Neišpainiojamas Moldovos mazgas: oligarchai, socialistai ir viltį praradę žmonės

2018-07-23 "Lietuvos žinios"

Lie­tu­viai mėgs­ta skųs­tis val­džios ko­rum­puo­tu­mu, ne­si­rū­pi­ni­mu žmo­nė­mis ir ma­siš­kai mig­ruo­ja, ne­su­lau­kę ge­res­nio gy­ve­ni­mo tė­vy­nė­je. Mol­da­vai skun­džia­si tais pa­čiais da­ly­kais, ta­čiau mums pri­me­na, kad lie­tu­viai gy­ve­na daug ge­riau, o apie tai, ko­kia ko­rup­ci­ja yra Mol­do­vo­je, vei­kiau­siai net įsi­vaiz­duo­ti ne­ga­li­me.

Už skaidrumą kovojančios Moldovos visuomeninės organizacijos AGER (Asociacija už efektyvią ir atsakingą valdžią) ekspertė Olesea Stamate, kalbėdama pusiau juokais pasakojo apie „mafijinę“ politiką, „tik 95 procentus šalies“ užvaldžiusį oligarchą ir visiškai rimtai kalbėjo apie tai, kad vis mažiau jos tautiečių puoselėja geresnės ateities viltį.

Pasak jos, moldavai visiškai nusivylė demokratų vardu prisidengusiais ir kelio į Europos Sąjungą lozungais juos klaidinusiais oligarchais ir jau šiemet vyksiančių rinkimų metu gali atsisukti į socialistus, kurie atvirai žada Moldovai „šviesų rytojų“ Kremliaus glėbyje.

– Kokios pakraipos politinės jėgos šiuo metu dominuoja Moldovoje?

– Pirmiausia, turiu pažymėti, kad Moldovoje tikrovė dažnai skiriasi nuo to, kas yra „popieriuje“. Valdančiąja partija derėtų vadinti Demokratų partiją, nors ji ir neturi daugumos parlamente. Tačiau žmogus, kuris kontroliuoja šią partiją – Vladimiras Plachotniukas – taip pat kontroliuoja praktiškai visą šalies ekonomiką ir teisingumo sistemą.

Prisimenant terminą „valstybės užvaldymas“, sakyčiau, kad Moldovoje tai beveik įvyko. Kai kurie mano kolegos taip teigia jau dabar, tačiau manau, kad šiuo metu užvaldyta dar tik 95 procentai valstybės (juokiasi, – aut. past.).

Popieriuje ši partija prisistato, kaip proeuropietiška ir jai vadovaujant Moldova pasirašė Asociacijos su ES sutartį. Ji neva vykdo ES duotus įsipareigojimus, tačiau tai daro tik popieriuje, kad nesusigadintų santykių su ES ir neprarastų ES paramos. Tai yra, europietiškus įstatymus jie priima, tačiau jų neįgyvendina.

Ši partija demokratais vadinasi tik formaliai ir deklaruoja tik formalią, nieko nereiškiančią programą. Tikroji jų programa – savo interesų paisymas, kad išsaugotų tai, ką užgrobė. Iš tiesų jie nėra nei už Vakarus, nei už Rytus.

– Ar yra iš tiesų ES arba Rusiją palaikančių politinių jėgų?

– Antra įtakingiausia politinė jėga yra Socialistų partija, kuri atvirai deklaruoja prorusišką orientaciją. Jie turi geras pozicijas dabartiniame parlamente, o apklausos jiems žada gerus rezultatus ateinančiuose rinkimuose.

Tačiau sklando gandai, kad socialistų lyderis ir dabartinis prezidentas Igoris Dodonas yra susijęs su tuo pačiu oligarchu, kuri kontroliuoja Demokratų partiją. Negaliu tvirtinti, kad taip ir yra, nes daugelio užkulisinių srovių tiesiog nematome, bet visuomenėje sklando tokia nuomonė.

Prisimenant terminą „valstybės užvaldymas“, sakyčiau, kad Moldovoje tai beveik įvyko. Kai kurie mano kolegos taip teigia jau dabar, tačiau manau, kad šiuo metu užvaldyta dar tik 95 procentai valstybės.

Tuo metu tikrai proeuropietiškos partijos – DA („Orumas ir Tiesa“) ir PAS „Veiksmų ir solidarumo partija“ yra silpnos. Apie taip pat provakarietiškuosius liberalus demokratus net neverta kalbėti, nes jų siekiai prijungti Moldovą prie Rumunijos yra labai nepopuliarūs ir rinkimuose jie neturi beveik jokių šansų.

Beje, partiją DA remiantis oligarchas jau keletą metų gyvena tremtyje Vokietijoje. Jis pabėgo dėl kaltinimų, kuriuos kaip manoma jam iškėlė oligarcho Vladimiro Plahotniuko kontroliuojama teisėsauga. O teisme pabėgusį oligarchą kažkada atstovavo dabartinis partijos lyderis advokatas Andrejus Nastasi. Štai tokia sudėtinga mūsų „mafijinė“ politika (juokiasi).

– Igoris Dodonas vos ne kas porą mėnesių jis pažada Vladimirui Putinui „amžiną draugystę“, Asociacijos su ES sutarties nutraukimą. Ar jo pažadai gali virsti tikrove?

– Prezidentas tokių įgaliojimų neturi, o veikiausiai ir neišdrįstu to padaryti. Manau, kad tai – populistiniai pareiškimai, kaip ir daugelis jo pasisakymų.

Tačiau, jei socialistai laimėtų parlamento rinkimus su didele persvara, jokių garantijų nebeliktų. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartines apklausas, Demokratų partija gali apskritai nepatekti į parlamentą.

Šiuo metu jie pakeitė rinkimų sistemą, kad išvengti gręsiančios katastrofos. Naujoji sistema, kai pusė parlamentarų renkami vienmandatėse, o kita pusė – pagal partijų sąrašus, jau išbandyta autonominiame Gagauzijos regione, kur labai prastas galimybes turėję demokratai įgijo daugumą vietos parlamente: kai kuriuos vienmandatėse išrinktus deputatus jie persiviliojo pažadais, kitus – grasindami paviešinti apie juos surinktą kompromituojančią medžiagą. Gali būti, kad jie šią schemą įgyvendins ir per parlamento rinkimus.

Tačiau, kaip jau minėjau, jei socialistai laimėtų, tarkime, ne mažiau kaip pusę vietų parlamente – tikėtina, kad jie išdrįstų stoti prieš demokratus ir imtųsi įgyvendinti atvirai prorusišką politiką.

– Taigi, iš vienos pusės yra proeuropietiška pasimetanti oligarchinė partija, o iš kitos – prorusiški socialistai. Ką apie ES ir Rusiją mano visuomenė? Kurį kursą norėtų rinktis dauguma moldavų? Galbūt jokį, nes kasdienio jų gyvenimo tai nekeičia?

– Daugumai žmonių iš tiesų domisi kasdienėmis problemomis, o mūsų visuomenė bent kol kas nėra pakankamai turtinga, kad žmogus svarstytų klausimus, tiesiogiai nesusijusius su jo pagrindine užduotimi – kaip išgyventi šiandien.

Kita vertus, per keletą pastarųjų metų proeuropietiškos nuotaikos labai sumažėjo: prieš 3 metus už orientaciją į ES pasisakė daugiau nei 70 procentų respondentų, o šiemet – kiek mažiau nei 50 procentų. Taip įvyko todėl, kad dauguma žmonių nepajuto jokio pagerėjimo, tačiau dar labiau todėl, kad jie labai nusivylė vadinamaisiais proeuropietiškais politikais.

2001 – 2009 metais valdančiosiose pozicijose buvo komunistai ir jais nusivylę rinkėjai į parlamentą išrinko proeuropiečius, o pirmiausiai – liberalus demokratus. Kaip jau minėjau, šiandien ši partija yra faktiškai mirusi. Beje prie to taip pat prisidėjo „didysis“ mūsų oligarchas, kurio dėka tuometinis liberalų demokratų lyderis atsidūrė už grotų.

2009 – 2013 iš tiesų atrodė, kad naujieji valdantieji rimtai ėmėsi reformų ir rūpinosi visuomenės gerove, tačiau netruko paaiškėti, kad prieš rinkimus dalinti pažadai nebus įgyvendinti. Galiausiai paplito nuomonė, kad dauguma proeuropietiškųjų politikų – savanaudžiai melagiai.

– Lietuviai taip pat nepasitiki mūsų valdžios institucijomis, tačiau anot apklausų, labiausiai ES linkę pasitikėti bendrijos institucijomis. Panašu, kad moldavai mano kitaip.

– Jūs jau 14 metų esate ES nariai ir man atrodo, kad lietuvių pasitikėjimas ES augo būnant bendrijos nariais. Moldavai yra už ES ribų ir nelabai žino, kas vyksta bendrijoje. Dėl to galima kaltinti ir prastą ES komunikaciją. Bendrija pati pripažįsta, kad moldavai gauna per mažai informacijos apie tai, kokią naudą jų šalis gauna iš suartėjimo su ES.

Laisva prekyba su ES ir ES parama iš tiesų naudingai veikia Moldovą. Tie mano tautiečiai, kurie dirbo arba dirba ES, yra aiškiai proeuropietiškos orientacijos. Tokios pačios nuostatos laikosi ir dauguma jaunesnių, nei 30 metų amžiaus moldavų. Tačiau absoliuti dauguma vyresnių, nei 50 metų žmonių aiškiai orientuoti į Rytus. Pridėkime prie jų „likučius“ nuo kitų amžiaus grupių ir automatiškai gausime gausią euroskeptikų armiją.

Daugumai žmonių iš tiesų domisi kasdienėmis problemomis, o mūsų visuomenė bent kol kas nėra pakankamai turtinga, kad žmogus svarstytų klausimus, tiesiogiai nesusijusius su jo pagrindine užduotimi – kaip išgyventi šiandien.

– Akivaizdu, kad daugumai moldavų mažai rūpi tolimesnė ateitis ir tarptautinė šalies orientacija ir daug svarbesnės nūdienos problemos – korumpuota valstybės sistema ir skurdas. Ar žmonės puoselėja geresnio gyvenimo netolimoje ateityje viltį?

– Daugybė žmonių emigruoja. Vos prieš kelis metus daugiausiai emigravo skurdžiausiai gyvenantys žmonės, negalėję galo su galu sudurti. Dabar emigruoja aukštąjį išsilavinimą įgijęs jaunimas ir verslininkai. Pastarieji, net ir turėdami sėkmingus verslus, emigruoja matydami kokia nestabili ir korumpuota yra valstybė.

Šiandien vaikštinėjant po privačių namų kvartalus Kišiniove, vos ne ant kas trečio namo pamatysite ženklą „parduodama“. Tai – labai neraminanti tendencija.

Be to, anksčiau daugelis moldavų išvykdavo į užsienį užsidirbti ir susitaupę pinigų grįždavo. Dabar jie lieka emigracijoje ir išsiveža savo šeimas.

Klausiate, ar žmonės dar puoselėja viltį? Kiekvienos apklausos duomenimis tokių lieka vis mažiau ir mažiau. Vis daugiau žmonių teigia, kad jų gyvenimas kasmet blogėja. Tuo metu vyriausybė jiems į akis rėžia, kad viskas yra ne taip: gyvenimas gerėja, tik žmonės to nesupranta.