Salomė Zurabišvili: Lietuva ir Sakartvelas turi nuolat ginti savo laisvę ir tapatybę

2019-03-08 "Lietuvos žinios"

Sa­kart­ve­lo pre­zi­den­tė Sa­lo­mė Zu­ra­biš­vi­li ap­si­lan­kė Vil­niu­je su pir­muo­ju ofi­cia­liu vi­zi­tu. Lie­tu­va ne­at­si­tik­ti­nai ta­po vie­na pir­mų­jų vals­ty­bių, kur ap­si­lan­kė ne­se­niai iš­rink­ta nau­jo­ji Sa­kart­ve­lo va­do­vė. Pa­sak jos, Lie­tu­va be jo­kios abe­jo­nės yra vie­na pa­čių ar­ti­miau­sių Sa­kart­ve­lo są­jun­gi­nin­kių ir to­dėl pir­mų­jų vi­zi­tų že­mė­la­py­je Vil­nius yra ša­lia Briu­se­lio, Par­yžiaus ir Ber­ly­no.

Anot jos, Lietuva, be abejonės, yra viena artimiausių Sakartvelo sąjungininkių, todėl pirmųjų vizitų sąraše Vilnius yra šalia Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno. „Nors Baltiją nuo Kaukazo skiria didelis atstumas, mes vienodai suprantame, ką reiškia nepriklausomybė, ir vienodai ją branginame“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Salomė Zurabišvili.

Aiškiai deklaruoja siekius

– Pradėjusi eiti prezidento pareigas pirmųjų vizitų vykote į Briuselį, Baku, Berlyną, Paryžių, Vilnių. Apsilankėte ir Afganistane. Kodėl rinkotės šias vizitų kryptis?

– Į Prancūziją ir Vokietiją vykau, nes šios dvi šalys šiuo metu yra svarbiausios Europoje. O į Vilnių atvykau, nes Lietuva yra viena seniausių ir artimiausių Sakartvelo rėmėjų mūsų kelyje į Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Taigi vizitas į Lietuvą tikrai neatsitiktinis.

Į Afganistaną vykau todėl, kad ten dislokuoti mūsų kariai, tad aš, kaip vyriausioji Ginkluotųjų pajėgų vadė, jaučiau pareigą juos aplankyti. Ši misija Sakartvelui labai svarbi ir patvirtina mūsų pasirengimą dalyvauti NATO misijose, o mūsų karių profesionalumas labai vertinamas sąjungininkų. Sakartvelo kariai taip pat dalyvauja ES misijose – Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje.

Sakyčiau, kad pirmieji mano vizitai buvo reikšmingi, atsižvelgiant į tai, kad Sakartvelas šiandien žengia į paskutinį suartėjimo su ES ir NATO etapą. Suprantame, kad abi organizacijos šiuo metu išgyvena pokyčius. Tai labai tinkamas laikas paaiškinti mūsų partneriams, kad puikiai suvokiame pasaulyje vykstančius procesus, tai, su kokiais vidaus ir išorės iššūkiais susiduria ES ir NATO.

Sakartvelas realistiškai vertina tai, kas vyksta, suprantame, kad tam tikri mūsų laukiami politiniai sprendimai nebus priimti rytojaus rytą, bet tuo pačiu metu esame ambicingi ir sieksime integruotis į Europą visais atžvilgiais. Atkakliai darysime tai žingsnis po žingsnio, kol galiausiai teliks paskutinis – pavadinti mus tikraisiais Bendrijos nariais.

Jau esame daugelio europinių struktūrų, pavyzdžiui, Europolo, nariai. To ir siekiame – prisidėti prie įvairių programų. Sakartvelas turi būti pasirengęs, todėl privalome tęsti vidaus reformas ir aiškiai deklaruoti mūsų interesus partneriams Europoje.

– Seniai turite užtikrintą Vilniaus paramą ir supratimą, bet ar randate tokį patį supratimą Paryžiuje ir Berlyne?

– Manau, to supratimo yra vis daugiau. Kai Europa išgyvena laikotarpį, kurį galbūt galime pavadinti kriziniu, vis aiškiau suvokiama tokio euroentuziasto, koks yra Sakartvelas, svarba. Integracijos į ES palaikymas mūsų visuomenėje nekinta, ją jau ilgą laiką remia apie 80 proc. gyventojų, žmonės nepasiduoda populistinei antieuropietiškai retorikai. Dabartiniai Europos lyderiai supranta, kaip tai svarbu.

Sakyčiau, kad pastarųjų vizitų Paryžiuje ir Berlyne metu buvau išklausyta daug atidžiau, nei būčiau galėjusi tikėtis prieš porą metų. Manau, mūsų partneriai taip pat yra realistai ir supranta, kad šiandien svarbūs yra visi, kas palaiko Europos idėją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai išdėstė mintis apie tai, kokia Europa turi būti po „Brexito“ ir kaip ji turėtų atsinaujinti. Tai teikia naujų galimybių ir tokioms šalims kaip Sakartvelas. Todėl esu nusiteikusi optimistiškai.

Lietuva – vertingas pavyzdys

– Kokie dvišalių Lietuvos ir Sakartvelo santykių prioritetai artimiausioje ateityje?

– Mūsų dvišaliai santykiai yra labai glaudūs. Lietuva mums labai padėjo dalydamasi patirtimi – jūs sėkmingai įveikėte kelią į ES ir NATO. Jūsų pavyzdys mums labai vertingas renkantis, kaip ir kokias vykdyti reformas, kaip išvengti klaidų. Tad jei kalbame apie mūsų santykių perspektyvą, sakyčiau, jie turėtų likti tokie patys, tik tapti dar tvirtesni.

Jau sėkmingai bendradarbiaujame švietimo srityje ir šį darbą tęsime. Šiandien pradedame bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje, ji yra labai svarbi tokioms nedidelėms valstybėms, kokios yra Lietuva ir Sakartvelas. Daug dėmesio skiriame regioninei politikai ir tiesioginei Lietuvos bei Sakartvelo savivaldybių partnerystei. Šiuo požiūriu Lietuva mums taip pat yra vertingas pavyzdys. Savivaldos demokratijos plėtra veikiausiai bus kitas Sakartvelo pokyčių etapas, tad bendradarbiavimas su Lietuva mums vėl padės.

Svarbiausios užduotys

– Jūsų darbas prezidentūroje tik prasidėjo. Kokias užduotis vidaus ir užsienio politikoje išsikėlėte?

– Svarbiausia užduotis užsienio politikoje, kaip jau minėjau, yra pasirinkti efektyviausią kelią Sakartvelo euroatlantinei integracijai. Negana vien kartoti: „Mes norime būti nariai! mes norime būti nariai!“, reikia iš tiesų progresuoti einant šiuo keliu. Net jei žinome, kad mums palankūs sprendimai nebus priimti nedelsiant.

Antras prioritetas – Sakartvelui gyvybiškai svarbus okupuotų teritorijų klausimas. Nepalaikome diplomatinių santykių su Rusija ir negalime tiesiogiai paveikti šios problemos, tačiau vykdome aktyvią tiesioginio kontakto su gyventojais, įsikūrusiais anapus okupacinės linijos, politiką. Darome viską, kad neprarastume ryšio su žmonėmis okupuotose teritorijose.

Kita vertus, siekiame kuo aktyvesnio mūsų partnerių Amerikoje ir Europoje įsitraukimo į aukščiausio lygio politinį dialogą su Rusija. Okupuotų teritorijų problemai spręsti sukurtos įvairaus pobūdžio priemonės iki šiol būdavo vien techninio lygio, o dabar kartais jos būna rezultatyvios, kartkarčiais – ne. Kartais jas pasitelkus galima spręsti konkrečius klausimus, bet iš esmės problemos taip išspręsti neįmanoma.

Rusija šiuo metu tikrai nėra pasirengusi konstruktyviam dialogui, todėl siekiame, kad tarptautinis spaudimas būtų palaikomas. Tai, jog Vladimiras Putinas šiuo metu neketina priimti jokių sprendimų, nereiškia, kad jam neturi būti nuolat primenami prisiimti įsipareigojimai. Jei jis nori, kad Rusija būtų tarptautinės bendruomenės narė, jis turi gerbti šios bendruomenės principus.

Okupuotos teritorijos – didžiulis iššūkis ir tragedija, kurią kartvelai jaučia kasdien. Kad ir kaip būtų sunku gyventi esant tokiai padėčiai, o Rusija savo veiksmais to ir siekia, Sakartvelui svarbiausia neleisti savęs nukreipti nuo svarbiausio tikslo – narystės ES ir NATO. Nuosekliai siekiame šio tikslo ir judame į priekį: nuo partnerystės prie asociacijos sutarties, nuo asociacijos – prie vizų režimo liberalizavimo. Šiuo požiūriu Rusijos politika visiškai nieko nelaimėjo.

– Okupuotos teritorijos – skaudžiausia ir sunkiausiai išsprendžiama Sakartvelo problema. Kokie, Jūsų nuomone, yra kiti didžiausi iššūkiai, šiandien tenkantys Sakartvelui?

– Tai socialiniai ir ekonominiai klausimai. Progresuojame vykdydami užsienio politiką ir vidaus reformas. Tai labai svarbu. Tačiau dalis Sakartvelo visuomenės nejaučia šio progreso poveikio kasdieniame gyvenime. Tai reikia keisti nedelsiant, žmonės turi pajusti, kad bendras ekonomikos augimas reiškia ir geresnį jų gyvenimo lygį. Nedarbas ir kitos socialinės problemos tiesiogiai veikia bendrą žmonių savijautą, jų nuotaikas. Šią problemą turime spręsti tuo pat metu, kai įgyvendiname ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikes reformas.

Ir čia mums taip pat reikalinga ES parama. Suprantame, kad narystė ES nebus artimiausias žingsnis į visavertę integraciją, todėl norime aiškumo, koks turėtų būti kitas etapas. Tai turėtų būti nuspręsta kuo greičiau, kai tik turėsime naująjį Europos Parlamentą ir naująją Europos Komisiją. Iš ES laukiame daugiau – tai galėtų būti nauji finansiniai instrumentai, leidžiantys mums žengti dar vieną žingsnį ES link.

Sieja vienodas supratimas

– Ar Sakartvelo visuomenė supranta, kad net ir narystė ES nėra panacėja nuo visų socialinių ir ekonominių problemų? Lietuva jau seniai yra ES narė, tačiau šiandien skurde gyvena beveik ketvirtis lietuvių.

– Žmonės tikrai taip negalvoja ir nesitiki, kad ES išspręs visas mūsų problemas. Niekas nemano, kad įstoję į ES staiga tapsime turtingesni ir visokeriopai geresni. Puikiai suvokiama, kad ši našta gula ant Sakartvelo vyriausybės pečių. Žinoma, tam tikros ES priemonės gali padėti mūsų vyriausybei, suteikti jai galimybę spręsti opias problemas. Todėl ir siekiame integracijos, todėl ją taip stipriai palaiko visuomenė. Šalies problemos nepasėjo nusivylimo pasirinkta kryptimi. Taip įvyko kai kuriose kitose šalyse, tačiau ne Sakartvele.

– Lietuvoje lankotės Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse. Ar norėtumėte šia proga tarti keletą žodžių mūsų skaitytojams?

– Be abejonės. Norėčiau pasakyti, kad abi mūsų šalys tuo pačiu metu du kartus atkūrė nepriklausomybę. Abu kartus mūsų šalys buvo labai artimos, visada pasirengusios viena kitai padėti. 1918 metais Lietuva buvo pirma valstybė, atidariusi Sakartvele savo atstovybę. Pernai prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Tbilisyje, kad pasveikintų Sakartvelą nepriklausomybės šimtmečio proga. Ji pasakė keletą žodžių kartveliškai, ir tai mano šalyje visi prisimena iki šiol.

Nors Baltiją nuo Kaukazo skiria didelis atstumas, mes vienodai suprantame, ką reiškia nepriklausomybė, ir vienodai ją branginame. Lietuviai ir kartvelai supranta, ką reiškia kova už laisvę, ir tai, kad laisvė neiškovojama visiems laikams – turime nuolat grumtis už savo laisvę, kalbą, tapatybę. Lietuva ir Sakartvelas kaimynystėje turi tą pačią imperiją, kuri neatsisako savo ekspansinių užmojų.