Karas nubraukė visą įdirbį
2014-02-12 "Lietuvos žinios"
Pasak Gruzijos ambasadorės Khatunos Salukvadzės, šalies sprendimas dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse buvo sunkus ir net visuomenėje nepopuliarus sprendimas. Ambasadorė apgailestauja, kad Gruzijos geros valios ženklai beveik nesulaukia atitinkamo Rusijos atsako.
- Gruzijos sprendimas neboikotuoti Sočio žaidynių buvo geros valios ženklas Rusijai. Ar jis „atsipirko“?
- Tas sprendimas buvo sunkus ir nemažai daliai visuomenės netgi nepriimtinas.
- Nesunku tai suprasti. Juk, pavyzdžiui, vienas deglo nešėjų buvo pilotas, dalyvavęs kare prieš Gruziją.
- Deja, taip. Ir tai tik vienas iš negatyvių Rusijos atsakų į taikias Gruzijos iniciatyvas. Gruzijos teritorijos tebėra okupuotos. Rusijos pajėgos nepaiso visų įsipareigojimų ir ne tik nesitraukia, bet toliau tęsia okupacinės linijos įtvirtinimą. Nors Rusija oficialiai nekvietė į žaidynes separatistinių regionų vadovų, tai nedaug padėjo - jie vis vien nuvyko į Sočį kaip „privatūs asmenys“.
Visiškai nesprendžiamas pabėgėlių klausimas, o jų yra maždaug pusė milijono. Deja, Rusija tiesiog atsisako apie tai kalbėti.
Vis dėlto, kalbant apie santykius su Rusija, šiokios tokios pažangos pasiekta. Atsigauna kultūrinis bendradarbiavimas, po truputį lengvėja susisiekimas, mažiau taikoma prekybos apribojimų – rusai vėl gali įsigyti gruziniško vyno. Tačiau tuo pat metu okupacija nenutraukiama, o vieša Rusijos retorika išlieka negatyvi.
- Beje, Rusija žaidynių laikotarpiu, kaip teigiama – laikinai, išplėtė „saugumo zoną“ į Abchazijos teritoriją.
- Šis veiksmas visiškai nebuvo derinamas su Gruzija, nors mes siūlėme Rusijai kartu užtikrinti saugumą regione per olimpiadą. Manau, ir patys abchazai nėra labai patenkinti tokiais Rusijos veiksmais. Beje, rusakalbiame Sočio žaidynių tinklalapyje viena abchazų sportininkė „kildinama“ ne iš Abchazijos, o iš Galio – Rusijos. Vienas žymus abchazų žurnalistas labai taikliai apibūdino Rusijos veiksmus: kai Maskva pripažino Abchazijos „valstybę“, iš tiesų ji neteko nepriklausomybės.
- Prezidentas Michailas Saakašvilis teigė susigrąžinsiąs separatistinius regionus keldamas Gruzijos gerovę. Ar dabartinė vyriausybė turi planą, kaip tai padaryti?
- Viską pakeitė 2008-ųjų karas. 20 metų trukęs dialogas, visas įdirbis buvo tiesiog nubrauktas. Galima sakyti, pradedame iš naujo. Stengiamės demonstruoti gerą valią, mėginame atkurti savitarpio pasitikėjimą. Kartais dabartinė vyriausybė net kritikuojama už pernelyg švelnią poziciją. Bet kuriuo atveju mes laikomės taikaus kurso. Iš esmės Gruzijos pozicija nesikeičia – siekiame dialogo ir pasitikėjimo.
- Padėtį turėtų pagerinti Gruzijos eurointegracija.
- Padėtis yra nevienareikšmiška. Pavyzdžiui, siekiame palengvinti vizų režimą su Rusija, bet tą patį turėtų daryti ir Europa. Kitaip Rusija tiesiog galės naudotis tuo kaip „minkštąja galia“. Juk paprastam gruzinų ūkininkui bus naudingiau laisvai vykti parduoti mandarinus į Rostovą nei, tarkime, į Europą, kuri vis dar atsitvėrusi vizomis. Asociacijos sutarties pasirašymas buvo labai svarbus žingsnis, tačiau dabar laukiame realių Europos Sąjungos veiksmų.
Panaši situacija ir dėl NATO - metų metais siekiame narystės, bet taip ir nesulaukiame kvietimo. Matyt, negausime jo ir per artimiausią Aljanso viršūnių susitikimą. Gruzijoje apie tai net juokaujama – narystės NATO siekis yra lyg begalinė muilo opera.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą