2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Rusija stengiasi atrodyti stipresnė, nei yra: jėgų persvara – NATO pusėje


2018-03-14 "Lietuvos žinios"

Anot NA­TO pa­jė­gų Eu­ro­po­je va­do ge­ne­ro­lo Cur­ti­so Sca­par­rot­ti‘­čio, ne­rei­kė­tų su­tik­ti su nuo­mo­ne, kad konf­lik­to su Ru­si­ja at­ve­ju, Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­ba – už­ti­krin­tas pra­lai­mė­ji­mas. Pa­sak Lie­tu­vos gy­ny­bos eks­per­tų, ame­ri­kie­čių ge­ne­ro­las tei­sus, nes Ru­si­ja ne­drįs sto­ti akis­ta­ton su pa­jė­ges­niu prieš­inin­ku, bet ki­ta ver­tus, gy­ny­bos stip­ri­ni­mas lie­ka ne ma­žiau ak­tua­lus, vien jau to­dėl, kad Bal­ti­jos ša­lys pri­va­lo su­ge­bė­ti mak­si­ma­liai strag­din­ti Ru­si­jos pa­jė­gas, kol NA­TO su­si­telk­tų at­sa­kui.

Kalbėdamas JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete, Curtisas Scaparrottis teigė, kad RAND analitikų neseniai paskelbtos išvados apie tai, kad Rusija Baltijos šalyse turėtų didelį konvencinių pajėgų pranašumą, nėra savaime priimtinos.

Lenkų ekspertai prieš keletą metų teigė, kad netikėto puolimo atveju, Rusijos tankai prasiveržtų iki Varšuvos. Tačiau kaip įvykiai klostytųsi toliau, labai sunku pasakyti.

„Nesutinku su tuo. Jei pažvelgsime į bendrus NATO pajėgumus, pamatysime, kad juos sudaro 29 valstybių galia“, – sakė generolas. Jo nuomone, neteisinga teigti, kad Rusija laimėtų karą regioniniu mastu, nes aljansas yra stipresnis, todėl pergalė galiausiai būtų sąjungininkų pusėje.

„Rusija supranta, kad NATO turi daug pranašumų ir to baiminasi“, – teigė generolas.

Jis pažymėjo, kad NATO ir JAV imasi atitinkamų veiksmų, kad sustiprintų ne tik atgrasymo, bet ir gynybos galimybes.

RAND analitikai teigia, kad Rusija turi konvencinių jėgų pranašumą, leidžiantį staigiu puolimu užgrobti Baltijos šalių teritoriją, o NATO pajėgtų ją paginti tik tuo atveju, jei gerokai sustiprintų regiono gynybą.

Generolas Curtisas Scaparrottis pritarė Donaldo Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, generolo leitenanto H. R. McMasterio teiginiui, kad dar užpernai JAV pajėgos Rytų Europoje gerokai nusileido Rusijos pajėgumams, todėl jas vis dar reikia stiprinti. Tačiau toks disbalansas, anot generolo, juntamas tik Rytų Europoje ir šiuo metu padėtis gerėja.

Persvara NATO pusėje

Karybos ekspertas Valdas Rakutis teigė, kad Rusija puikiai suvokia bendrą NATO pranašumą, todėl konflikto Baltijos šalyse tikimybė labai maža. Be to, pasak eksperto, svarstymai apie tai, kiek toli galėtų pažengti netikėtai užpuolusios Rusijos pajėgos, yra spekuliatyvūs ir sunkiai pagrindžiami.

„Tarkime, Rusija pradeda netikėtą puolimą, prisidengusi kariniais mokymais. Grynai karinis skaičiavimas, kad jos tankai netrukus jau būtų prie Varšuvos – gąsdina visuomenę. Tačiau pamirštama, kad tokie skaičiavimai remiasi vos ne tuo, kokį atstumą per tam tikrą laiką gali įveikti rusiškas tankas“, – sakė LŽ pašnekovas.

Be to, pasak eksperto, dar sunkiau vertinti NATO – Rusijos konvencinio konflikto tikimybę, nes toks karas sunkiai įsivaizduojamas be branduolinio ginklo panaudojimo.

Anot Valdo Rakučio, pasaulis labai seniai nematė iš tiesų didelio konvencinio konflikto, todėl objektyviai prognozuoti jo eigą beveik neįmanoma.

„Net ir žydų – arabų karas vyko jau per seniai. Ką bekalbėti apie tokio didžiulio konflikto, kaip NATO prieš Rusiją vertinimą“, – teigė ekspertas.

„Lenkų ekspertai prieš keletą metų teigė, kad netikėto puolimo atveju, Rusijos tankai prasiveržtų iki Varšuvos. Tačiau kaip įvykiai klostytųsi toliau, labai sunku pasakyti. Pavyzdžiui, kad ir tai, kaip greitai NATO sugebėti susitelkti atsakui“, – pridūrė jis.

„Tikėtina, kad toks puolimas greitai būtų sustabdytas, o teritorija atkovota. Iš esmės, generolas Curtisas Scaparrottis visai pagrįstai ramina visuomenę – NATO ir JAV yra stipresnės, o tai nuo senų laikų yra geriausia garantija, kad priešininkas neišdrįs pulti“, – teigė LŽ pašnekovas.

Bene vienintelė tikimybė, kad Rusija ryžtųsi panašiam žingsniui, eksperto nuomone, jei NATO pajėgos įsiveltų į didelį karinį konfliktą, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje.

Ne veltui gąsdina „stebuklingais“ ginklais

Pasak gynybos apžvalgininko Audriaus Bačiulio, pastaruoju metu situacija nepakito – Rusija turi išteklių tik staigiai intervencijai, užimant pilnai ar didelę dalį Baltijos valstybių.

„O tada, sukūrus Fait accompli, ji imtųsi branduolinio šantažo: bandysite mus išmušti – mes Varšuvai „grybuką“ atsiųsime. Norite branduolinio karo? Tikrai?“, – ironizavo apžvalgininkas.

Anot Audriaus Bačiulio, Baltijos valstybės turi pačios rūpintis, kad Rusija nesiryžtų tokiam puolimui ir imtis priemonių gynybai stiprinti.

Dėl tos pačios priežasties mums reikia ir šarvuotos sąjungininkų brigados Baltijos šalių teritorijoje, bent kol sugebėsime patys bent po vieną šarvuotą bataliono taktinę grupę susikurti

„Todėl mums reikia tiek totalinės ginkluotų piliečių gynybos visuose pasienio ir galimų įsiveržimo krypčių ruožuose, kad kovos veiksmai prasidėtų nedelsiant ir maksimaliai kaustytų bei lėtintų rusų pajėgų judėjimą, neleistų sukurti pseudovalstybinių darinių. Dėl tos pačios priežasties mums reikia ir šarvuotos sąjungininkų brigados Baltijos šalių teritorijoje, bent kol sugebėsime patys bent po vieną šarvuotą bataliono taktinę grupę susikurti“, – teigė Audrius Bačiulis.

Apžvalgininko nuomone, Baltijos šalių gynybos galimybes ženkliai pagerintų ir taktinių balistinių raketų batalionas, kuris nedelsdamas atidengtų ugnį į Rusijos A2/AD pajėgumus Kaliningrado srityje. „Bent jau Pionersko radarą iš rikiuotės išvestų, kad amerikiečiai galėtų nors parašiutininkus atsiųsti“, – sakė apžvalgininkas.

Pasak Audriau Bačiulio, Rusijos kliovimasis branduoliniu šantažu matyti ir iš dabartinių Vladimiro Putino kalbų. „Putinas ne veltui demonstruoja filmukus apie „stebuklingus“ branduolinius ginklus ir aiškina, kad jam „nereikalingas pasaulis, jeigu jame nebus Rusijos“. Tai – branduolinio šantažo programa, visiškai nukopijuota nuo analogiškos Ronaldo Reagano taktikos SSRS atžvilgiu. Anuomet ji visiškai pasiteisino ir šiandien Vladimiras Putinas labai norėtų ją taip pat sėkmingai panaudoti prieš Vakarus“, – sakė LŽ pašnekovas.

Tai – gąsdinimo strategija, kuriai pasak Audriau Bačiulio, stebėtinai imlios būna ir kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, be jokio paaiškinimo ar įvertinimo retransliuodamos propagandinę Rusijos medžiagą kaip tik taip, kaip ją pateikti nori Maskva.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą