V. Jurkonis: „Įdomu, kaip į „Panamaleaks“ skandalą reaguos Rytai, o kaip Vakarai“
2016-04-04 "Lietuvos žinios"
„Panamaleks“ skandalas jau pačioje viešinimo užuomazgoje palietė daugybę įžymių ir įtakingų žmonių vos ne visame pasaulyje. Nepaisant to, kad pats informacijos nutekinimo metodas yra ydingas, anot politologo Vyčio Jurkonio, būtų apmaudu, jei vienintelis poveikis būtų tik šurmulys ir skandalai.
– Ar Panamos skandalas yra pozityvus, ar destruktyvus reiškinys?
– Reikia tikėtis, jog „Panamos bylos“ prisidės ne tik prie diskusijos apie didesnio skaidrumo poreikį, bet ir lems veiksmų tą skaidrumą užtikrinant, o taip pat ir teisinių žingsnių prieš korumpuotus valdininkus.
Būtų gaila, jei vienintelis poveikis būtų tik šurmulys ir skandalai, pasibaigsiantys keliais atsistatydinimais ES valstybėse.
Tad pagrindiniu iššūkiu išlieka politinės valios trūkumas – jei šios bylos skatins politinę valią ir veiksmus, poveikis vienareikšmiškai teigiamas. O skepticizmas ir abejingumas išsivalyti bent savo kiemą bus pretekstas teigti, jog tai yra priimtina arba, mažų mažiausiai, į tai bus užmerkiamos akys.
Maža to, žinome, jog atskleista tik nedidelė dalis viso duomenų masyvo, tad pateikti galutinį vertinimą dar anksti.
– Ar šis dokumentų nutekinimas, jau pramintas „Panamaleaks“, yra tapatus senam geram „Wikileaks“, nuo kurio ir prasidėjo panašūs skandalai?
– Kalbant apie informacijos gavimo būdą ar formą, reiškiniai gali būti tapatinami, bet jie gana skirtingi savo turiniu. Informacijos nutekinimas pats savaime neturėtų būti priimtinas demokratinėms valstybėms, bet jo ir neprireiktų absoliutaus skaidrumo ir atviros visuomenės sąlygomis. Kur yra ta riba, užtikrinanti ne tik asmens privatumą, nacionalinį saugumą, bet ir skaidresnę aplinką, kurioje valdininkai būtų atsakingi savo rinkėjams, negalėtų paslėpti savo asmeninių interesų bei neteisėtai įgyto turto po „konfidencialumo“ uždanga, yra ilga ir sudėtinga diskusija. Suprantama, kad nedemokratinėse valstybėse, kuriose neveikia teisinės valstybės principai, kur žiniasklaida bei pilietinė visuomenė turi ribotas priemones gauti informaciją bei reikalauti atskaitomybės, pasirinkimo variantų nėra daug, bet ir rizikos laipsnis ten žymiai didesnis.
Šiuo konkrečiu atveju bus įdomu pažiūrėti į reakcijų ir konkrečių veiksmų skirtumus Vakarų valstybėse, Rytų partnerystės šalyse ir galiausiai – Kremliuje.
– Šiuose kompromituojančiuose dokumentuose galima rasti įvairiausių žmonių: nuo šeichų iki aktorių ir sportininkų iš daugybės šalių. Kodėl nesimato lietuviškų pavardžių? Ar lietuviai neturi tiek pinigų, ar nemoka naudotis „ofšorais“?
– Kol kas paviešinta tik dalis informacijos, tikėtina, susijusi su skambesnėmis pavardėmis ir didesnėmis valstybėmis. Neabejoju, kad korupcinių ryšių ir sandėrių ausys kyšos ir Baltijos valstybėse bei Lietuvoje. Galų gale, tai, jog Rusijos valdininkai turi čia ir nekilnojamojo turto, ir sąskaitas bankuose, ir yra gavę leidimus gyventi, nėra tokia didelė paslaptis, tiesiog mastelis nepalyginamas su Austrija, Didžiąja Britanija ar Šveicarija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą