Kokio prezidento ieško rinkėjai: „protingo inteligento“ ar „gero šeimininko“?

2018-07-18 "Lietuvos žinios"

Šian­dien pa­skelb­tos apk­lau­sos duo­me­ni­mis, dau­giau­siai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se bū­tų lin­kę bal­suo­ti už Gi­ta­ną Nau­sė­dą ar­ba Vis­val­dą Ma­ti­jo­šai­tį. Tuo me­tu prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio ga­li­my­bės ko­vo­ti dėl pre­zi­den­to pos­to ma­žė­ja. 

Kokį įvaizdį formuoja dabartiniai favoritai, kuo „paperka“ rinkėją? Pasak viešųjų ryšių eksperto, agentūros „Nova media“ vadovo Arijaus Katausko, kol kas puikiai veikia ir „inteligento“ ir „šeimininko“ portretai, tačiau netolimoje ateityje jų pasitikėjimas savimi gali būti rimtai išbandytas, kai ir jeigu jie nuspręs kandidatuoti – jiems nebeteks mėgautis nekritikuojamųjų favoritų padėtimi.

– Apklausos lyderis – ekonomistas Gitanas Nausėda, maždaug dvigubai lenkiantis artimiausią varžovą Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Nei bankininkai, nei turtingi verslininkai nėra itin populiarūs visuomenėje, bet šie du žmonės yra reitingo viršūnėje. Ką jie daro teisingai?

– Gitanas Nausėda ilgą laiką patekdavo į sąrašus žmonių, kuriais visuomenė pasitiki. Be to, pastaruoju metu jis pakeitė savo komunikaciją, ėmė aktyviau reikšti nuomonę socialinėmis temomis. Panašu, kad bent jau kol kas žmonės jį mato ne kaip bankininką, o kaip nesisteminį, su politika ir politinėmis partijomis nesusijusį protingą žmogų. O ir kritikos jam viešojoje erdvėje beveik nematome.

Nors jis nėra formaliai deklaravęs ketinimo siekti prezidento posto, Gitano Nausėdos viešuose pasisakymuose vis didesnė temų įvairovė ir tai leidžia manyti, kad jis bent jau labai rimtai vertina dalyvavimo rinkimuose galimybę. Gitanas Nausėda vis daugiau kalba tomis temomis, kurios išeina iš jo, kaip banko ekonomisto kompetencijos ribų.

Tai, kad Gitanas Nausėda įvairiose apklausose neretai užima lyderio pozicijas yra rimtas signalas politikams, kuriems tektų varžytis su juo rinkimuose.

– Visvaldo Matijošaičio įvaizdis kitoks, tačiau panašu, kad ir jis visuomenei patinka?

– Kauno meras į savo postą taip pat atėjo, kaip politikai svetimas žmogus ir žmonių sąmonėje taip pat nesisieja su tradicinėmis politinėmis partijomis. Galima konstatuoti, kad jo viešoji komunikacija yra sėkminga ir tokia buvo jau gana ilgą laiką: Kaunas beveik nekritikuojamas, kaip ir pats meras.

Jis kuria, viena vertus, tvirto ir krizių metu nepanikuojančio žmogaus įvaizdį, bet kai reikia, gali ir „ašarą išspausti“ ir parodyti žmogiškąją pusę. Jis operatyviai reaguoja į iššūkius ir yra aplink save subūręs efektyvią komandą.

Kol kas jo net ir nelabai yra už ką kritikuoti, o Kaune aiškiai neatsirastų politiko, galinčio mesti jam iššūkį ir „nugesinti“.

– Gitanas Nausėda – „specialistas-technokratas“, o Visvaldas Matijošaitis – „ūkiškas žmogus“. Jų įvaizdžiai aiškiai skiriasi, bet abu yra reitingo viršūnėje.

– Jų įvaizdžiai iš tiesų labai skirtingi. Gitaną Nausėdą matome ne tik verslo, bet ir kultūros leidinių viršeliuose. Visuomenė mato puikiai atrodantį, sklandžiai kalbantį, išsilavinusį ir protingą inteligentą. Tai jam labai tinkantis įvaizdis.

Tuo metu Visvaldas Matijošaitis kuria visai kitokį įvaizdį, kurį su kolegomis kartais juokaudami pavadiname „tėvo“ įvaizdžiu. Jis demonstruoja sėkmingo šeimininko, ūkiško žmogaus vaizdą. Toks žmogus geba gerai susitvarkyti ne tik tai, kas yra jo, bet ir žiūrėti bendros gerovės.

Be to, į jo verslo sėkmę žmonės žiūri be neigiamų nuostatų: jis važinėja „Ferari“, bet niekas jo už tai nepeikia. Žmonėms patinka, kad jis savo galva užsidirbo pinigus sau, o dabar jų rado ir Kaunui. Rinkėjui jis lyg sako: „susitvarkiau Kaune, susitvarkysiu ir Lietuvoje“.

Ar jis gebėtų tinkamai atstovauti Lietuvai užsienyje? Kol kas šis klausimas tiesiog neaktualus ir viešojoje erdvėje jo niekas neužduoda.

– Saulius Skvernelis pastarosios apklausos duomenimis iškrito iš lyderių trejetuko ir nusileido į ketvirtą vietą. Atrodytų, jis taip pat kuria „tvirto ir ūkiško“ žmogaus įvaizdį, bet yra nepopuliarus. Jo „era“ baigėsi?

– Neskubėčiau tvirtinti, kad stebime jo populiarumo galą. Jis vis dar turi galingus organizacinius išteklius, o jo galimybės būti pastebimu viešojoje erdvėje nepasiekiamos nei vienam kitam galimam kandidatui. Tačiau iš valdžios pozicijų eiti į bet kokius rinkimus yra labai sudėtinga, nes esi nuolat kritikuojamos. O premjerą pastaruoju metu opozicija negailestingai kritikavo ir dėl pensijų reformos, ir dėl kitų finansų politikos klausimų. Pastaruoju metu viešoji erdvė aiškiai buvo premjerui nepalanki ir jis nesugebėjo pateikti jokio laimėjimo, galinčio patraukti rinkėjus į jo pusę. Artimiausioje ateityje jo laukia biudžeto svarstymas, kurio metu jis gali sulaukti dar daugiau kritikos.

Jei Saulius Skvernelis galvoja apie prezidento kėdę, jam pats laikas imti rūpintis įvaizdžio klausimais. Nenustebčiau, jei artimiausiu metu įvaizdžio gerinimui jis pasitelktų ir populistinę retoriką. Tačiau kai žmonėms nepatinki ilgą laiką, jie ima pamiršti, kodėl tavęs nemėgsta. O tada pataisyti padėtį dar sunkiau. Galime prisiminti socialdemokratus ir Algirdą Butkevičių, kurių reitingai ėmė ristis žemyn likus pusmečiui iki rinkimų ir jie niekaip nepajėgė pataisyti situacijos.

Esminė Sauliaus Skvernelio problema šiuo metu yra ta, kad reitinguose jis smunka ne todėl, kad kitą politiką žmonės pradeda vertinti geriau, o todėl, kad vis blogiau vertina patį premjerą.

Jei Saulius Skvernelis galvoja apie prezidento kėdę, jam pats laikas imti rūpintis įvaizdžio klausimais.

– Du kartus Lietuva balsavo už inteligentiškąjį prezidentą Valdą Adamkų. Du kartus rinkosi „kietą“ lyderę Dalią Grybauskaitę. Kokio prezidento rinkėjai nori šį kartą?

– Kol kas sėkmės formulės nematyti ir dar per anksti teigti, kad nugalės vienas ar kitas įvaizdis. Viešoji erdvė šiemet tiesiog verda nuo įvairiausių tyrimų, NSGK reikalų, „valstiečiams“ metamų klausimų, „tulpių“ skandalų ir daugybės panašių dalykų. Akivaizdu, kad šis informacinis triukšmas tik didės ir panašu, kad svarbiausias uždavinys bet kuriam kandidatui bus „permušti“ šį triukšmą.

Manau, kad tokioje situacijoje labai neblogas galimybes įgyja populistai ir „stiprios rankos“ šalininkai. Tačiau ne mažiau sėkmingai ja gali pasinaudoti ir tokie inteligentai, kaip Gitanas Nausėda. Nors neverta manyti, kad jam ir toliau seksis taip pat lengvai. Viešojoje erdvėje jau kylą siūlymų iš naujo įvertinti, kaip bankai elgėsi finansų krizės metu ir jei Gitanas Nausėda tikrai nuspręs kandidatuoti, jam teks atsakyti į ne vieną nepatogų klausimą.

Dabartinė Gitano Nausėdos pozicija kol kas jam labai patogi, bet Visvaldo Matijošaičio pozicija niekuo neprastesnė. Jis taip pat laikosi atokiau nuo sisteminės politikos ir mėgaujasi susikurta „gero šeimininko“ aureole. Belieka neatsakytas klausimas: ar Kauno meras iš tiesų ketina kandidatuoti?

Laiko dar tikrai daug ir labai tikėtina, kad mūsų laukia labai karštas ruduo ir dabartiniai lyderiai gali sudegti šiame karštyje, o į jų vietą pakilti kiti: pagreitį matyt įgis ir Aušros Maldeikienės ir Naglio Puteikio kampanijos. Rinkėjai bus užversti tokiu kiekiu informacijos, kad susigaudyti kandidatų požiūriuose ir vertinimuose bus tikrai nelengva.