Kh.Salukvadzė: Vilniuje man sako „gamardžioba!“

2013-10-28 "Lietuvos žinios"

Gru­zi­ja su op­ti­miz­mu lau­kia Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je. Tbi­li­sis at­li­ko di­džiu­lį dar­bą re­for­muo­jant ša­lies įsta­ty­mus ir lau­kia ES Aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo bei ti­ki­si, kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė pa­dės iš­spręs­ti opiau­sią – oku­puo­tų te­ri­to­ri­jų - prob­le­mą.

Ge­ri san­ty­kiai tarp lie­tu­vių ir gru­zi­nų jau be­veik ta­po le­gen­da. Abi­pu­sė sim­pa­ti­ja sie­ja ne tik vals­ty­bes, bet ir žmo­nes. Lie­tu­va ga­li di­džiuo­ti tuo, kad Gru­zi­jo­je lai­ko­ma vie­na svar­biau­sių są­jun­gi­nin­kių. Gru­zi­nų nuo­šir­du­mu ir drau­giš­ku­mu Lie­tu­vos at­žvil­giu „Lie­tu­vos ži­nių" žur­na­lis­tai įsi­ti­ki­no at­vy­kę į Gru­zi­jos am­ba­sa­dą, ku­rios var­tai... net ne­ra­ki­na­mi! „O kam? Mes Lie­tu­vo­je prieš­ų ne­tu­ri­me“, - pa­si­girs­ta at­sa­ky­mas įėjus vi­dun. Apie Vil­niaus ir Tbi­li­sio san­ty­kius bei vi­sų Gru­zi­jos par­ti­jų su­tar­ti­nai puo­se­lė­ja­mas vil­tis apie ES ir NA­TO Gru­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se „Lie­tu­vos ži­nios" kal­bė­jo­si su Gru­zi­jos am­ba­sa­do­re Lie­tu­vo­je Kha­tu­na Sa­luk­va­dze.

Su­ar­ti­no lais­vės siekis

- Dar­bą Lie­tu­vo­je pra­dė­jo­te vi­sai ne­se­niai, ko­kie jū­sų pir­mie­ji įspū­džiai?

- Esu čia tik tris mė­ne­sius, ta­čiau at­ro­do, lyg bū­tų pra­ėję kur kas dau­giau lai­ko, nes ren­gian­tis Vil­niu­je vyk­sian­čiam su­si­ti­ki­mui yra daug dar­bo. Šiuo me­tu Vil­niu­je ver­da to­kia veik­la, jog su­si­da­ro įspū­dis, kad čia – pa­sau­lio ar bent jau Eu­ro­pos cen­tras.

Esu la­bai pa­ten­kin­ta tuo, kaip klos­to­si Lie­tu­vos ir Gru­zi­jos san­ty­kiai, kiek juo­se esa­ma po­zi­ty­vaus po­žiū­rio. Bū­da­ma am­ba­sa­do­rė tai jau­čiu kiek­vie­ną die­ną dirb­da­ma sa­vo dar­bą. San­ty­kiai yra pui­kūs tiek vals­ty­bi­niu ly­giu, tiek bend­rau­jant su žmo­nė­mis. Nors ir kur bū­čiau, tai jau­čiu. Dau­ge­lis žmo­nių net svei­ki­na­si su ma­ni­mi gru­zi­niš­kai – ga­mar­džio­ba (la­bas!). Daug su­tik­tų žmo­nių ne­ma­žai ži­no apie Gru­zi­ją, jos vy­ną, gru­zi­nų kul­tū­rą. Man pa­si­se­kė, kad esu am­ba­sa­do­rė tarp to­kių šil­tų žmo­nių, ko­kie yra lie­tu­viai.

Esu gir­dė­ju­si klau­siant, iš kur to­kie šil­ti san­ty­kiai tarp lie­tu­vių ir gru­zi­nų? Pa­ti apie tai gal­vo­jau. Ma­nau, mus su­ar­ti­na lais­vės sie­kis. Esa­me ma­žos tau­tos, ku­rios ne­no­ri lik­ti nuo­ša­ly­je, no­ri da­ly­vau­ti ap­link jas vyks­tan­čia­me gy­ve­ni­me. Be to, mus sie­ja ne tik pui­kūs pa­sta­rų­jų 20 me­tų san­ty­kiai tarp mū­sų ša­lių. Iš tie­sų dip­lo­ma­ti­niai san­ty­kiai tarp Gru­zi­jos ir Lie­tu­vos už­si­mez­gė dau­giau kaip prieš 500 me­tų.

- Svar­biau­sias klau­si­mas šian­dien – ar­tė­jan­tis Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Kaip Gru­zi­jai se­ka­si jam reng­tis?

- Tai la­bai svar­bus lai­ko­tar­pis Eu­ro­pai, Lie­tu­vai ir Ry­tų par­tne­rys­tei – itin svar­biam for­ma­tui, per ku­rį Eu­ro­pos Są­jun­ga bend­rau­ja su Ry­tų kai­my­nais. Su­si­ti­ki­me Vil­niu­je pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mai bus ne tik Gru­zi­jos, bet ir Eu­ro­pos per­ga­lė.

Taip pat no­riu pa­brėž­ti, kaip svar­bu, kad ši di­na­miš­ka Gru­zi­jos ir ES san­ty­kių fa­zė su­ta­po su Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mu ES Ta­ry­bai, nes Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas yra la­bai ak­ty­vus, itin am­bi­cin­gas ir la­bai sėk­min­gas. Šia­me kon­teks­te iš Vil­niu­je vyk­sian­čio su­si­ti­ki­mo Gru­zi­ja ti­ki­si ap­čiuo­pia­mų, kon­kre­čių re­zul­ta­tų. Pir­miau­sia, aiš­ku, ti­ki­mės pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tį ir lais­vo­sios pre­ky­bos su­si­ta­ri­mą. Taip pat ti­ki­mės, kad ES įver­tins tą pa­žan­gą, ku­rią pa­da­rė Gru­zi­ja, siek­da­ma vi­zų re­ži­mo li­be­ra­li­za­vi­mo.

- Tad jau­čia­tės op­ti­mis­tiš­kai?

- Gru­zi­ja pa­sie­kė ti­krai daug. Sėk­min­gai bai­gė pra­di­nį de­ry­bų eta­pą, įvyk­dė daug re­for­mų, ku­rių tiks­las – mo­der­ni­zuo­ti ša­lį. Šią pa­žan­gą pri­pa­žįs­ta ir Eu­ro­pa. Tai pa­tvir­ti­na spa­lio 23-ią­ją Eu­ro­pos Par­la­men­te pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja, ku­rio­je ne tik pri­pa­žįs­ta­ma Gru­zi­jos pa­žan­ga, bet ir ra­gi­na­ma ženg­ti to­liau – pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tį per su­si­ti­ki­mą, vyk­sian­tį Vil­niu­je.

Ži­no­ma, mū­sų lau­kia dar daug dar­bo, ku­rį tę­si­me va­do­vau­da­mie­si ES re­ko­men­da­ci­jo­mis. Da­ro­me tai ne vien tam, kad ati­tik­tu­me kri­te­ri­jus, siek­da­mi kol kas to­li­mo tiks­lo – na­rys­tės ES. Re­for­mų pro­ce­sas yra prie­mo­nė mū­sų ša­liai siek­ti pa­žan­gos, vi­daus re­for­mų.

Šia­me dar­be la­bai svar­bi Lie­tu­vos par­ama. Jū­sų ša­lis yra vie­na svar­biau­sių Gru­zi­jos są­jun­gi­nin­kių, re­mian­čių in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pą. Lie­tu­vos par­amą jau­čia­me ne tik da­bar - jau­tė­me ją vi­sus 20 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų.

Vi­sos par­ti­jos lai­ko­si vie­nos nuostatos

- Su ko­kiais su­nku­mais Gru­zi­ja su­si­du­ria siek­da­ma in­teg­ra­ci­jos į ES?

- Pa­grin­di­nė prob­le­ma yra su­si­ju­si su oku­puo­to­mis Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­mis. Tai – la­bai rim­ta prob­le­ma, ku­rią, de­ja, tu­ri­me spręs­ti. La­bai su­nku vyk­dy­ti po­li­ti­nes re­for­mas, kai penk­ta­da­lis mū­sų te­ri­to­ri­jos yra oku­puo­ta. Ne­iš­ven­gia­mai su­si­du­ria­me su prob­le­mo­mis – juk fak­tiš­kai ne­ga­li­me sa­vo nuo­žiū­ra tvar­ky­tis da­ly­je sa­vo pa­čių ša­lies.

- Gru­zi­jos vy­riau­sy­bė­je šiuo me­tu yra opo­zi­ci­ja. Ky­la klau­si­mas, ar tai ga­li kaip nors pa­keis­ti už­sie­nio po­li­ti­kos kur­są?

- Toks klau­si­mas yra na­tū­ra­lus. Gru­zi­jo­je val­džia ne­si­kei­tė de­vy­ne­rius me­tus, to­dėl sa­va­me su­pran­ta­ma, kad kai kam ky­la dve­jo­nių, ar jau­na, tiks­liau – ne­se­niai ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­vu­si, vals­ty­bė ga­li pa­keis­ti už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tus. Ta­čiau esu įsi­ti­ki­nu­si, kad į to­kius klau­si­mus jau at­sa­ky­ta. Ir ne tik žo­džiais, bet ir da­bar­ti­nės vy­riau­sy­bės veiks­mais. Gru­zi­jos už­sie­nio po­li­ti­kos kur­sas nė kiek ne­si­kei­čia ir ne­si­keis. Mū­sų tiks­las tap­ti vi­sa­tei­siais NA­TO na­riais ir ar­ti­miau­siu me­tu pa­siek­ti ko­ky­biš­kai nau­ją ly­gį bend­ra­dar­biau­jant su ES ne­kin­ta.

Šį po­li­ti­kos kur­są re­mia vi­sos Gru­zi­jos par­ti­jos, jo lai­ko­si ir vi­si pa­grin­di­niai kan­di­da­tai į pre­zi­den­tus. Ko­vo mė­ne­sį Gru­zi­jos par­la­men­tas pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją dėl pri­ori­te­ti­nių už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų ir kar­tu įsi­pa­rei­go­jo, kad Gru­zi­ja ne­su­si­sais­tys su jo­kio­mis tarp­tau­ti­nė­mis struk­tū­ro­mis, ku­rių tiks­lai prieš­ta­rau­ja mi­nė­tiems pri­ori­te­tams. Šią re­zo­liu­ci­ją pa­si­ra­šė vi­so par­ti­nio ir po­li­ti­nio spek­tro at­sto­vai. Gru­zi­jos prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis tai taip pat pa­tvir­ti­no dau­ge­lį kar­tų, taip pat ir vie­šė­da­mas Lie­tu­vo­je.

Gru­zi­jo­je po­li­ti­kai iš tie­sų net ne­ga­li svars­ty­ti ko­kio nors ki­to­kio pa­si­rin­ki­mo. 80 proc. gru­zi­nų pa­si­sa­ko už in­teg­ra­ci­ją į ES ir NA­TO. Šiuo at­žvil­giu Gru­zi­ja Kau­ka­zo re­gio­ne yra uni­ka­li. Bet ku­ri vy­riau­sy­bė, su­ma­niu­si pa­suk­ti ki­tu už­sie­nio po­li­ti­kos kur­su, ne­su­lauk­tų žmo­nių pri­ta­ri­mo.

- Ne­iš­ven­gia­mas klau­si­mas: koks šiuo me­tu jau­čia­mas Ru­si­jos po­vei­kis Gru­zi­jai?

- Ru­si­jos įta­ką jau­čia ir Gru­zi­ja, ir Mol­do­va, ir Lie­tu­va. Ma­no nuo­mo­ne, tai – sėk­min­go Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ir sėk­min­go pa­si­ren­gi­mo Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui Vil­niu­je re­zul­ta­tas. Ma­nau, to­dėl Ru­si­ja ir el­gia­si taip ira­cio­na­liai. Ma­ty­da­ma Ry­tų par­tne­rys­tės sėk­mę, ji di­di­na spau­di­mą šio­je prog­ra­mo­je da­ly­vau­jan­čioms vals­ty­bėms.

Ži­no­ma, Gru­zi­ja pa­ti­ria ypač stip­rų spau­di­mą – Ru­si­ja kon­tro­liuo­ja 20 proc. mū­sų te­ri­to­ri­jos. Tai yra grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, jai ne­pri­lygs­ta pre­ky­bi­niai ka­rai ir ki­tos spau­di­mo prie­mo­nės. Ru­si­jos pa­jė­gos yra mū­sų že­mė­je, tad nuo­lat jau­čia­ma grės­mė sau­gu­mui. Oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se Ru­si­ja šian­dien mė­gi­na įtvir­tin­ti ti­krą vals­ty­bės sie­ną. Pa­liau­bų su­si­ta­ri­mas, dar va­di­na­mas „Sar­ko­zy su­si­tar­mu“, rei­ka­lau­ja, kad Ru­si­ja iš­ves­tų pa­jė­gas iš tų te­ri­to­ri­jų. Užuot tai da­rius, iš­il­gai oku­pa­ci­nės li­ni­jos sta­to­mos spyg­liuo­tos vie­los užt­va­ros. Tai dra­ma­tiš­kai vei­kia vie­tos žmo­nių gy­ve­ni­mą – spyg­liuo­ta vie­la nu­sid­rie­kia per jų dir­ba­mus lau­kus, per jų na­mus. Ma­ža to, Ru­si­jos pa­jė­gos, nors ir la­bai lė­tai, vis dar stu­mia oku­pa­ci­nę ri­bą to­lyn į Gru­zi­jos te­ri­to­ri­ją. Nuo ka­ro veiks­mų pa­bai­gos ji pa­sis­tū­mė­jo vi­du­ti­niš­kai apie 150 me­trų.

O pre­ky­bi­nio ka­ro są­ly­go­mis Gru­zi­ja gy­ve­na jau nuo 2006-ųjų, kai Ru­si­ja užd­rau­dė įvež­ti gru­zi­niš­ką že­mės ūkio pro­duk­ci­ją, įskai­tant vy­ną ir mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. Ta­čiau ga­min­to­jai ra­do nau­jų rin­kų Eu­ro­po­je, Tur­ki­jo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se Azi­jo­je bei Ame­ri­ko­je. Be to, įžen­gę į to­kias griež­tai ko­ky­bę re­gu­liuo­jan­čias rin­kas kaip ES, Gru­zi­jos ga­min­to­jai net pa­ge­ri­no pro­duk­ci­jos ko­ky­bę. Aiš­ku, ti­ki­mės, kad lais­vo­sios pre­ky­bos su­si­ta­ri­mas su ES su­teiks rim­tą pos­tū­mį Gru­zi­jos eko­no­mi­kai.

Jau­čia ES paramą

- Ar nu­ma­to­ma po­zi­ty­vių po­ky­čių?

- Da­bar­ti­nė Gru­zi­jos vy­riau­sy­bė ėmė­si la­bai ak­ty­vių prie­mo­nių, siek­da­ma pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja. Prem­je­ras pa­sky­rė spe­cia­lų at­sto­vą ry­šiams su Ru­si­ja. Gru­zi­ja nu­spren­dė ne­boi­ko­tuo­ti So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių ir net pri­si­dė­ti už­ti­kri­nant jų sau­gu­mą. La­bai su­švel­nė­jo ir Gru­zi­jos re­to­ri­ka Ru­si­jos at­žvil­giu. Ru­si­jos pi­lie­čiams ne­be­rei­kia Gru­zi­jos vi­zų (gru­zi­nams Ru­si­jos vi­zos pri­va­lo­mos). Mū­sų ša­lis taip pat vie­na­ša­liš­kai įsi­pa­rei­go­jo ne­nau­do­ti jė­gos spren­džiant oku­puo­tų te­ri­to­ri­jų prob­le­mas. De­ja, šios pra­gma­tiš­kos Gru­zi­jos ini­cia­ty­vos ne­su­lau­kė adek­va­taus Ru­si­jos at­sa­ko.

Pa­ste­bi­mi tam ti­krų tei­gia­mų ženk­lų pre­ky­bi­nių san­ty­kių sri­ty­je, ta­čiau lie­ka pa­grin­di­nė prob­le­ma, su ku­ria Gru­zi­ja ne­ga­li taik­sy­tis – oku­pa­ci­nės li­ni­jos įtvir­ti­ni­mas, ku­rį da­bar įgy­ven­di­na Ru­si­ja. Šiuo at­žvil­giu Gru­zi­ja kliau­na­si tarp­tau­ti­ne bend­ruo­me­ne, „Že­ne­vos for­ma­tu“ – vie­nin­te­liu for­ma­tu, ku­ria­me tarp­tau­ti­niu mas­tu dis­ku­tuo­ja­ma Gru­zi­jos ir Ru­si­jos san­ty­kių te­mo­mis.

- Kuo ES ir Lie­tu­va ga­lė­tų pa­dė­ti?

- Šiai prob­le­mai ES ins­ti­tu­ci­jos ski­ria daug dė­me­sio. Jau­čia­me ir ES, ir Lie­tu­vos par­amą. Eu­ro­pos Par­la­men­tas šiuo klau­si­mu ru­de­nį pri­ėmė dvi re­zo­liu­ci­jas. Į Gru­zi­ją daž­nai at­vyks­ta ES už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­sa­rė Cat­he­ri­ne Ash­ton.

Svar­biau­sia, kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­nu­si­suk­tų nuo oku­puo­tų te­ri­to­ri­jų prob­le­mos, ne­pa­mirš­tų jos ir su ja ne­si­taiks­ty­tų. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tu­ri nuo­la­tos ra­gin­ti Mask­vą lai­ky­tis įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­riuos ji pri­siė­mė pa­liau­bų su­si­ta­ri­me. Jei­gu Ru­si­ja no­ri bū­ti mo­der­ni ga­lin­ga vals­ty­bė (ma­nau, kad ji to no­ri), tu­ri gerb­ti tarp­tau­ti­nes nor­mas. Iš ge­ros kai­my­nys­tės su Gru­zi­ja pa­ti Ru­si­ja tik lai­mė­tų. Šiuo me­tu Gru­zi­jo­je vei­kia vie­nin­te­lė tarp­tau­ti­nė mi­si­ja - ES mo­ni­to­rin­go mi­si­ja, ta­čiau Ru­si­ja jos ne­įsi­lei­džia į oku­puo­tą­sias te­ri­to­ri­jas.

Gru­zi­ja yra ma­ža ša­lis, ne­tu­rin­ti di­de­lio svo­rio tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je. Ta­čiau gy­ve­na­me XXI am­žiu­je, ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­ga­li ska­tin­ti se­pa­ra­tiz­mo, ku­ris ga­li tap­ti pa­vo­jin­gu pre­ce­den­tu ki­toms ša­lims.