Gruzijos prezidentas apie „Baltijos gruzinus“, „Kaukazo lietuvius“ ir buvimą „Europos prieangyje“

2018-02-19 "Lietuvos žinios"

Vals­ty­bės at­kū­ri­mo ren­gi­niuo­se, tarp ki­tų mus pa­svei­kin­ti at­vy­ku­sių ša­lių va­do­vų, da­ly­va­vo ir vie­nos drau­giš­kiau­sių Lie­tu­vai vals­ty­bių – Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Gior­gi­jus Marg­ve­laš­vi­lis. Iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu LŽ su pre­zi­den­tu kal­bė­jo­si apie nuo­šir­džias abi­pu­ses sim­pa­ti­jas, gru­zi­nų džiaugs­mą Lie­tu­vo­je gir­dint žo­dį Sa­kart­ve­lo ir tai, kaip be­lauk­da­mi kvie­ti­mo įei­ti, gru­zi­nai jau pa­sis­ta­tė prie­an­gį ant ES slenks­čio.

– Atvykote į Lietuvą dalyvauti valstybės atkūrimo šimtmečio renginiuose. Keletas žodžių šia proga LŽ skaitytojams?

– Nuostabi diena būti Lietuvoje. Sveikinu jus ir noriu pasakyti, kad jausmai šią dieną mane perpildo taip pat, kaip ir jus. Tai – nuostabūs metais lietuviams, gruzinams ir kitoms tautoms, nes šiandien esame pasiekę tai, ko siekė, dėl ko gyveno ir už ką mirė mūsų protėviai prieš 100 metų.

Būdamas Lietuvoje ypatingai džiaugiuosi girdėdamas, kaip lietuviai vadina mano šalį ne Gruzija, o Sakartvelo. Tai mums daug reiškia.

– Lietuvos viešojoje erdvėje ne kartą kilo idėja oficialiai pakeisti jūsų šalies pavadinimą ir atsisakyti Gruzijos. Ar oficialusis Tbilisis imsis žingsnių paspartinti tokių idėjų realizavimą?

– Politiniame lygmenyje puikiai sutariame daugybe ir daug sudėtingesnių klausimų. Lietuvos prezidentė – neeilinė europinio masto politikė, kuri buvo ir yra Gruzijos balsas ten, kur tiesiogiai vis dar nedalyvaujame. Sumanymas Lietuvoje pakeisti pavadinimą iš Gruzijos į Sakartvelo – puikus dalykas ir atsižvelgiant į tai, kaip sėkmingai mūsų šalys bendradarbiauja, manau, kad jį įgyvendinsime jau greitai.

– Lietuvos ir Gruzijos politikai negaili gražių žodžių abiem šalims. Tačiau nei kiek ne mažesnės simpatijos jaučiasi ir tiesiogiai bendraujant mūsų tautiečiams. Iš kur ši abipusė simpatija tarp atstu esančiu ir gana skirtingoms kultūroms priklausančių lietuvių ir gruzinų?

– Esu girdėjęs, kad lietuvius kartais vadina „Baltijos gruzinais“. Gal tuomet mes – gruzinai – esame „Kaukazo lietuviai“? (juokiasi) Jei rimtai, geri santykiai tarp mūsų šalių iš tiesų justi ne tik politiniame lygmenyje. Būnant čia, draugiškumą junti tiesiog vaikščiodamas gatve.

Manau, kad mus suartina bendros vertybės ir emocinis bet kokios priespaudos atmetimas. Lietuviai visada buvo kovojanti tauta, išgyvenusi dramatišką istoriją. Tą patį galima pasakyti ir apie mus. Kai vienu metu jaučiame, kad vėl turime stoti už laisvę, tai nutiesia tiltus tarp vienodai ją vertinančių tautų.

Būdamas Lietuvoje ypatingai džiaugiuosi girdėdamas, kaip lietuviai vadina mano šalį ne Gruzija, o Sakartvelo. Tai mums daug reiškia.

– Lietuva daug metų rėmė Gruzijos narystę ES ir NATO. Pastaruoju metu atrodo, kad jūs nuolat esate ant abiejų organizacijų slenksčio, bet vis negaunate pakvietimo įeiti. Kodėl taip yra?

– Mes taip seniai esame ant slenksčio, kad belaukdami jau pasistatėme prieangį (juokiasi). Nėra jokių problemų dėl Gruzijos apsisprendimo ir pasiryžimo. Mūsų kariai petys petin tarnauja su mūsų ginklo broliais iš ES ir NATO visose misijose, nuo Malio iki Centrinės Afrikos Respublikos ir Afganistano. Problema kyla europiečių pusėje. Tai aptarinėjome daugybę sykių. Europa pergyvena vieną geriausių epochų per savo istoriją. Per pastaruosius 50 metų taikos ji kuria gerbūvį, saugumą ir nuolat juda į priekį.

Kalbant apie ES, galima pasakyti, kad tokie sprendimai, kaip Gruzijos priėmimas, priimami labai lėtai, o antra vertus, klestėjimu besidžiaugiančius europiečius veikia labai aktyvi Rusijos propaganda. Tą patį Maskva daro Gruzijoje – siekia sumenkinti ES įvaizdį, pasėti abejonę, ar gruzinai gali rasti savo vietą Europoje. Atitinkamai, Europoje Maskva sėja abejones, ar jai reikalingi gruzinai, ar jie yra europinės kultūros dalis.

Mes buvome europinės ir krikščioniškosios kultūros dalimi 1500 metų. Visada buvome Europos dalimi ir tai – dalis mūsų identiteto. Šiandien tą identitetą siekiama griauti. Deja, kai kurie europiečiai pasiduoda Rusijos propagandos kurstomoms dvejonėms ir negeba priimti sprendimų.

– ES bijos Rusijos?

– Kalbame ne apie baimę, ar norą padaryti kažką negero Rusijai. Kalbame apie Europos bendrą būvį su kitomis geros valios šalimis. ES turi pasiųsti Maskvai aiškų signalą, kad nepasiduoda jos propagandai. Jei nepadarysite to dabar, vėliau teks susidurti su pasekmėmis. Kai viena pusė puola, o kita niekaip neatsako, pasekmės bus tuo sunkesnės, kuo ilgiau bus tylima.

Šiuo atveju nekalbu apie Lietuvą, su kuria mus sieja ypatingai aiškus problemų supratimas, tačiau visa Europa neturi leisti būti panardinama į nesibaigiančių abejonių pelkę.

– Kurį slenkstį, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, veikiausiai peržengsite greičiau: ES ar NATO?

– Sunku pasakyti. Pasiekėme aukščiausius abiejų organizacijų reikalavimus. Turime asociacijos su ES sutartį ir bevizį režimą, o NATO oficialiai pripažįsta, kad esame pasirengę narystei aljanse. Kaip jau minėjau, laukiame savo pačių pastatytame prieangyje.

Esu girdėjęs, kad lietuvius kartais vadina „Baltijos gruzinais“. Gal tuomet mes – gruzinai – esame „Kaukazo lietuviai“?

– Kaip šiandien gyvena Gruzija? Iš paprastų gruzinų tenka nuolat išgirsti, kad gyvenimas sunkus, ekonomika silpna. Kaip tvarkotės su šiomis problemomis?

– Pažiūrėkite į mūsų BVP ir nesunkiai suprasite, kad mes – ne Dubajus. Turime problemų – nedarbas, skurdas ir kt. Tačiau šiandien dirba į ekonomiką orientuota vyriausybė, o pernai TVF prognozavo, kad Gruzijos ekonomika augs 3,5 procento. Taigi, ateitis neatrodo niūri. Manau, kad sėkmingai bus įgyvendinti ir globalios reikšmės projektai, kuriais Europa per Gruziją jungiama su Kaspijos regionu ir Azija. Gruzijos ekonomika reagavo į pasaulines krizes, tačiau šiemet į ateitį žiūrime optimistiškiau ir tikimės teigiamos dinamikos.

– Ar Gruzijai buvo naudingas Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl laisvos prekybos su ES?

– Be abejonės. Nors prekybos su ES augimo nepavadintume dramatišku, ES tapo svarbiausia prekybine Gruzijos partnere. Taip pat tai reiškia, kad Gruzijos gamintojai kuria vis kokybiškesnes prekes, nes to reikalauja ES standartai.

– Kai kurie ekspertai pažymi, kad skirtingos politinės jėgos Gruzijoje nelabai sutaria įvairiausiais klausimais, pradedant užsienio politika ir baigiant reformomis. Kaip pakomentuotumėte tokią nuomonę?

– Žinoma, kad nesutarimų kyla. Juk tai – demokratijos proceso dalis. Tačiau galiu užtikrintai pasakyti, kad absoliuti dauguma Gruzijos politinių jėgų yra aiškiai orientuotos į euroatlantinę integraciją. Nesutarimai kitais klausimais – visiškai normalus reiškinys, ypatingai šalyje, susiduriančioje su rimtais ekonominiais iššūkiais.

Žmonės yra kažkiek nusivylę Europos vangumu. Aš pats norėčiau, kad Gruzijos integracija vyktų sparčiau, bet tai nekeičia mano esminio nusistatymo, kad Gruzijai nėra kito kelio, kaip tik tapti ES dalimi.