Gruzinai pamėgo lietuvišką duoną

2016-03-30 "Lietuvos žinios"

„Gru­zi­jo­je ga­na pa­pli­tęs lie­tu­viš­kas alus. Mū­sų pre­ky­bos cen­truo­se daž­nai ra­si­te „Švy­tu­rio“. Tbi­li­sy­je yra net ke­le­tas lie­tu­viš­kų ke­pyk­lų, ku­rios la­bai po­pu­lia­rios. Gru­zi­nai pa­tys ke­pa uni­ka­lios re­cep­tū­ros duo­ną, ta­čiau la­bai mėgs­ta ir lie­tu­viš­ką. 

Ga­li­ma tvir­tai teig­ti, kad lie­tu­viš­ka pre­kė Gru­zi­jo­je yra at­pa­žįs­ta­ma“, – in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Kha­tu­na Sa­luk­va­dze.
Lie­tu­va ir Gru­zi­ja yra ma­žos vals­ty­bės, ne­ga­lin­čios pa­si­gir­ti di­de­le eko­no­mi­kos apim­ti­mi. Ta­čiau dvi­ša­liai eko­no­mi­niai san­ty­kiai au­ga be­veik kiek­vie­nais me­tais. To­kia tei­gia­ma dvi­ša­lių san­ty­kių di­na­mi­ka ga­li pa­si­gir­ti to­li gra­žu ne vi­sos vals­ty­bės.

Eko­no­mi­niai ry­šiai tarp Gru­zi­jos ir Lie­tu­vos pa­si­žy­mi la­bai tvir­ta au­gi­mo ten­den­ci­ja, ją šiek tiek su­trik­dė tik pa­sau­li­nė fi­nan­sų kri­zė. Au­ga pre­kių apy­var­ta ir tu­ris­tų srau­tas. Nors šiuo me­tu ap­si­kei­ti­mas in­ves­ti­ci­jo­mis ne­žy­mus, abie­jų ša­lių vers­li­nin­kai do­mi­si kon­tak­tų už­mez­gi­mu, pra­de­da bend­rus pro­jek­tus ir ro­do vis di­des­nį su­si­do­mė­ji­mą abie­jų ša­lių rin­ko­mis. Apie tai „Lie­tu­vos ži­nios“ kal­bė­jo­si su Gru­zi­jos am­ba­sa­do­re Lie­tu­vo­je Kha­tu­na Salukvadze.

At­pa­žįs­ta lie­tu­viš­ką prekę

– Ko­kia vie­ta ten­ka Lie­tu­vai Gru­zi­jos pre­ky­bos sis­te­mo­je?

– Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad Gru­zi­ja yra pa­grin­di­nė Lie­tu­vos pre­ky­bos par­tne­rė Pie­tų Kau­ka­ze, ji pra­len­kia net to­kį stip­rų žai­dė­ją kaip Azer­bai­dža­nas, su ku­riuo Lie­tu­va taip pat pre­kiau­ja. Ati­tin­ka­mai mums Lie­tu­va yra svar­biau­sia par­tne­rė Bal­ti­jos ša­lių re­gio­ne.

Eko­no­mi­nai san­ty­kiai tarp mū­sų ša­lių plė­to­jo­si jau se­niai. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad po 2008 me­tų „įs­tri­go­me“ dėl pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos kri­zės, ta­čiau vė­liau, maž­daug apie 2013 me­tus, par­tne­rys­tės plė­tra vėl įga­vo pa­grei­tį.

2014 me­tais bu­vo la­bai ge­ri mū­sų ša­lims. Tu­ris­tų skai­čius pa­dvi­gu­bė­jo, o pre­kių apy­var­ta iš­au­go 30 proc., iki 76,37 mln. JAV do­le­rių. 2015 me­tais au­gi­mas bu­vo ge­ro­kai lė­tes­nis, bet vis­gi pre­kių apy­var­ta taip pat di­dė­jo 3 proc., iki 78,52 mln. JAV do­le­rių.

– Ko­kios pre­kės do­mi­nuo­ja pre­ky­bo­je tarp mū­sų ša­lių?

– Eks­por­tas bei im­por­tas tarp Gru­zi­jos ir Lie­tu­vos yra di­na­miš­kas ir ga­na įvai­rus. Gru­zi­ja į Lie­tu­vą dau­giau­sia eks­por­tuo­ja mi­ne­ra­li­nį van­de­nį, įvai­rų vy­ną, rie­šu­tus ir džio­vin­tus vai­sius, me­ta­lo lau­žą bei me­di­ci­nos įran­gą. Iš Lie­tu­vos įsi­ve­ža­me elek­tro­ni­nius prie­tai­sus bei jų kom­po­nen­tus, biu­ro įran­gą, pie­no pro­duk­tus ir vais­tus.

Pre­ky­bos plė­trai pa­dė­jo Gru­zi­jos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lais­vo­sios pre­ky­bos su­si­ta­ri­mas. Pir­miau­sia jis su­tei­kė po­li­ti­nių pra­na­šu­mų, to­kių kaip di­des­nis pa­si­ti­kė­ji­mas Gru­zi­ja. Ta­čiau aiš­kiai ma­to­ma ir eko­no­mi­nė nau­da, ji at­ei­ty­je bus dar di­des­nė, nes to­kių su­si­ta­ri­mų efek­tas iš tie­sų pa­jun­ta­mas per il­gą lai­ką. Vien per pir­muo­sius šių me­tų mė­ne­sius Gru­zi­jos vy­no eks­por­tas aps­kri­tai iš­au­go apie 160 proc. ir dau­giau nei 20 proc. į Lie­tu­vą.

Vis dėl­to pre­kių apy­var­to­je do­mi­nuo­ja Lie­tu­vos eks­por­tas į Gru­zi­ją. Jo ver­tė 2015 me­tais su­da­rė 41,25 mln. JAV do­le­rių. Gru­zi­ja tais pa­čiais me­tais į Lie­tu­vą eks­por­ta­vo pre­kių už 33,31 mln. JAV do­le­rių. Ma­nau, kad tai sa­vai­me su­pran­ta­ma, nes Lie­tu­va yra eko­no­miš­kai la­biau iš­si­vys­čiu­si ša­lis, tu­rin­ti la­biau di­ver­si­fi­kuo­tą pra­mo­nę.

– Lie­tu­viai di­džiuo­ja­si sa­vo mais­to pro­duk­tais. Ar gru­zi­nams jie ži­no­mi?

– Gru­zi­jo­je jau ga­na pa­pli­tęs lie­tu­viš­kas alus. Mū­sų pre­ky­bos cen­truo­se daž­nai ra­si­te „Švy­tu­rio“ alaus. Tbi­li­sy­je yra net ke­le­tas lie­tu­viš­kų ke­pyk­lų, jos la­bai po­pu­lia­rios. Gru­zi­nai pa­tys ke­pa uni­ka­lios re­cep­tū­ros duo­ną, ta­čiau la­bai mėgs­ta ir lie­tu­viš­ką. Ga­li­ma tvir­tai teig­ti, kad lie­tu­viš­ka pre­kė Gru­zi­jo­je yra at­pa­žįs­ta­ma.

Ki­ta ver­tus, gru­zi­niš­kos pre­kės ge­rai ži­no­mos ir Lie­tu­vo­je. Lie­tu­viai yra vie­na iš ne­dau­ge­lio tau­tų, ku­rioms žo­dis „cha­čia­pu­ris“ (gru­zi­niš­ka duo­na, ke­pa­ma su įvai­riais pa­gar­dais – aut.) yra ge­rai ži­no­mas ir ne­skam­ba per­ne­lyg eg­zo­tiš­kai.

Pra­dė­ti vers­lą per dvi valandas

– Mi­nė­jo­te di­dė­jan­tį vy­no eks­por­tą. Ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad Lie­tu­vo­je gru­zi­niš­kas vy­nas pa­ly­gin­ti bran­gus. Vis dėl­to jū­sų ga­min­to­jams pa­vyks­ta di­din­ti sa­vo rin­kos da­lį.

– Lie­tu­vos vy­no rin­ko­je kon­ku­ren­ci­ja su­dė­tin­ga, nes čia gau­su pa­čių įvai­riau­sių vy­no ga­min­to­jų pro­duk­ci­jos. Į Lie­tu­vą dau­giau­sia eks­por­tuo­ja­me ne pa­tį ge­riau­sią ir bran­giau­sią vy­ną. Sie­kia­me pa­tai­sy­ti šią si­tua­ci­ją ir įsit­vir­tin­ti ge­riau­sių vy­no rū­šių rin­ko­je. Nors Lie­tu­vos par­duo­tu­vių len­ty­no­se ga­li­ma ras­ti vy­no iš vi­so pa­sau­lio, gru­zi­niš­kas vy­nas čia ge­rai ži­no­mas ir tu­ri sa­vo pir­kė­ją.

– Te­ko gir­dė­ti, kad Gru­zi­jo­je la­bai leng­va įsteig­ti įmo­nę ir pra­dė­ti vers­lą.

– Pa­sau­lio ban­ko ver­ti­ni­mu, Lie­tu­va ir Gru­zi­ja uži­ma gre­ti­mas po­zi­ci­jas tarp ša­lių, ku­rio­se leng­viau­sia už­siim­ti vers­lu, ati­tin­ka­mai 5-a ir 4-a vie­ta tarp 89 vals­ty­bių.

Įsteig­ti įmo­nę Gru­zi­jo­je iš tie­sų yra la­bai leng­va. Tai už­trun­ka dau­giau­sia po­rą va­lan­dų. Prieš ku­rį lai­ką bu­vo at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas: to­kias pa­čias įmo­nes ban­dy­ta įsteig­ti Gru­zi­jo­je ir dar vie­no­je mums ne­to­li­mo­je ša­ly­je (ne­no­riu mi­nė­ti, ku­rio­je kon­kre­čiai). Re­zul­ta­tai bu­vo pri­tren­kian­tys: pro­ce­sas Gru­zi­jo­je už­tru­ko dvi va­lan­das, o ki­to­je ša­ly­je – aš­tuo­nis mė­ne­sius.

– Ar lie­tu­viai in­ves­tuo­ja Gru­zi­jo­je?

– In­ves­ti­ci­jų ne­daug. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka pa­ti ieš­ko už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų. Mū­sų eko­no­mi­niuo­se san­ty­kiuo­se do­mi­nuo­ja pre­ky­bos ir pa­slau­gų sri­tys. Daž­niau­siai lie­tu­viai in­ves­tuo­ja į ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ką, ku­ri Gru­zi­jo­je pa­sta­rai­siais me­tais ak­ty­viai plė­to­ja­ma. Taip pat lie­tu­viai in­ves­tuo­ja į pre­ky­bos tink­lus ir že­mės ūkį.

– Ar gru­zi­nai im­asi vers­lo Lie­tu­vo­je?

– Su­si­do­mė­ji­mas yra. Vi­sai ne­se­niai bend­ra­vau su Lie­tu­vo­je stu­di­juo­jan­čiais gru­zi­nais, ku­rie nu­spren­dė pra­dė­ti čia vers­lą – im­por­tuo­ti gru­zi­niš­kus prie­sko­nius. Dau­giau­sia gru­zi­nai dom­si im­por­to vers­lu ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tais.

– Kiek ak­ty­vūs vers­lo fo­ru­mai?

– Tu­ri­me tam ti­krą abie­jų ša­lių vers­li­nin­kų bend­ra­vi­mo prog­ra­mą. Apie 20 Lie­tu­vos vers­li­nin­kų ne­se­niai vy­ko į Gru­zi­ją. Gir­dė­jau tei­gia­mų at­si­lie­pi­mų, jie už­mez­gė vers­lo kon­tak­tų, bu­vo su­da­ry­ta ke­le­tas san­do­rių. Šie­met pla­nuo­ja­me at­vež­ti į Lie­tu­vą Gru­zi­jos vers­li­nin­kų de­le­ga­ci­ją. Be to, ke­ti­na­me įsteig­ti dvi­ša­lį mo­te­rų vers­li­nin­kių fo­ru­mą.

Lie­tu­vos vers­li­nin­kai daž­nai krei­pia­si in­for­ma­ci­jos į am­ba­sa­dą. Vi­sa­da mie­lai su­tei­kia­me juos do­mi­nan­čią in­for­ma­ci­ją ir ska­ti­na­me į mus kreip­tis vi­sus, kas do­mi­si vers­lo pers­pek­ty­vo­mis Gru­zi­jo­je.

Lie­tu­viai mėgs­ta Gru­zi­ją, gru­zi­nams Lie­tu­vą dar rei­kia pažinti

– Gru­zi­ja – po­pu­lia­ri ša­lis tarp Lie­tu­vos tu­ris­tų. Jų skai­čius au­ga?

– Lie­tu­vių tu­ris­tų skai­čius nuo 2006 me­tų au­go be­veik kas­met (iš­sky­rus 2009-uo­sius). 2006 me­tais Gru­zi­jo­je ap­si­lan­kė vos per tūks­tan­tį lie­tu­vių, o per­nai jų bu­vo dau­giau nei 12 tūks­tan­čių. Jų skai­čius ėmė itin spar­čiai aug­ti pra­dė­jus tie­sio­gi­nius skry­džius iš Vil­niaus į Ku­tai­sį (į šiuos skry­džius vi­sa­da bū­na iš­pirk­ti bi­lie­tai), to­dėl pla­nuo­ja­me pra­dė­ti tie­sio­gi­nius skry­džius ir į Tbi­li­sį.

Ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad lie­tu­viai, daž­niau­siai vyks­tan­tys į Gru­zi­jos kal­nus, iš­sis­ki­ria iš ki­tų ša­lių tu­ris­tų tuo, kad nė­ra lin­kę pirk­ti ke­lio­nių agen­tū­rų siū­lo­mų „pa­ke­tų“, ke­liau­ja pa­tys. O ir at­vy­kę į Gru­zi­ją ne­si­krei­pia į tu­riz­mo kom­pa­ni­jas, bet pa­tys kuo pui­kiau­siai su­si­ta­ria su gru­zi­nais, kad ap­ro­dy­tų jiems no­ri­mas vie­tas ir dar va­ka­re kar­tu prie sta­lo su­sė­da.

Gru­zi­nų tu­ris­tų į Lie­tu­vą at­vyks­ta ma­žiau, ta­čiau jų skai­čius taip pat au­ga. Gru­zi­jo­je rei­kė­tų la­biau rek­la­muo­ti Lie­tu­vos ku­ror­tus ir jū­sų gam­tos gro­žį. Gru­zi­nai ža­vi­si Lie­tu­vos ly­gu­mų miš­kais, eže­rais ir upė­mis.

– Lie­tu­viai mėgs­ta gru­zi­niš­ką vir­tu­vę, ta­čiau pas mus la­bai ma­žai ti­krų gru­zi­niš­kų res­to­ra­nų. Ko­dėl gru­zi­nai ne­si­do­mi šia rin­ka Lie­tu­vo­je?

– Ma­nau, kad Gru­zi­jos vers­li­nin­kams res­to­ra­nų vers­las Lie­tu­vo­je bū­tų ti­krai pa­lan­ki rin­ka. Su­nku pa­sa­ky­ti, ko­dėl šiuo me­tu yra toks ma­žas su­si­do­mė­ji­mas. Ga­li bū­ti, kad dėl to kal­tas in­for­ma­ci­jos trū­ku­mas, gru­zi­nų vers­li­nin­kams rei­kia dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, ko­kios yra są­ly­gos pra­dė­ti to­kį vers­lą Lie­tu­vo­je.