Jums 14–25 metai? Tuomet esate „influencerių“ taikinys

2018-08-09

Pra­ėju­sį mė­ne­sį skan­da­lin­gai nu­skam­bė­jo And­riaus Už­kal­nio pri­si­pa­ži­ni­mas, kad už so­cia­li­niuo­se tink­luo­se sklei­džia­mą nuo­mo­nę jis gau­na at­ly­gį, o ki­ta so­cia­li­nių tink­lų įžy­my­bė – Ole­gas Šu­ra­je­vas pa­si­žy­mė­jo ap­su­kriais vie­šų­jų ry­šių pro­jek­tais, su­si­ju­siais su Vil­niaus me­ru. Vi­suo­me­nė „ne­ti­kė­tai“ su­pra­to, kad va­di­na­mie­ji „inf­luen­ce­riai“ sklei­džia įtai­gą ne sa­vo ma­lo­nu­mui, o da­ro tai pro­fe­sio­na­liai.

Iš tiesų procesas stebinti neturėtų. Įtaigą skleidžia ne tik politikai, bet ir privatus sektorius, o socialinių tinklų įžymybės – tik priemonė pasiekti ir paveikti kuo daugiau vartotojų. Socialiniais tinklais vis aktyviau naudojasi jaunimas, tuo pat metu vis labiau ignoruojantis tradicines žiniasklaidos priemones. Nuomonės formuotojai tai suvokia ir nusitaiko į jaunesniąją kartą, kuri lengviau pasiduoda įtaigai.

Dėmesį į šį reiškinį kreipia ne tik visuomenė, bet ir akademikai. Neseniai socialinių tinklų informacijos poveikį jauniems žmonėms tyrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventė Jovita Ruzgaitė. Su ja LŽ kalbėjosi apie tai, kaip vyksta nuomonės formavimo procesas ir kokią visuomenę matysime netolimoje ateityje, kai užaugs dabar socialiniuose tinkluose „gyvenantis“ jaunimas.

– Kodėl pasirinkote socialinių medijų temą?

– Visada norėjau rašyti medijų ir būtent socialinių medijų tema. Palaipsniui, aptariant šią temą su darbo vadove, priėjome išvados, kad svarbu kalbėti apie nuomonės formuotojus, propagandą ir žmonių raštingumą socialinių medijų atžvilgiu.

– Tyrėte poveikį nuomonei socialiniuose tinkluose, bet juk tradicinė žiniasklaida taip pat yra nuomonės formuotoja. Ar socialiniai tinklai ją jau pakeičia, nes yra veiksmingesnė nuomonės formavimo priemonė?

– Įvairūs tyrimai parodė, kad tarp jaunimo XXI amžiuje populiariausia yra socialinė medija. Televizija arba radijas jaunimui jau nebėra tokie paveikūs, kaip internete skleidžiama informacija. Savo ruožtu, internete dažniausiai naudojamasi socialiniais tinklais, o iš jų – „Facebook“ tinklu. Todėl jį ir pasirinkau tyrimo objektu. Pastaruoju metu išryškėjo ir nuomonių formuotojų vaidmuo – jie „Facebook“ tinkle reiškiasi vis aktyviau.

– Pasirinkote 14–29 metų amžiaus auditoriją. Šios amžiaus grupės žmonės lengviau pasiduoda socialiniuose tinkluose vykdomam nuomonės formavimui?

– Šis pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Nagrinėjant mokslinę literatūrą ir įvairius tyrimus, paaiškėjo, kad būtent šios amžiaus grupės žmonės aktyviausiai naudojasi socialiniais tinklais. Atitinkamai, galime daryti prielaidą, kad didžiausią poveikį socialinėse medijose skleidžiama informacija daro tai amžiaus grupei, kuri aktyviausiai naudojasi tinklais.

Nuomonės formuotojai taip pat orientuojasi į šiuos žmones. Beje, tyrimo metu paaiškėjo, kad ir šios grupės žmonės paveikiami skirtingai: 14–24 metų jaunimas labiau pasiduoda nuomonės formavimui, nei 25–29 metų amžiaus žmonės.

– 25 metų žmogus yra susiformavusi asmenybė ir jį paveikti sunkiau, nei 14 metų paauglį?

– Matyt yra ir toks veiksnys. Be to, 25 metų žmogus yra labiau išsilavinęs ir efektyviau atsijoja gaunamą informaciją.

Tokį vartotoją veikia ne turinys, o nuotraukos, video medžiaga arba „gifai“. Todėl tradicinės medijos jiems nėra aktualios ir manau, kad jų reikšmė ateityje mažės.

– Kas aktyviau naudojasi socialiniais tinklais, kad formuotų nuomonę? Privatus sektorius ar politikai?

– Manyčiau, kad aktyviau tai daro politikai. Nėra daug informacijos apie tai, kaip socialiniuose tinkluose vykdoma propaganda, tačiau pastebėjome, kad ji dažnai orientuota į politines temas. Geras to pavyzdys – Donaldo Trumpo rinkimų kampanija, nuo kurios bene ir prasidėjo vadinamųjų netikrų naujienų fenomenas.

Apklausiant respondentus, taip pat paaiškėjo, kad „Facebook“ tinkle jie daugiausiai gauna politinės informacijos, žinias apie Lietuvos aktualijas, informaciją apie politines kampanijas ir panašiai. Taigi, politinės kampanijos bene labiausiai įsitraukia į nuomonės formavimo procesą.

– Politinė informacija – ne tik propaganda. Vykdomos tradicinės politinės kampanijos. Ar netolimoje ateityje jos „išsikraustys“ iš tradicinės žiniasklaidos priemonių į socialinius tinklus?

– Tokia tendencija yra, tačiau mano nuomone, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse perduodama politinė informacija yra vertinama kiek kitaip. Ji suvokiama, kaip rimtesnė ir dažnai nevertinama, kaip propaganda. Atliekant tyrimą man susidarė nuomonė, kad socialiniai tinklai yra laikomi ta terpe, kurioje daugiausiai propagandos ir būtent ja naudojamasi, kad apgauti jauną skaitytoją. Panašu, kad nuomonės formuotojai irgi laikosi tokios nuomonės ir jauną skaitytoją „medžioja“ būtent socialiniuose tinkluose, o ne tradicinėje žiniasklaidoje, kuri mano nuomone, vis dar turi rimtesnio informacijos šaltinio įvaizdį.

– Jei norėčiau paskleisti man naudingą informaciją, man reikia ne tik pasiekti vartotoją, bet ir jį įtikinti. Kaip turėčiau tai padaryti?

– Šiame tyrime nesikoncentravome į įtaigos metodus, tačiau galiu pasakyti, kad veiksminga būtų skleisti kokią nors skandalingą informaciją apie jus arba jūsų produktą. Pasiekiamumas šiuo atžvilgiu labai svarbus, o socialinės medijos kaip tik ir suteikia galimybę pasiekti jums reikalingą vartotoją. Svarbu žinoti ne tik patį vartotoją, bet ir tai, pavyzdžiui, kokiu laiku skleisti informaciją, kad ji pasiektų kuo daugiau vartotojų.

Vienas svarbiausių elementų – antraštė. Tyrimo metu pastebėjome, kad jaunimas daug dėmesio skiria būtent antraštėje pateikiamai informacijai ar idėjai. Efektą sustiprina prie antraštės pateikiama vaizdinė medžiaga. Šiuo atžvilgiu pats tekstinis turinys nėra toks svarbus, kaip akį traukiantis jo pateikimas. Efektas pasiekiamas net tuo atveju, jei antraštė yra melaginga ir neatitinka po ja pateikiamo turinio, svarbu, kad ji patraukia dėmesį.

– Dabartiniai nuomonės formuotojai orientuojasi į jauną vartotoją, kuris nėra skaitytojas ir jam svarbus ne informacijos turinys, o jos pateikimo būdas? Neseniai apibrėžta „potyrio karta“ iš tiesų egzistuoja?

– Daugeliui jaunų vartotojų vaizdinė medžiaga yra svarbesnė, nei informacinis turinys, kuris tik permetamas akimis, daug nesigilinant.

Tokį vartotoją veikia ne turinys, o nuotraukos, video medžiaga arba „gifai“. Todėl tradicinės medijos jiems nėra aktualios ir manau, kad jų reikšmė ateityje mažės. Vaizdinę medžiagą gaunantis vartotojas įgyja galimybę pačiam interpretuoti jos turinį ir prasmę. Todėl dabar labai svarbus socialinių tinklų raštingumo ugdymas.

– Rinkimų patirtis rodo, kad Lietuvoje labai svarbus asmenybių – lyderių vaidmuo. Ar socialiniais tinklais besinaudojantį jaunimą taip pat veikia šis veiksnys?

– „Veido“ pasirinkimas yra svarbus ir įtaigus. Tarkime, pramogų verslo atstovai, padedantys formuoti nuomonę. Elementarus to pavyzdys – Agnė Jagelavičiūtė, socialiniuose tinkluose formuojanti savo ir savo verslo įvaizdį bei atitinkamai veikianti vartotojų nuomonę. Taigi, asmenybės vaidmuo yra labai svarbus, nes per ją ir vykdoma įtaiga. Politinės kampanijos taip pat dažnai formuoja nuomonę per lyderio asmenybės populiarinimą.

– Neseniai Lietuvoje kilo skandalai, susiję su Andriumi Užkalniu ir Olegu Šurajevu. Staiga atkreiptas dėmesys į tai, kad nuomonės formuotojai skleidžia įtaigą profesionaliai, už pinigus.

– Tokia jų paskirtis ir toks jų darbas. Jie skleidžia tam tikras nuostatas ir gauna už tai atlygį. Galima sakyti, kad tokia veikla jau tapo darbu.

– Tyrėte paauglių nuomonės formavimą ir panašu, kad jie lengviausiai pasiduoda įtaigai. Kalbame apie televizijos nežiūrinčią, radijo nesiklausančią ir tekstine informacija nesidominčią kartą. Kokią visuomenė matysime po 10 metų, kai dabartiniai keturiolikmečiai bus jau suaugę žmonės? Mūsų visuomenė gyvens socialiniuose tinkluose?

– Manau, kad labai daug priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus auga ir bendrauja. Pavyzdžiui, mano šeimoje mes kartu žiūrėdavom televiziją, skaitydavome ir aptarinėdavome spaudą. Todėl manau, kad ir po 10 metų aš neužsidarysiu socialiniuose tinkluose. Todėl aš labiau pasitikiu tradicine žiniasklaida.

Kalbant apie daugelį iš interneto ir dabar neišlendančių keturiolikmečių, veikiausiai jie ir po 10 metų bendraus socialiniuose tinkluose ir informaciją gaus iš jų, o ne iš tradicinių žiniasklaidos priemonių kurių vaidmuo palaipsniui mažės. Pažvelkime, juk pavyzdžiui radijo jie ir dabar praktiškai nebesiklauso. Bet kokio pobūdžio informaciją rasti internete ir socialiniuose tinkluose tapo lengviau, nei išeiti į kitą kambarį ir įsijungti televizorių arba išeiti į gatvę ir nusipirkti laikraštį.

Pradinėse klasėse visgi nepatarčiau apie tai kalbėti, nes šio amžiaus vaikus tokiu būdu veikiausiai tik paskatintume nerti į socialinius tinklus.

– Socialiniai tinklai – interaktyvus informacijos šaltinis. Jaunimas yra tik informacijos vartotojas ar ir skleidėjas?

– Mūsų tyrimas parodė, kad aktualūs abu elementai. Socialinės medijos tuo ir patrauklios, kad suteikia galimybę ne tik gauti informaciją, bet ir ją skleisti bei kurti. Galima sakyti, kad vartotojas tuo pačiu yra ir informacijos kūrėjas. Tirtoje 14–29 metų amžiaus grupėje negalime teigti, kad dominuoja vartojimo arba kūrimo elementas, iš tiesų abu veiksniai yra vienodai svarbūs.

– Kaip padėti jaunam žmogui susivokti socialinėse medijose? Peršasi išvada, kad jaunimą reikia šviesti jau nuo mokyklos suolo?

– Būtina ugdyti jauno žmogaus medijų raštingumą, kad jis galėtų atskirti tikrą informaciją nuo melagingos. Mano nuomone, šioje situacijoje galėtų padėti papildomi užsiėmimai mokykloje, mokant jaunuolius, kaip analizuoti socialinėse medijose randamą informaciją. Pavyzdžiui, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje jau šį rugsėjį startuoja pirmosios medijų raštingumo klasės.

Remiantis informacija, kurią surinkau atlikdama tyrimą, sakyčiau, kad aštuntoje klasėje jau vertėtų pradėti tokį švietimą. Šio amžiau vaikai jau aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir atitinkamai yra veikiami juose skleidžiamos informacijos.

Apskritai, švietimą šioje srityje reikėtų pradėti kuo ankstesniame amžiuje, tačiau pradinėse klasėse visgi nepatarčiau apie tai kalbėti, nes šio amžiaus vaikus tokiu būdu veikiausiai tik paskatintume nerti į socialinius tinklus.