Gruzinai noriai naudojasi beviziu režimu, bet iš tėvynės neišsilaksto

2017-08-15 "Lietuvos žinios"

Prieš dau­giau nei ke­tu­ris mė­ne­sius Gru­zi­jos pi­lie­čiams at­si­vė­rė Šen­ge­no erd­vė. Per šį lai­ką de­šim­tys tūks­tan­čių gru­zi­nų jau pa­si­nau­do­jo tei­se lais­vai ke­liau­ti po Eu­ro­pą. Kaip ir bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, kai ku­rie į Gru­zi­ją taip ir ne­grį­žo, pa­žeis­da­mi be­vi­zio re­ži­mo tai­syk­les, ta­čiau to­kių bū­ta pa­ly­gin­ti ne­daug.

Pa­sak Gru­zi­jos am­ba­sa­do­rės Lie­tu­vo­je Kha­tu­nos Sa­luk­va­dzės, tai ro­do, kad gru­zi­nai ne­tu­ri no­ro iš­si­va­ži­nė­ti iš tė­vy­nės.

– Kaip ver­ti­na­te pir­muo­sius be­vi­zio re­ži­mo mė­ne­sius? Ar Gru­zi­jai ir gru­zi­nams jie bu­vo nau­din­gi?

– Džiu­gi­na tai, kad šis me­cha­niz­mas pui­kiai vei­kia. ES ir Gru­zi­ja ti­krai ne­pra­šo­vė su­da­ry­da­mos šį su­si­ta­ri­mą. Dau­gy­bė ma­no tau­tie­čių pa­si­nau­do­jo šia nau­ja ga­li­my­be jau pir­mą die­ną, o per pir­mus tris mė­ne­sius į Šen­ge­no ša­lis vy­ko apie 55 tūks­tan­čiai Gru­zi­jos pi­lie­čių – dvi­gu­bai dau­giau, nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai. Džiaug­da­ma­si ga­liu pa­žy­mė­ti, kad dau­gu­ma jų la­bai tvar­kin­gai lai­kė­si be­vi­zio re­ži­mo tai­syk­lių, nes bū­tent dėl to la­biau­siai ne­ri­ma­vo ES prieš pa­si­ra­šant šį su­si­ta­ri­mą.

– Kai ku­rios ES ša­lys, prieš pa­tvir­ti­nant be­vi­zį re­ži­mą gru­zi­nams, skun­dė­si, ne­va dėl lais­vo ju­dė­ji­mo re­ži­mo jos su­lauks prob­le­mų dėl gru­zi­nų or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo. Ar vė­liau gir­dė­jo­te dau­giau pre­ten­zi­jų iš šių ša­lių?

– Šių pre­ten­zi­jų pro au­sis ne­pra­lei­do­me – sky­rė­me pa­pil­do­mus po­li­ci­jos at­ašė ES vals­ty­bė­se, ar­ti­mai dir­ba­me su tarp­tau­ti­nė­mis tei­sė­sau­gos struk­tū­ro­mis – tu­ri­me nuo­la­ti­nę at­sto­vy­bę Eu­ro­po­le. Dau­giau nu­sis­kun­di­mų dėl me­na­mo „gru­zi­nų ma­fi­jos“ antp­lū­džio ne­su­lau­kė­me.

– Pa­sak sta­tis­ti­kos, pir­mai­siais mė­ne­siais dėl ne­tvar­kin­gų do­ku­men­tų į Šen­ge­no vals­ty­bes ne­ga­lė­jo įva­žiuo­ti vos dau­giau nei 150 gru­zi­nų. At­leis­ki­te už ties­mu­kiš­ku­mą, bet mū­sų įsi­vaiz­duo­ja­mas pie­tie­tiš­kas gru­zi­nų cha­rak­te­ris ver­tė ma­ny­ti, kad daug dau­giau žmo­nių ne­kreips de­ra­mo dė­me­sio į vi­sas rei­ka­la­vi­mų de­ta­les.

– Prieš įsi­ga­lio­jant be­vi­ziam re­ži­mui Gru­zi­jo­je bu­vo su­reng­tos dvi in­for­ma­ci­nės kam­pa­ni­jos, skir­tos iš­aiš­kin­ti gy­ven­to­jams šio me­cha­niz­mo vei­ki­mą ir jo tai­syk­lių ne­si­lai­ky­mo pa­sek­mes. Kaip ma­ty­ti, kam­pa­ni­jos ti­krai bu­vo nau­din­gos ir sėk­min­gos.

Gal ir kei­čia­si „pie­tie­tiš­kas“ gru­zi­nų po­žiū­ris? (juo­kia­si, – aut. past.) Kai ke­lio­nėms vis dar rei­kė­jo vi­zų, dau­giau gru­zi­nų vyk­da­vo į ES ša­lis su ne­tvar­kin­gais do­ku­men­tais. Į be­vi­zio re­ži­mo rei­ka­la­vi­mus žmo­nės pa­žvel­gė la­bai rim­tai.

Bet ku­riuo at­ve­ju, to­kių pa­vyz­džių iš tie­sų bu­vo la­bai ma­žai. Čia, Lie­tu­vo­je, tu­rė­jo­me vos po­rą at­ve­jų, kai Gru­zi­jos pi­lie­čiams ne­bu­vo leis­ta pa­tek­ti į ša­lį.

– Iš 55 tūks­tan­čių be­vi­ziu re­ži­mu pa­si­nau­do­ju­sių gru­zi­nų, apie 3 tūks­tan­čius ne­grį­žo į tė­vy­nę. Jū­sų nuo­mo­ne, tai daug, ar ma­žai?

– Kaip ma­to­te, tai – ne­di­de­lis pro­cen­tas. Be to, tu­riu pa­žy­mė­ti, kad ne­ma­ža šių žmo­nių da­lis iš Šen­ge­no vals­ty­bių ga­lė­jo ke­liau­ti į ki­tas ša­lis, kur Gru­zi­jos pi­lie­čiams taip pat ne­rei­kia vi­zų ir tai ne­bū­ti­nai reiš­kia, kad šie žmo­nės ne­be­no­ri su­grįž­ti į Gru­zi­ją.

Taip pat ga­liu pa­žy­mė­ti, kad gru­zi­nai ne­puo­lė ma­siš­kai pra­šy­tis prie­globs­čio ES ša­ly­se – ne­pa­ten­ka­me net į ak­ty­viau­sių prie­globs­čio pra­šy­to­jų dvi­de­šim­tu­ką. Be­vi­zis re­ži­mas šios ten­den­ci­jos nei kiek ne­pa­kei­tė.

Ga­liau­siai, tai ro­do, kad Gru­zi­ja kei­čia­si ir da­ro­si vis pa­trauk­les­nė pa­tiems gru­zi­nams, ku­rie ne­no­ri iš­va­žiuo­ti gy­ven­ti sve­tur.

Be­je, vis dau­giau ki­tų ša­lių pi­lie­čių no­ri ap­si­gy­ven­ti Gru­zi­jo­je. Ži­no­ma, su­lau­kia­me ir dau­giau tu­ris­tų. Pir­mo­jo šių me­tų ket­vir­čio duo­me­ni­mis, Gru­zi­jo­je ap­si­lan­kė 25 pro­cen­tais dau­giau lie­tu­vių, nei per­nai. Pa­ste­bi­me, kad kai ku­rie žmo­nės Gru­zi­jo­je ap­si­lan­ko net ke­lis kar­tus per me­tus.

– Ko­kį po­vei­kį vi­suo­me­nei lais­vas ju­dė­ji­mas da­ro pla­čią­ja pra­sme?

– ES tvir­tai užė­mė pir­mą vie­tą, kaip gru­zi­nų ke­lio­nių tiks­las. Tai taip pat ir svar­biau­sias mū­sų pre­ky­bos par­tne­ris: nuo Lais­vos pre­ky­bos su­si­ta­ri­mo pa­si­ra­šy­mo Gru­zi­jos eks­por­tas iš­au­go 44 pro­cen­tais.

Lais­vas žmo­nių ju­dė­ji­mas yra svar­bus įvai­riau­sio­mis pra­smė­mis, įskai­tant net ir po­li­ti­nes. Už­si­mez­ga ir stip­rė­ja as­me­ni­niai ry­šiai tarp žmo­nių, mū­sų jau­ni­mas vis ge­riau pa­žįs­ta Eu­ro­pą, leng­viau mez­ga­mi vers­lo kon­tak­tai, pri­va­lu­mų la­bai daug.

– Iš jū­sų žo­džių su­pran­tu, kad be­vi­zio re­ži­mo įve­di­mą ga­li­ma pa­va­din­ti dar vie­nu is­to­ri­niu pa­sie­ki­mu Gru­zi­jos eu­roin­teg­ra­ci­jos pro­ce­se. Koks tuo­met ki­tas tiks­las?

– Svar­biau­sia, ką mums duo­da kiek­vie­nas toks pa­sie­ki­mas – mū­sų ša­lis kei­čia­si ge­ra­ja pra­sme. Įvyk­dė­me daug re­for­mų ir ne­nus­to­si­me jų vyk­dy­ti at­ei­ty­je. To­les­ni mū­sų tiks­lai – glau­des­nės po­li­ti­nės są­sa­jos su ES ir ga­liau­siai – pil­na­ver­tė na­rys­tė. Šį ru­de­nį Briu­se­ly­je vyks Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­mas ir la­bai ti­ki­mės, kad Gru­zi­jos pa­žan­ga bus de­ra­mai įver­tin­ta. Drįs­čiau teig­ti, kad šiuo at­žvil­giu Gru­zi­ja yra ak­ty­viau­sia tarp Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių.

Vis­gi, ES taip pat bu­vo aki­vaiz­džiai nau­din­gas su­ar­tė­ji­mas su Gru­zi­ja, to­dėl mū­sų pa­žan­gą įver­tin­ti bū­tų tie­siog na­tū­ra­lu. Ta­čiau net ir ne­iš­gir­dę kon­kre­tes­nių pla­nų dėl mū­sų na­rys­tės, ti­krai ne­nu­trauk­si­me po­ky­čių pro­ce­so.