Latvija prikirpo uodegas Kremliaus agentams

2018-12-18 "Lietuvos žinios"

Taip tei­gė Vil­niu­je su LŽ kal­bė­ję­sis gar­sus lat­vių žur­na­lis­tas Leo­ni­das Ja­kob­so­nas. Anot jo, Lat­vi­jo­je at­ėjo su­nkios die­nos Ru­si­jos pro­pa­gan­dis­tams ir pi­ni­gų plo­vė­jams, vis­gi, ša­lies sau­gu­mu be­si­rū­pi­nan­čios tar­ny­bos, žur­na­lis­to nuo­mo­ne, ga­lė­tų dirb­ti dar ak­ty­viau.
Užsitraukė „mero – saulės“ rūstybę

Portalo kompromat.lv vyriausiasis redaktorius Leonidas Jakobsonas jau keletą metų bylinėjasi su „meru – saule“ pravardžiuojamu prorusišku politiku, Rygos meru Nilu Ušakovu. 2011 metais Leonidas Jakobsonas paviešino Nilą Ušakovą kompromituojančius jo elektroninius laiškus ir nuo tada ramybės nebežinojo.

„Kai ėmiausi tirti Nilo Ušakovo ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, mano namuose buvo atlikta krata. Neatsisakiau savo veiklos ir netrukus mane užpuolė laiptinėje, smarkiai sumušė ir sužalojo peiliu, matant mano sūnui. Šie žmonės iki šiol nerasti“, – pasakojo LŽ pašnekovas.

Tuomet prasidėjo bylinėjimasis teisme ir nors 2016 metais pirmosios instancijos teismas visiškai išteisino Leonidą Jakobsoną, kaltinimas įrodė, kad teisėja padarė techninę klaidą ir bylinėjimasis prasidėjo iš naujo. Šį kartą Nilas Ušakovas pasirinko kitą strategiją – nuvaryti žurnalistą į bankrotą: byla iki šiol yra teisme, nes kaltinančioji pusė visokeriopai stengiasi užtempti jos nagrinėjimą.

„Mane išgelbėjo tai, kad nemokamą teisinę pagalbą gavau iš Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos „Teisinio žiniasklaidos gynimo iniciatyva“. Iš savo kišenės tikrai nebūčiau pajėgęs mokėti advokatui“, – teigė Leonidas Jakobsonas.

„Jaučiuosi, kaip Kafkos personažas. 6 metus gyventi teisme – siaubinga. Nilas Ušakovas, žinoma, neigia paviešintuose laiškuose esančią informaciją apie jo ryšius su slaptosiomis tarnybomis, tačiau bylinėjamės net ne dėl to! Mane kaltina ne šmeižtu, o neteisėtu asmeninės korespondencijos paviešinimu“, – sakė žurnalistas.

Neramios dienos propagandistams

Lietuva laikoma labai atsparia Kremliaus propagandai šalimi. Apie Latviją ir Estija neretai galvojame atvirkščiai, daugiausiai dėl gausių rusų diasporų šiose šalyse. Leonido Jakobsono teigimu, Kremliaus propaganda tikrai ilgą laiką tiesiogiai bombardavo Latvijos rusus, tačiau laikai pasikeitė.

„Šiemet galiausiai aiškiai suprasta, kad Latvija – pafrontės valstybė ir bet kuriuo metu gali tapti karinės agresijos taikiniu. Šiandien tai supranta ir politikai ir visuomenė. Todėl buvo priimtos įstatymo pataisos, galiausiai atrišusios rankas kovai prieš propagandą ir melagingas naujienas“, – pasakojo Leonidas Jakobsonas.

Įteisinus atsakomybę už melagingos informacijos skleidimą, siekiant pakenkti Latvijos valstybei, buvo sulaikyti keletas aktyvių propagandistų, tarp jų ir vienas garsiausių bei aktyviausių Latvijoje Kremliaus ruporų Aleksandras Gaponenka.

„Tai leido padaryti 81-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriuo numatoma atsakomybė už „pagalbą kitoms valstybėms, siekiančios pakenkti Latvijos Respublikai“ Kuriam laikui sulaikyti keletas propagandistų ir uždarytas bent vienas aktyvus dezinformacijos platinimo šaltinis, šlovinęs okupaciją ir latvių tautos genocidą“, – pasakojo žurnalistas.

Leonido Jakobsono nuomone, veiksmai, kurių šiemet ėmėsi Latvijos teisėsauga, nuramins ir kitus propagandistus, nuo šiol jau žinosiančius, kad nebaudžiami nebegalės dergti Latvijos.

„Be to, yra buvusių Rusijos ambasados darbuotojų, o tiksliau – žvalgų, kurie šiuo metu Latvijoje akredituoti, kaip žurnalistai ir gali laisvai prieiti tiek prie kolegų, tiek prie bet kurių kitų žmonių. Latvijos Saugumo policija galėtų aktyviau tuo užsiimti“

Prorusiškos jėgos nyksta

Nilo Ušakovo „Santarvės“ partija, faktiškai įkūnijanti prorusiškąjį elementą Latvijos politikoje, vis dar be didesnių sunkumų patenka į Saeimą, bet Leonidas Jakobsonas pažymi, kad su kiekvienais rinkimais jos populiarumas vis mažėja.

„Rygos savivaldybėje jų dienos taip pat suskaičiuotos. Čia jie ilgai laikėsi todėl, kad mieste yra labai didelis rusakalbių rinkėjų procentas, o kitose savivaldybėse jų beveik nėra. Kiek žinau, jis ketina dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, o jam išvykus, partijos pozicijos Rygoje sugrius. O tada neišvengiamai įvyks tai, ko jie labiausiai bijo – auditas, atskleisiantis jų korupcines schemas“, – prognozavo Leonidas Jakobsonas.

Nepaisant to, kad situacija gerėja ir Rusijos kišimasis į Latvijos politiką nuolat silpnėja, Leonidas Jakobsonas teigė, kad šalies saugumo tarnybos galėtų veikti dar aktyviau. „Manau, kad tarnybos turėtų aktyviau domėtis politikų verslo ryšiais su Rusija. Būtent tokius žmonės Kremliaus slaptosios tarnybos renkasi verbavimui. Daug metų dirbu ties korupcijos temomis ir galiu tvirtinti, kad tokių žmonių yra daugiau, nei mes girdime“, – sakė LŽ pašnekovas.

„Be to, yra buvusių Rusijos ambasados darbuotojų, o tiksliau – žvalgų, kurie šiuo metu Latvijoje akredituoti, kaip žurnalistai ir gali laisvai prieiti tiek prie kolegų, tiek prie bet kurių kitų žmonių. Latvijos Saugumo policija galėtų aktyviau tuo užsiimti“, – teigė Leonidas Jakobsonas.

Anot kompromat.lv vyriausiojo redaktoriaus, pastaruoju metu Latvijoje gerėja situacija ir dėl rusiškų pinigų plovimo, o tuo pačiu ir finansinės Kremliaus įtakos šaliai. „Pažanga aiškiai yra. Šiandien situacija tikrai nebe tokia, kokia buvo iki 2014 metų agresijos prieš Ukrainą. Anksčiau į rusiškus pinigus žiūrėta neutraliai, kaip į biudžeto papildymo šaltinį ir tai galbūt būtų tęsęsi, jei ne Krymo aneksija“, – pasakojo žurnalistas.

„Po Krymo požiūris pasikeitė daugeliu atžvilgiu: Rusijos piliečiai nebegali gauti leidimo gyventi Latvijoje vien už tai, kad nusipirko čia butą; politinės jėgos aiškiai sutaria dėl būtinybės stiprinti gynybą; prieš pinigus plaunančius bankus imamasi griežtų priemonių, įskaitant uždarymą, kaip kad neseniai nutiko bankui ABWL“, – sakė LŽ pašnekovas.

Visgi, Leonidas Jakobsonas pabrėžė, kad Kremliaus propaganda dar vis rengia melagingų žinių kampanijas, o slaptosios tarnybos nuolat ieško žmonių, kuriais galėtų pasinaudoti, ne tik rusakalbių tarpe, bet ir dešiniųjų radikalų stovykloje, o tai reiškia, kad Latvijos saugumo tarnybų dar laukia daug darbų.