Gruzija patraukli ir be pagražinimų

2013-11-08 "Lietuvos žinios"

Lie­tu­vo­je su pir­muo­ju ofi­cia­liu vi­zi­tu lan­kė­si Gru­zi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis. Net ir vi­siš­kai pa­si­kei­tus ša­lies va­do­vy­bei, pa­sak jo, Gru­zi­ja ne­kei­čia kur­so, ta­čiau pa­sau­liui no­ri pri­sis­ta­ty­ti be vie­šų­jų ry­šių triu­kų.

D.Usu­paš­vi­lio tei­gi­mu, dar vi­sai ne­se­niai bu­vo ne­įma­no­ma įsi­vaiz­duo­ti Gru­zi­jos be Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio, ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­ri­ma­vo dėl Gru­zi­jos eu­ro­pi­nio kur­so tęs­ti­nu­mo. Ta­čiau šian­dien si­tua­ci­ja vi­sai ki­to­kia, tad Eu­ro­pa ir JAV at­si­kra­tė šių bai­mių. Apie tai, kad ką tik vy­ku­siuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se Gru­zi­ja pa­de­mons­tra­vo, jog yra lais­va ir de­mo­kra­tiš­ka vi­suo­me­nė, gru­zi­nų sim­pa­ti­ją Lie­tu­vai ir ki­tas ak­tua­li­jas - "Lie­tu­vos ži­nių" in­ter­viu su Gru­zi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­ku Da­vi­du Usu­paš­vi­liu.

- Gru­zi­jo­je vi­siš­kai pa­si­kei­tė po­li­ti­nė va­do­vy­bė. Ar kei­čia­si san­ty­kiai su Lie­tu­va?

- Mū­sų ša­lies va­do­vy­bės pa­si­kei­ti­mas lė­mė di­de­lius po­ky­čius ša­ly­je, ta­čiau san­ty­kiai su Lie­tu­va ir ki­tais Gru­zi­jos drau­gais vi­siš­kai ne­pa­ki­to. Ne­pa­ki­to ir mū­sų orien­ta­ci­ja į Eu­ro­pos Są­jun­gą bei NA­TO.

Bu­vu­sios va­do­vy­bės vie­šų­jų ry­šių ma­ši­na sie­kė Va­ka­ruo­se su­da­ry­ti iš­kreip­tą įspū­dį, kad vi­si prieš­ta­rau­jan­tie­ji tuo­me­ti­nei val­džiai bu­vo ne­oko­mu­nis­tai, Krem­liaus agen­tai ar­ba tie­siog nu­si­kal­tė­liai. Ne­nuos­ta­bu, kad už Gru­zi­jos ri­bų daug kas ne­ri­ma­vo dėl to, kas ga­li at­si­tik­ti, jei­gu val­džio­je ne­be­bus „ge­rų vy­ru­kų“. Iš tie­sų Gru­zi­jos už­sie­nio po­li­ti­kos kur­sas nė kiek ne­pa­si­kei­tė, to­dėl Gru­zi­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai yra to­kie ge­ri.

- Tad ne­pai­sant bu­vu­sių bai­mių tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tei­gia­mai įver­ti­no nau­juo­sius Gru­zi­jos va­do­vus?

- Nuo pat pra­džių ži­no­jo­me, kad anks­čiau ar vė­liau taip nu­tiks, ta­čiau tam rei­kė­jo lai­ko. Prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis nė­ra „stan­dar­ti­nis“ po­li­ti­kas, jo sti­lius iš pra­džių at­ro­dė ne­įp­ras­tas par­tne­riams Eu­ro­po­je ir JAV. Ta­čiau ga­liau­siai jie pa­ti­kė­jo, kad B.Iva­niš­vi­lis iš tie­sų kal­ba tai, ką gal­vo­ja, o „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ koa­li­ci­ja ke­ti­na tai­sy­ti bu­vu­sios val­džios klai­das už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­ko­je, o ne pa­suk­ti Gru­zi­ją ki­tu ke­liu.

- M.Saa­kaš­vi­lis pa­si­trau­kė, jo ša­li­nin­kai pra­lai­mė­jo rin­ki­mus ir tai pri­pa­ži­no. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai – de­mo­kra­ti­jos per­ga­lė?

- No­rė­čiau, kad vis­kas bū­tų bu­vę taip gra­žu. Dar prieš me­tus si­tua­ci­ja bu­vo la­bai su­dė­tin­ga. Per­nai par­la­men­to rin­ki­mai ir ne­se­niai su­reng­ti pre­zi­den­to rin­ki­mai vy­ko vi­siš­kai skir­tin­go­mis są­ly­go­mis. Par­la­men­to rin­ki­muo­se prieš opo­zi­ci­ją bu­vo ak­ty­viai nau­do­ja­mas ad­mi­nis­tra­ci­nis re­sur­sas, da­ro­mas di­džiu­lis spau­di­mas. Vė­liau M.Saa­kaš­vi­lis su­pra­to, kad nei Gru­zi­jos žmo­nės, nei tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­be­to­le­ruos pa­žei­di­mų. Jis su­pra­to, kad ge­riau pri­pa­žin­ti pra­lai­mė­ji­mą, ne­gu su­kel­ti pi­lie­ti­nį ka­rą.

Ti­kra­sis de­mo­kra­ti­jos eg­za­mi­nas įvy­ko prieš po­rą sa­vai­čių. Mes par­odė­me, kad po­li­ti­niai opo­nen­tai mū­sų ša­ly­je ga­li var­žy­tis vi­siš­kai lais­vai. „Na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­mo“ kan­di­da­tas ga­vo so­li­dų bal­sų skai­čių, su­tei­kian­tį par­ti­jai rim­tą pa­grin­dą to­les­nei veik­lai. Ką to­liau ke­ti­na da­ry­ti pats M.Saa­kaš­vi­lis – ne­ži­nau, tai yra jo pa­si­rin­ki­mas.

- Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Jo­se Ma­nue­lis Ba­ros­so par­agi­no da­bar­ti­nę Gru­zi­jos va­do­vy­bę ne­per­se­kio­ti M.Saa­kaš­vi­lio. Ar toks ra­gi­ni­mas ti­krai bu­vo rei­ka­lin­gas?

- Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mes vi­siš­kai ne­suin­te­re­suo­ti tei­siš­kai per­se­kio­ti M.Saa­kaš­vi­lio ar jo bend­ra­žy­gių. Mus iš­rin­ko ne bu­vu­sios val­džios pro­ku­ro­rais, o nau­jais ša­lies va­do­vais, tu­rin­čiais siek­ti to­les­nės Gru­zi­jos pa­žan­gos. Ta­čiau ty­ri­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. Pa­vyz­džiui, nu­sta­ty­ta, kad po­rą mė­ne­sių prieš pa­sta­ruo­sius par­la­men­to rin­ki­mus iš Tbi­li­sio sa­vi­val­dy­bės ban­ko sąs­kai­tos bu­vo iš­gry­nin­ta dau­giau nei 20 mln. do­le­rių. Tai bu­vo biu­dže­ti­nės lė­šos, ku­rios tie­siog pra­din­go. Dėl to bu­vo apk­lau­sia­mi kai ku­rie „Na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­mo“ ak­ty­vis­tai, ku­rie per tą pa­tį lai­ko­tar­pį ne­ofi­cia­liai bu­vo fi­nan­suo­ja­mi iš ne­nus­ta­ty­tų šal­ti­nių. Iš to ir ky­la kal­bos apie „tūks­tan­čius apk­lau­sia­mų gru­zi­nų“. Tai tik vie­nas mi­nė­tų pa­žei­di­mų pa­vyz­dys. Ta­čiau kaip ga­li­ma ne­tir­ti to­kių at­ve­jų? Bet ku­riuo at­ve­ju da­bar­ti­nė Gru­zi­jos va­do­vy­bė la­bai rim­tai pri­ima ki­tų vals­ty­bių šiuo klau­si­mu duo­da­mus pa­ta­ri­mus.

- Esa­te sa­kęs, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ su­kurs nau­ją Gru­zi­ją. Ko­kia ji, nau­jo­ji Gru­zi­ja?

- Gal ir esu taip sa­kęs, ta­čiau iš tie­sų kaip tik no­ri­me nu­sto­ti kur­ti „nau­ją" Gru­zi­ją. Pa­sau­liui no­ri­me par­ody­ti "nor­ma­lią" Gru­zi­ją, ne­pag­ra­žin­tą vie­šų­jų ry­šių triu­kais. Di­džiuo­ja­mės sa­vo ša­li­mi, ko­kia ji yra, ir ne­ke­ti­na­me kur­ti nau­jos. Esa­me eu­ro­pie­čiai, tu­rin­tys sa­vo tra­di­ci­jų ir pa­li­ki­mą, no­ri­me juos iš­sau­go­ti.

No­ri­me, kad Gru­zi­jo­je bū­tų ge­res­nės mo­kyk­los ir ge­res­nės li­go­ni­nės. No­ri­me pa­ge­rin­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mą. Pa­kei­tė­me so­cia­li­nę po­li­ti­ką, kad dau­giau dė­me­sio bū­tų skir­ta tiems gy­ven­to­jams, ku­riems jos la­biau­siai rei­kia. Mes no­ri­me bū­ti vy­riau­sy­be, ku­ri rū­pi­na­si žmo­nė­mis, o ne šim­tus mi­li­jo­nų kai­nuo­jan­čio­mis nau­jo par­la­men­to pa­sta­to sta­ty­bo­mis, kaip da­rė bu­vu­si val­džia.

Bu­vęs Gru­zi­jos va­do­vas no­rė­jo vis­ką kon­tro­liuo­ti as­me­niš­kai, tuo me­tu no­ri­me stip­rin­ti de­mo­kra­ti­nius ins­ti­tu­tus. Tai pa­de­mons­tra­vo­me ir pre­zi­den­to rin­ki­mų me­tu. Pir­mą kar­tą lais­vai ga­lė­jo bal­suo­ti po­li­ci­nin­kai ir ka­rei­viai. Gir­dė­jau, kad kai ku­rie par­ei­gū­nai po rin­ki­mų šven­tė, nes pa­ga­liau ga­lė­jo sa­vo va­lią reikš­ti lais­vai.

- Ar­tė­ja Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas Vil­niu­je. Kaip nu­si­tei­kę jo lau­kia­te?

- Žo­dis „Vil­nius“ Gru­zi­jo­je da­bar skam­ba daž­niau nei Lie­tu­vo­je. Ži­no­ma, ti­ki­mės tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Vi­sas tech­ni­nis dar­bas at­lik­tas, esa­me pa­si­ren­gę. Taip pat esa­me dė­kin­gi mū­sų drau­gams Lie­tu­vo­je už tai, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu ta­po ga­li­mas toks svar­bus įvy­kis, ku­ris tu­ri is­to­ri­nę reikš­mę Gru­zi­jai. Po Vil­niaus su­si­ti­ki­mo ne­be­liks klau­si­mo, ar Gru­zi­ja yra Eu­ro­pos da­lis.