Meksikos narkokarteliai nužudo daugiau žmonių, nei visi pasaulio teroristai

2018-01-23 "Lietuvos žinios"

Su nar­ko­ti­kų pre­ky­ba ir kar­te­lių ka­rais sie­ja­mos žmog­žu­dys­tės pra­ėju­siais me­tais pa­sie­kė nau­ją re­kor­dą. Vien šio­je ša­ly­je su nar­ko­ti­kais sie­ja­mų mir­čių skai­čius pri­lygs­ta pa­sau­li­niam te­ro­ris­tų au­kų są­ra­šui.

2017 metais Meksikoje įvykdytos 29 168 su narkotikų prekyba siejamos žmogžudystės. 2011 metais, kurie buvo laikomi intensyviausiais kovoje su narkotikų prekyba, aukų būta 27 213. Palyginimui, visi praėjusių metų teroristų išpuoliai, britų JTIC ekspertų duomenimis, nusinešė 18 475 civilių gyvybes. 2007 – 2017 metais narkokaruose Meksikoje žuvo apie 200 tūkstančių žmonių (dar apie 30 tūkstančių laikomi dingusiais be žinios). Tai daugiau aukų, nei per 15 metų karo Afganistane (JT duomenimis, 111 442 žuvusieji).

Dabartinio „narkotikų karo“ Meksikoje pradžia neoficialiai laikomi 2006 metai, kai į kovą su narkotikų karteliais įsijungė šalies Ginkluotosios pajėgos. Teisėsaugai ir kariškiams pavyko išardyti keletą didžiausių kartelių, tačiau kraujo upių tai nesustabdė – didžiuosius kartelius pakeitė daugybė mažesnių, daug žiauresnių gaujų.

Tai parodo ir praėjusių metų statistika: tokių kruvinų metų Meksika nematė nuo 1997 metų, kai pirmą sykį pradėtos skaičiuoti narkokarų aukos.

Su narkotikais siejamas smurtas jau ne vienus metus yra bene svarbiausia tema ir Meksikos politikoje. Dabartinis prezidentas Enrique Pena Nieto, artėjant rinkimams šią vasarą, mėgina įtikinti meksikiečius, kad jo „Institucinė revoliucinė“ partija laimi karą prieš narkotikų prekeivius. Praėjusiais metais pradėta 40 procentų daugiau žmogžudysčių tyrimų, nei pirmaisiais jo prezidentavimo metais – 2013.

Aukų statistika nepadeda Meksikos prezidentui, kuriam telieka guostis tuo, kad bendras žmogžudysčių skaičius 100 tūkstančių gyventojų jo šalyje dar nepralenkė Brazilijos, Kolumbijos ir kol kas ženkliai atsilieka nuo regiono rekordininko El Salvadoro.

Kaip rašo britų leidinys „The Guardian“, meksikiečiai skaičiuoja narkokarų aukas ir jiems jau tenka gintis nuo nediplomatiškų kaimynų pareiškimų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pavadino Meksiką „pavojingiausia šalimi pasaulyje“. Anot „The Guardian“ praėjusių metų aukų skaičius galėjo išaugti dėl vis labiau besiplečiančio Chalisko kartelio, garsėjančio žiauriais metodais.

2006 metų gruodžio 10 dieną tuometinis Meksikos prezidentas Felipe Calderonas įsakė nusiųsti 6 500 kareivių į jo gimtąją Mičoakano valstiją, kur vietos karteliai liejo kraują tarpusavio karuose. Vos po 2 mėnesių su narkokarteliais visoje Meksikoje jau kovėsi 20 tūkstančių kareivių.

Nuo 2007 metų Meksika išleido bent 54 milijardus dolerių saugumo situacijai paherinti. Kritikų teigimu, milžiniškų išlaidų dėka pavyko tik sukurti milžinišką „saugumo industriją“, skersai – išilgai graužiamą korupcijos. Žmogaus teisių gynėjai taip pat pažymi, kad aukų skaičius nemažėja, tačiau saugumo struktūrų savivaliavimo ir žmogaus teisių pažeidimų atvejų skaičius nuolat auga.

Karo metu didieji karteliai skaldėsi į mažesnes gaujas, kurios vis dažniau ėmė pelnytis iš kitų smurtinių nusikaltimų, kaip pavyzdžiui, žmonių grobimas už išpirką ir reketas. Šimtai tūkstančių žmonių migravo iš labiausiai smurto krečiamų regionų.

Kaip rašo „The Guardian“ Meksika bent jau gali pasigirti kokybiškesniu bendradarbiavimu su JAV teisėsauga. Teigiama, kad 25 iš 37 Felipės Calderono laikais sudaryto didžiausių narkotikų prekeivių sąrašo šiuo metu yra kalėjime (kai kurie iš jų – JAV) arba nukauti.

Didžiausiu dabartinio prezidento triumfu, o tuo pat metu ir didžiausia gėda, tapo Sinalojos kartelio vadeivos Joaquino „El Chappo“ Guzmano istorija. Šis narkobaronas buvo įkalintas, pabėgo ir sugautas vėl.

Nors žiniasklaida ir sąjungininkai JAV gyrė sėkmingą garsiausių narkobaronų medžioklę, tuo pat metu primenama, kad kraujo liejimo jų įkalinimas nei kiek nesumažino.