Kam Rusijai reikalingi nudrožti veikėjai – „jedinstvenikai“, „frontininkai“ ir kiti klounai?

2018-12-19 "Lietuvos žinios"

Di­de­lio mas­to šni­pi­nė­ji­mo by­lo­je vi­suo­me­nės dė­me­sį pa­trau­kė dvi mar­gi­na­lios as­me­ny­bės – vy­res­nei kar­tai pui­kiai pa­žįs­ta­mas, prieš ne­prik­lau­so­my­bę ko­vo­ju­sios „Je­dinst­vo“ va­das Va­le­ri­jus Iva­no­vas ir vė­les­niais lai­kais į pro­ru­siš­ką sto­vyk­lą ne­ti­kė­tai per­si­me­tęs Al­gir­das Pa­lec­kis. Kam to­kie žmo­nės rei­ka­lin­gi Ru­si­jos žval­gy­bai?

Šiandien prokurorai ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešai prabilo apie didelę šnipinėjimo bylą, kurios detales kol kas gaubia paslaptis. LŽ kalbinti ekspertai abejojo, ar tokie žmonės, kaip Valerijus Ivanovas ir Algirdas Paleckis gali būti kuo nors naudingi Rusijos žvalgybai, kaip šnipai, nes negali gauti svarbios informacijos, neturi valstybėje jokios įtakos ir nedalyvauja sprendimų priėmimo procese.

Bene vienintelė galima jų, kaip agentų, paskirtis – įvairiomis priemonėmis mėginti destabilizuoti valstybę, kitaip tariant, vykdyti ardomąją veiklą. Tačiau tokia veikla nėra apibrėžta Baudžiamajame kodekse.

Kaip pabrėžė vienas iš LŽ kalbintų ekspertų, tai būtina padaryti, kad greta atsakomybės už šnipinėjimą ir valstybės išdavimą atsirastų ir aiški formuluotė, numatanti atsakomybę už įvairaus pobūdžio veiksmus, kenkiančius valstybės santvarkai. Be to, jau turime ir pavyzdį – šiemet Latvija priėmė iš dalies tokią veiklą apibrėžiantį straipsnį – už melagingos informacijos skleidimą, siekiant pakenkti valstybei.

Būtų keista, jei šnipų nebūtų

Komentuodamas situaciją dėl Vladimiro Ivanovo ir Algirdo Paleckio, apžvalgininkas Rimvydas Valatka ironizavo: „Būtų keista, jei Lietuvoje nebūtų Rusijos šnipų. Tarpukariu Lietuvoje per metus sulaikydavo vidutiniškai po 16 kitų valstybių šnipų. Pastaruoju metu tokių atveju nedaug – 1 ar 2 per metus pasitaiko.“

Rimvydas Valatka: „Jeigu bene stipriausios pasaulyje šnipų organizacijos – Rusijos slaptosios tarnybos randa tik tokius agentus, vadinasi, viskas yra labai gerai.“

Ar tokie žmonės, kuriuos daugelis laiko tik politiniais klounais, iš tiesų gali būti panaudoti, kaip Rusijos įtakos įrankiai? Rimvydo Valatkos nuomone, toks faktas pats savaime nestebina. Be to, kelia optimistines mintis: „Galėtume tik pasidžiaugti, kad Lietuva tapo tokia europietiška ir laisva šalimi, kad Rusijai belieka rankiotis klounus – Rolandas Paksas važinėja pas Putiną, o Ivanovas su Paleckiu šnipinėja Lietuvoje. Jeigu bene stipriausios pasaulyje šnipų organizacijos – Rusijos slaptosios tarnybos randa tik tokius agentus, vadinasi, viskas yra labai gerai.“

Tačiau iš tiesų situacija nėra tokia optimistiška ir kartais atrodanti net juokingai.

„Žinoma, kad Lietuvai daugiausiai žalos gali padaryti ne tokie klounai, apie kuriuos kalbame šiandien. Reikėtų aiškintis ir tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl Ramūno Karbauskio įmonė ir toliau gauna rusiškas trąšas. Niekas iki šiol taip ir nepasakė, ar jau mokami muitai, ar vis dar tiekiamos tos pačios „nešvarios“ trąšos ir kodėl būtent šiam veikėjui sukurtas toks palankumo režimas. Būtų gerai, kad Lietuvos žvalgybos kibtų į atlapus tiems, kas iš tiesų turi įtakos valstybei ir net ją valdo“.

VSD stebimas nuo pat pradžių

Valstybės atkūrimo akto signataras ir buvęs VSD generalinis direktorius Jurgis Jurgelis LŽ sakė prisimenantis laikus, kai Valerijaus Ivanovo veikla dar vis buvo vertinama, kaip reali grėsmė valstybei, tačiau jau tada, visai „jaunas“ VSD buvo puikiai informuotas apie kenkėjišką jo veiklą.

„Valerijaus Ivanovo veikla buvo tokia, kad Valstybės saugumo departamentas tiesiog negalėjo jos „nepastebėti“. Turėjome informaciją ir apie jį ir apie jo darbus, kaip ir apie kitus veikėjus, mėgusius pasivažinėti į Maskvą“, – pasakojo Jurgis Jurgelis.

Anot buvusio VSD vadovo, anuomet tokių žmonių, kaip Vladimiras Ivanovas keltos grėsmės šiandien vertinamos jau nebe taip vienareikšmiškai.

„Šiandien žinome, kad jam nepavyko išjudinti masių ir rimtai sutrukdyti nepriklausomybės siekio bei atkurtos valstybės kūrimo. Tačiau tada juk to nežinojome. Grėsmė buvo ne tiek pats Ivanovas, bet jo organizacija. Tuo metu nežinojome, ar jiems pavyks nuveikti ką nors rimtesnio, ar ne. Suprantama, kad tokiais veikėjais reikėjo domėtis“, – teigė signataras.

Jurgis Jurgelis: „Grėsmė buvo ne tiek pats Ivanovas, bet jo organizacija. Tuo metu nežinojome, ar jiems pavyks nuveikti ką nors rimtesnio, ar ne.“

Pasak Jurgio Jurgelio, ir šiandien nederėtų į vieną eilę statyti Valerijaus Ivanovo ir Algirdo Paleckio. Juos skiria ne tik laikas, bet ir veiklos pobūdis.

„Algirdas Paleckis buvo daugelio vertinamas, kaip perspektyvus jaunas politikas – puikiai išsilavinęs, mokantis keletą užsienio kalbų. Kodėl jis vėliau pasuko tuo keliu, dėl kurio jis dabar labiausiai žinomas? Neįsivaizduoju“, – sakė buvęs VSD vadovas.

Buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis taip pat abejojo, ar tokie puikiai žinomi ir saugumo tarnybų stebimi veikėjai, kaip Valerijus Ivanovas ir Algirdas Paleckis gali būti naudingi, kaip šnipai, klasikine šio žodžio samprata.

„Nors aš nežinau, kokia medžiaga apie juos surinkta. Gal jie žinojo kažkokias siaubingas karines paslaptis? Abejoju, ar jie galėjo išvystyti tokią veiklą“, – juokėsi Jurgis Jurgelis.

Buvęs VSD vadovas nesiėmė vertinti dabartinių departamento ir prokurorų veiksmų, tačiau priminė, kad saugumo tarnybų patirtis rodo, kad turint reikalų su tokiais asmenimis, kaip Valerijus Ivanovas ir Algirdas Paleckis, teismas ne visada yra būtina priemonė: „Kalbame apie tokius atvejus, kai tie asmenys stebimi, jų veikla gerai žinoma. Tokiais atvejais kartais pakanka pasikviesti juos pokalbiui ir perspėti.“

Už ką teisti klounus?

Buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karininkas ir saugumo ekspertas Aurimas Navys LŽ teigė, kad pats faktas, kad teisėsauga imasi stabdyti tokius ardomąja veikla užsiimančius veikėjus, kaip Valerijus Ivanovas, Algirdas Paleckis ir Viačeslavas Titovas yra sveikintinas dalykas. Tačiau, pažymėjo ekspertas, sunku pasakyti už ką konkrečiai juos bausti.

„Matome, kad atėjo laikas papildyti Baudžiamąjį kodeksą ir prie valstybės išdavimo aiškiai įrašyti atsakomybę už ardomąją veiklą. Kol kas, deja, to nėra. Latvija įteisino atsakomybę už melagingų naujienų skleidimą, siekiant kenkti valstybei, bet ir tai – tik dalis ardomosios veiklos“, – teigė ekspertas.

Jo nuomone Lietuva turėtų įteisinti viską apimančią sampratą to, kokie veiksmai būtų vertinami, kaip sabotažas arba ardomoji veikla.

„Juk tai nebūtinai šnipinėjimas: ardomoji veikla gali būti nukreipta į pačios valstybės santvarkos ir demokratijos destabilizavimą ir realizuojama per melagingos informacijos sklaidą, finansines priemones ir kitais būdais“, – sakė Aurimas Navys.

VSD generalinis direktorius Darius Jauniškis spaudos konferencijoje teigė, kad įtariamieji galėjo prisidėti prie Rusijos minkštų galių didinimo, tačiau, pastebi Aurimas Navys, Baudžiamajame kodekse šiuo metu nėra straipsnio, pagal kurį už tai būtų galima bausti.

„Kritikai gali sakyti, kad tokia baudžiamoji atsakomybė potencialiai varžytų žodžio laisvę, bet mūsų situacijoje ji reikalinga. Rusija naudojasi demokratijų silpnybėmis ir dangstosi žodžio ir nuomonės laisve – tada tokie asmenys, kaip Algirdas Paleckis gali steigti ekstremistinio pobūdžio organizacijas. Galiausiai, pažvelkime ir į tokius klausimus, kaip jos išlaikomos. Nuo pat pradžių buvo žinoma, kad „Socialistinis liaudies frontas“ finansuotas Rusijos pinigais, tiekiamais per įvairiausius fondus ir organizacijas“, – sakė saugumo ekspertas.

Todėl, pasak Aurimo Navio, kyla tam tikrų abejonių, kuo baigsis Vladimiro Ivanovo ir Algirdo Paleckio byla: „Šnipinėjimas? Prie kokios informacijos jie gali prieiti? Jokios. Lygiai taip pat jie neturi ir jokios įtakos valstybėje. Rusijos žvalgybai šiuo atžvilgiu jie beverčiai. Jie užsiima tuo, ką galima apibūdinti bendru valstybės destabilizavimu, o už tai labai sunku nubausti.“