Kh. Salukvadzė: „Laukia sunkus išbandymas“

2015-11-21 "Lietuvos žinios"

„Is­la­mo vals­ty­bė“ pa­skel­bė Gru­zi­ją vie­nu sa­vo tai­ki­nių, o tai ver­čia ne­ri­mau­ti ša­lies vi­suo­me­nę. Ta­čiau Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Kha­tu­na Sa­luk­va­dzė pa­žy­mi, kad di­des­nis pa­vo­jus kil­tų, jei Ru­si­jai pa­vyk­tų įti­kin­ti Va­ka­rus, jog jos da­ly­va­vi­mas ka­re prieš „ka­li­fa­tą“ ver­tas to, kad bū­tų pa­mirš­ti Mask­vos nu­si­kal­ti­mai Gru­zi­jo­je ir Ukrai­no­je.

„To­dėl ra­gi­na­me vi­są pa­sau­lį ge­rai pa­svars­ty­ti, ko­kios bū­tų pa­sek­mės, jei Ru­si­ja bū­tų pri­im­ta į vals­ty­bių, šiuo me­tu ko­vo­jan­čių su „Is­la­mo vals­ty­be“, gre­tas“, – in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ kal­bė­jo Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Kha­tu­na Sa­luk­va­dzė.

– Gru­zi­ja yra pa­ly­gin­ti ne­to­li nuo „Is­la­mo vals­ty­bės“ kon­tro­liuo­ja­mos te­ri­to­ri­jos ir ka­ro veiks­mų zo­nos. Kaip ver­ti­na­te dži­ha­dis­tų ke­lia­mą grės­mę Jū­sų ša­liai?

– „Is­la­mo vals­ty­bė“ pa­skel­bė Gru­zi­ją vie­nu sa­vo tai­ki­nių, Gru­zi­ja taip įtrauk­ta į „bū­si­mo­jo ka­li­fa­to“ že­mė­la­pį kaip vie­na pro­vin­ci­jų. In­ter­ne­te bu­vo pa­skelb­tas vaiz­do įra­šas, ku­ria­me gru­zi­niš­kai kal­ban­tis dži­ha­dis­tas (grei­čiau­siai vie­nas iš tų ke­lių, ki­lu­sių iš Pa­nki­sio ra­jo­no Šiau­rės Gru­zi­jo­je) gra­si­no, kad gru­zi­nai ne­tru­kus tu­rės klū­pė­da­mi ant ke­lių mels­ti pa­si­gai­lė­ji­mo. To­kio įra­šo au­ten­tiš­ku­mo be­veik ne­įma­no­ma pa­tvir­tin­ti, bet Gru­zi­jos vy­riau­sy­bė la­bai rim­tai ste­bi sau­gu­mo pa­dė­tį ša­ly­je.

Be­veik nuo pat ka­ro Si­ri­jo­je pra­džios į Gru­zi­ją at­vyks­ta pa­bė­gė­lių. Pri­ima­me juos, nes Gru­zi­ja – to­le­ran­tiš­ka ša­lis, at­vi­ra tra­ge­di­jos iš­tik­tiems žmo­nėms. Tai­gi ti­krai jun­ta­me, kad esa­me geog­ra­fiš­kai ne­to­li ka­ro veiks­mų zo­nos. Tai ke­lia tam ti­krą su­si­rū­pi­ni­mą vi­suo­me­nė­je, ir vy­riau­sy­bė ati­tin­ka­mai rea­guo­ja į si­tua­ci­ją.

– Ko­kį at­gar­sį Gru­zi­jos vi­suo­me­nė­je su­kė­lė iš­puo­liai Par­yžiu­je?

– Gru­zi­nai la­bai iš­gy­ve­no dėl Par­yžiaus tra­ge­di­jos, nes tu­ri­me tra­di­ci­nių sai­tų su pra­ncū­zais. Pra­ncū­zi­jo­je yra di­de­lė gru­zi­nų bend­ruo­me­nė, taip pat esa­ma stip­rių is­to­ri­nių ry­šių – pir­mo­sios Gru­zi­jos Res­pub­li­kos vy­riau­sy­bė pa­si­trau­kė į Pra­ncū­zi­ją, kur dau­ge­lis jos na­rių nu­gy­ve­no vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Le­vi­lio ka­pi­nės Par­yžiu­je lai­ko­mos gru­zi­niš­ko­mis, jos pri­klau­so Gru­zi­jos vy­riau­sy­bei.

– Mi­nė­jo­te, kad gra­si­ni­mą įra­šęs dži­ha­dis­tas yra ki­lęs iš Pa­nki­sio. Ar šis ra­jo­nas ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą? Ar iš ten į Si­ri­ją iš­vy­ko daug ko­vo­to­jų?

– Dau­ge­lis to ra­jo­no gy­ven­to­jų yra mu­sul­mo­nai, ke­le­tą jų, ma­tyt, pa­vy­ko už­ver­buo­ti ra­di­ka­liems dva­si­nin­kams. Tai la­bai re­ti at­ve­jai, ta­čiau vis vien jau­čia­mės ne­ma­lo­niai, kad dži­ha­dis­tų gre­to­se kau­na­si žmo­nės, tu­rin­tys gru­zi­niš­kas pa­var­des. Nors šis reiš­ki­nys nė­ra pa­pli­tęs, vy­riau­sy­bė jam ski­ria daug dė­me­sio, pa­vyz­džiui, ir to­dėl, kad kas nors ga­li mė­gin­ti pa­si­nau­do­ti pa­vie­niais pa­vyz­džiais, siek­da­mas dis­kre­di­tuo­ti Gru­zi­jos vals­ty­bę.

– Po iš­puo­lio Par­yžiu­je Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas vėl ver­žia­si pri­si­dė­ti prie tarp­tau­ti­nės ko­vos su te­ro­riz­mu. Kaip ver­ti­na­te jo veiks­mus?

– Gru­zi­jo­je to­kias dek­la­ra­ci­jas ver­ti­na­me kur kas at­sar­giau, nei tai da­ro Va­ka­rų vals­ty­bės. Mes, kaip ir ukrai­nie­čiai, tu­ri­me skau­džios pa­tir­ties – Ru­si­ja yra oku­pa­vu­si mū­sų ša­lims pri­klau­san­čias te­ri­to­ri­jas. To­dėl ra­gi­na­me vi­są pa­sau­lį ge­rai pa­svars­ty­ti, ko­kios bū­tų pa­sek­mės, jei Ru­si­ja bū­tų pri­im­ta į vals­ty­bių, šiuo me­tu ko­vo­jan­čių su „Is­la­mo vals­ty­be“, gre­tas.

Svar­biau­sia pa­brėž­ti tai, kad net jei Ru­si­ja ir bū­tų pri­im­ta į an­ti­te­ro­ris­ti­nę koa­li­ci­ją, tai jo­kiu bū­du ne­tu­rė­tų reikš­ti tarp­tau­ti­nės po­zi­ci­jos pa­si­kei­ti­mo to­kiais klau­si­mais kaip Gru­zi­jos ar Ukrai­nos te­ri­to­ri­jų oku­pa­ci­ja, ku­ri vis dar tę­sia­si. To­dėl ne­ga­li bū­ti nė kal­bos apie sank­ci­jų pa­nai­ki­ni­mą. Tarp­tau­ti­nis spau­di­mas tu­ri bū­ti tol, kol Ru­si­ja įvyk­dys sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl pa­liau­bų Gru­zi­jo­je ir Ukrai­no­je.

– Aki­vaiz­du, kad siū­ly­da­ma­sis da­ly­vau­ti an­ti­te­ro­ris­ti­nė­je koa­li­ci­jo­je V. Pu­ti­nas mai­nais sieks sank­ci­jų pa­nai­ki­ni­mo ir mė­gins įti­kin­ti Va­ka­rų vals­ty­bes bent jau ku­rį lai­ką „pa­mirš­ti“ pa­sta­rai­siais me­tais Ru­si­jos įvyk­dy­tus ag­re­si­jos ak­tus. Ma­to­me, kad rė­mė­jų jau ra­do­si – Pra­ncū­zi­jo­je jo po­zi­ci­ją pa­lai­ko Ni­co­las Sar­ko­zy, Vo­kie­ti­jo­je – Sig­ma­ras Gab­rie­lis ir t. t.

– Tai rim­ta grės­mė ir su­nkus iš­ban­dy­mas Va­ka­rams, įskai­tant ir Pra­ncū­zi­ją bei Vo­kie­ti­ją, ku­rių žo­dis bu­vo le­mia­mas įve­dant sank­ci­jas Ru­si­jai. Pa­na­šių si­tua­ci­jų jau esa­me ma­tę pra­ei­ty­je. Di­džiau­sias pa­vo­jus tas, kad jei Ru­si­jai bus leis­ta vėl „sau­sai iš­bris­ti iš van­dens“, ji „pra­ris“ oku­puo­tas Gru­zi­jos bei Ukrai­nos te­ri­to­ri­jas, ir vi­sai ti­kė­ti­na, kad ims ieš­ko­ti nau­jų tai­ki­nių Ry­tų Eu­ro­po­je. Tai ga­li bū­ti ir Bal­ti­jos ša­lys.

Ma­nau, kad bent jau Ry­tų Eu­ro­pos žmo­nės pui­kiai su­vo­kia šią grės­mę. Svar­bu, kad Va­ka­rų Eu­ro­pa ir JAV taip pat par­eikš­tų la­bai aiš­kią po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu ir ne­leis­tų V. Pu­ti­nui pa­si­nau­do­ti da­bar­ti­ne si­tua­ci­ja, „iš­si­muš­ti“ at­lei­di­mą už vi­sas anks­čiau pa­da­ry­tas skriau­das.

– Su­si­da­ro keis­ta si­tua­ci­ja: ko­vai su te­ro­ris­tų gru­puo­te Va­ka­rai į pa­gal­bą ga­li pa­si­telk­ti te­ro­ris­ti­nę vals­ty­bę. San­do­ris su vel­niu?

– Tai bū­tų tas pats, jei į koa­li­ci­ją prieš „Is­la­mo vals­ty­bę“ bū­tų pa­kvies­tas Bas­ha­ro al-As­sa­do re­ži­mas. Ka­dan­gi Ru­si­ja pa­ti tę­sia te­ro­ris­ti­nio po­bū­džio ope­ra­ci­jas Ukrai­no­je ir to­liau vyk­do ag­re­si­ją prieš Gru­zi­ją, bū­tų tie­siog ne­lo­giš­ka pri­im­ti ją į an­ti­te­ro­ris­ti­nę koa­li­ci­ją kar­tu su NA­TO vals­ty­bė­mis.

Jei Ru­si­jai pa­vyk­tų įti­kin­ti Va­ka­rus bent lai­ki­nai ati­dė­ti Ukrai­nos ir Gru­zi­jos klau­si­mus, fak­tiš­kai tai reikš­tų įta­kos ri­bų nu­sta­ty­mą po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je, ar­ba, kaip ją va­di­na ru­sai, „gy­vy­bi­nių Ru­si­jos in­te­re­sų zo­no­je“. Da­bar­ti­nis Eu­ro­pos pa­si­rin­ki­mas il­gam lai­kui nu­lems tai, ko­kia bus Eu­ro­pos sau­gu­mo sis­te­ma.

– Nuo­lat ten­ka gir­dė­ti apie Ru­si­jos pro­vo­ka­ci­jas oku­puo­to­se Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­se. Ko­kia ten pa­dė­tis da­bar?

– Pro­vo­ka­ci­jos tę­sia­si: nuo­lat iš­girs­ta­me, kad Ru­si­jos ka­riš­kiai pa­gro­bia prie de­mar­ka­ci­jos li­ni­jos gy­ve­nan­čius ci­vi­lius, lai­ko juos ke­lias die­nas, ta­da pa­lei­džia. Vien pra­ėju­sią va­sa­rą jie „pas­tū­mė“ de­mar­ka­ci­jos li­ni­ją dviem ki­lo­me­trais gi­lyn į Gru­zi­jos te­ri­to­ri­ją ir to­liau tai da­ro. Tu­rint gal­vo­je, kad ar­tė­ja NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me Gru­zi­ja vėl kels na­rys­tės Al­jan­se klau­si­mą, ti­kė­ti­na, kad pro­vo­ka­ci­jos pa­daž­nės.

Ga­li­me pa­mi­nė­ti ir tai, kad Ru­si­jos ka­ro lėk­tu­vai bu­vo pa­siųs­ti į Si­ri­ją iš ba­zių Šiau­rės Ose­ti­jo­je. Tai­gi, aki­vaiz­džiai ma­to­me, ko­kios ga­lin­gos Ru­si­jos pa­jė­gos yra dis­lo­kuo­tos mū­sų re­gio­ne. Dar pri­dė­ki­me Ru­si­jos ka­ri­nę ba­zę Ar­mė­ni­jo­je ir tai, kad vien oku­puo­to­se Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­se šiuo me­tu yra apie 10 tūkst. ru­sų ka­rei­vių. Štai ko­kiai pa­dė­čiai esant šian­dien gy­ve­na Gru­zi­ja.

Ar­tė­jant NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui ti­ki­mės, kad Va­ka­rų par­tne­riai tin­ka­mai įver­tins mū­sų pa­stan­gas ir lai­mė­ji­mus. Gru­zi­ja NA­TO ope­ra­ci­joms ski­ria dau­giau­sia pa­jė­gų iš vi­sų Al­jan­sui ne­prik­lau­san­čių vals­ty­bių. Su­kū­rė­me pro­fe­sio­na­lią ir NA­TO stan­dar­tus vi­siš­kai ati­tin­kan­čią ka­riuo­me­nę. Nors ne­tu­ri­me to­kių di­džiu­lių bom­bo­ne­šių kaip Ru­si­ja, esa­me pa­ti­ki­mi są­jun­gi­nin­kai, vi­sa­da pa­si­ren­gę pri­si­dė­ti prie bend­rų Al­jan­so pa­stan­gų.