Rusų pabėgėliai tautiečius Latvijoje gydo nuo „vatnikų“ viruso

2018-10-30 "Lietuvos žinios"

Lat­vi­jo­je vei­kian­ti „Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės Ru­si­jo­je ug­dy­mo aso­cia­ci­ja“ (AREM) vie­ni­ja ne tik po­li­ti­nius pa­bė­gė­lius ir vers­lo emig­ran­tus iš Ru­si­jos. Į jos gre­tas sto­ja ir Lat­vi­jos ru­sai, o veik­lą re­mia ir lat­viai. Ta­čiau or­ga­ni­za­ci­jos du­rys už­ver­tos apie so­vie­ti­nius lai­kus te­bes­va­jo­jan­čiai Lat­vi­jos ru­sų gru­pei.

Neseniai savaitę Vilniuje apsilankęs AREM vadovas Dmitrijus Savinas LŽ teigė, kad pirmą kartą imamasi koordinuoti veiksmus su Lietuvoje veikiančia panašia politinių pabėgėlių organizacija „Rusų europietiškasis judėjimas“ (REJ)

Beje, Estijoje tokios organizacijos kol kas nėra, bet Dmitrijaus Savino ir REJ lyderio Daniilo Konstantinovo, veikiausiai ir Estijoje gyvenantys rusų emigrantai jungsis į bendrą veiklą su „kolegomis“ Lietuvoje ir Latvijoje. Pasak LŽ pašnekovų, tai lemia paprastas veiksnys – Vladimiro Putino politikos dėka, Baltijos šalyse nuolat auga pabėgėlių iš Rusijos skaičius.

Abiejų judėjimų vadovai laikosi nuomonės, kad Baltijos šalys – tinkamiausias regionas dirbti rusų opozicijai. Tai lemia ne tik geografinis artumas, bet ir sunki Baltijos šalių istorinė patirtis, dėl kurios lietuviai, latviai ir estai daug geriau supranta dabartinės Rusijos problemas, nei dauguma kitų europiečių.

Anot Dmitrijaus Savino, Baltijos šalyse žmonės yra „paskiepyti“ nuo sovietizmo. Tačiau jau dabar jaunoji Latvijos karta, gyvenanti europietiškoje teisinėje visuomenėje, nebesuvokia kai kurių praeities reiškinių. „Pavyzdžiui, vaikams pasakojama apie tai, kaip vyko trėmimai, kaip „čekistai“ ateidavo į žmonių namus ir juos išsitempdavo. Vaikai stebisi: kaip taip galėjo būti? Kodėl niekas neiškvietė policijos?“, – pasakojo Dmitrijus Savinas. „Kai kurių vakariečių reakcija kartais primena šiuos vaikus“, – pridūrė LŽ pašnekovas. Todėl Baltijos šalys galėtų tapti tiltu tarp Europos ir laisvos Rusijos, apie kurią opozicijos atstovai kol kas tik svajoja.

Latvijos rusams – 3 pasirinkimai

Latvijoje prie judėjimo AREM jungiasi dalis rusakalbės inteligentijos, suprantančios, kad kova prieš šiandieninį Kremlių yra gimininga antisovietiniam judėjimui. „Žmonės kurie nesupranta, kokį „gėrį“ pasauliui neša Vladimiras Putinas, yra ne viso proto arba tiesiog dirba Kremliui“, – teigė Dmitrijus Savinas.

Su prokremliškomis jėgomis Latvijoje AREM nepalaiko kontaktų. „Kai tik AREM pradėjo veiklą Latvijoje, mes aiškiai pasakėme, kad esame rusiškas judėjimas ir kategoriškai atmetame sovietinę sistemą, kuri ne tik netapatintina su rusiškumu, bet yra rusiškumo priešingybė“, – sakė AREM vadovas.

„Nei vienas sveiko proto latvis neteigs, kad jo šalį niokojusioje sovietinėje sistemoje buvo kažkas gero. Taip pat turėtų galvoti ir kiekvienas rusas – juk prieš tai ta pati sistema siaubė Rusiją“, – tvirtino Dmitrijus Savinas.

AREM lyderis pažymėjo, kad organizacija vienija rusus, griežtai atskiriančius rusiškumo ir sovietiškumo sampratas, norinčius išsaugoti savo tapatybę ir visiškai lojalius Latvijos respublikai. „Suprantama, dėl tokios pozicijos sulaukėme daug propagandinės žiniasklaidos dėmesio. Užtenka pažiūrėti, ką apie mus kalba „Sputnik“: dirbam už CŽA pinigus ir pan. M8s7 organizacijoje rusas ir latvis ima susikalb4ti ir sovietinius niekšus tai siutina. Tai – puiku!“, – pasakojo LŽ pašnekovas.

Anot Dmitrijaus Savino, Latvijos rusai šiandien turi 3 kelius: asimiliuotis ir tapti latviais, priimti abstrakčią „europiečio“ tapatybę arba verčiami tapatintis su „vatnikais“. Pastarąjį variantą jiems perša gausios Maskvą atstovaujančios pajėgos, nors vis daugiau jaunų Latvijos rusų linksta į antrąjį – abstraktųjį kelią. AREM gi savo ruožtu mėgina keisti žmonių mąstyseną ir mokyti juos, kad identifikuojant save, kaip rusą visai nebūtina ir žalinga tapatintis su sovietais.

„Kol kas mūsų nedaug ir kovojame, kaip Dovydas prieš Galijotą, bet rankų nenuleisime. Mus įkvėpė tai, kiek daug žmonių susidomėjo mūsų veikla vos tik paskelbus apie AREM sukūrimą“, – teigė organizacijos kūrėjas.

Anot Dmitrijaus Savino, Latvijos rusai šiandien turi 3 kelius: asimiliuotis ir tapti latviais, priimti abstrakčią „europiečio“ tapatybę arba verčiami tapatintis su „vatnikais“

Prorusiškos jėgos silpsta

Daugelis Lietuvoje įvertino, kad pastaruosius Latvijos rinkimus iš esmės laimėjo prorusiškos jėgos – Nilo Ušakovo partija „Santarvė“. Vadinasi, už ją balsuoja ne tik etniniai rusai, bet ir latviai. Anot Dmitrijaus Savino, iš tiesų yra nedidelė dalis latvių, balsuojančių už prokremlinę partiją ir „Santarvė“ tuo labai didžiuojasi. „Taip jau priimta, kad latviai balsuoja už latviškas partijas, o rusai mano, kad balsuoja už rusišką, bet iš tiesų – už sovietinę „Santarvę“, – sakė Dmitrijus Savinas.

Pasak LŽ pašnekovo, prokremlinės partijos neverta pervertinti, nes pastaraisiais metais jos populiarumas krenta. Viena to priežasčių – kai kurios liberalios ir konservatyvios latviškos partijos ėmė aktyviau kreiptis į rusakalbį rinkėją. „Deja, tai tik pradžia. Manau, kad visos Baltijos šalys padarė tą pačią klaidą – ilgus metus leido Kremliaus propagandos mašinai „doroti“ nuošalį paliktus rusakalbius rinkėjus“, – teigė AREM vadovas.

Tačiau ateityje situacija turėtų gerėti todėl, kad rusų jaunimas Latvijoje tampa vis labiau europietišku, o Vladimiro Putino politikos „beprotiškumas“ akivaizdus vis didesniam žmonių skaičiui.

Panašiai LŽ pašnekovas vertino ir Rusijos ekonominio bei finansinio spaudimo Latvijai grėsmes. Anot jo, anksčiau Kremlius galėjo aktyviau skleisti įtaką per Latvijoje likusią sovietinę administracinę – ekonominę nomenklatūrą ir šiuo atžvilgiu Maskvos pozicijos Latvijoje vis dar stiprios. „Tačiau man atrodo, kad Latvijoje jau radosi politinės jėgos, galinčios mesti iššūkį tai įtakai ir jai sėkmingai pasipriešinti. Tikiuosi, kad jos greitai nugalės, padedant kitoms sveikoms jėgoms regione ir visoje Rytų Europoje“, – sakė Dmitrijus Savinas.

Rusų opozicija taip pat neketina likti nuošalyje. Artimiausiu metu Lietuvoje ir Latvijoje veikiančios politinių pabėgėlių organizacijos ketina koordinuoti protesto akcijų organizavimą. Daniilo Konstantinovo ir Dmitrijaus Savino nuomone, net ir tik dvejose šalyse tuo pačiu metu vykdomos protesto akcijos – skaudi rakštis Kremliui.