Kas pasauly galingiausias? Kinija nekantrauja pateikti savo atsakymo versiją

2017-08-03 "Lietuvos žinios"

Ki­ni­ja iš­siun­tė ka­rius į Dži­bu­tį, kur ati­da­ro pir­mą­ją sa­vo is­to­ri­jo­je ka­ri­nę ba­zę už ša­lies ri­bų. Nors ba­zė ne­di­de­lė ir grės­mės ne­ke­lia jo­kios vals­ty­bės in­te­re­sams, vi­sa­me pa­sau­ly­je šis žings­nis ver­ti­na­mas kaip nau­jas eta­pas Ki­ni­jos ke­ly­je į jos trokš­ta­mą ly­de­rys­tę pa­sau­li­nė­je ka­ry­bo­je. Pir­mo­ji su Pe­ki­no ka­ri­nė­mis am­bi­ci­jo­mis tie­sio­giai su­si­dū­rė In­di­ja.

Į Dži­bu­tį lie­pos pra­džio­je iš­vy­ko du ka­ro lai­vai, ga­be­nan­tys ne­ži­no­mą ka­rių skai­čių. Apie tai pra­ne­šęs vals­ty­bi­nis Ki­ni­jos lei­di­nys „Glo­bal Ti­mes“ apie tai pra­ne­šė trykš­da­mas pa­si­di­džia­vi­mu: „Šio­je ba­zė­je bus mū­sų ka­rei­viai. Tai ne at­sar­gų pa­pil­dy­mo punk­tas. Ši ba­zė leis Ki­ni­jos ka­ro lai­vy­nui siek­ti to­liau“. Tie­sa, „Glo­bal Ti­mes“ nu­ra­mi­no ki­tas di­džią­sias vals­ty­bes, kad „tuo ne­sie­kia­ma įsi­ga­lė­ti pa­sau­ly­je“.

Ki­ni­ja šian­dien uži­mą 3-ią vie­tą ka­ri­nės ga­lios rei­tin­guo­se po JAV ir Ru­si­jos. Jei nuo JAV ki­nai at­si­lie­ka kol kas ženk­liai, tai ru­sams, pa­sak to­kių rei­tin­gų au­to­rių, kaip „Glo­bal Fi­re­po­wer“, li­pa ant kul­nų. Ak­ty­ves­nis ka­ri­nis da­ly­va­vi­mas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je – vie­nas iš už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tų ir pa­si­reiš­kia ne tik tuo, kad ati­da­ro­mos nau­jos ba­zės ar­ba žai­džia­ma rau­me­ni­mis gin­čy­ti­nuo­se van­de­ny­se.

2015 me­tais pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas Jung­ti­nių Tau­tų nuo­la­ti­nės par­eng­ties pa­jė­goms sky­rė 8 000 ka­rei­vių. Tai ne­pro­por­cin­gai di­de­lis skai­čius, nes li­kę 32 tūks­tan­čiai ka­rių su­ren­ka­mi net iš 50 vals­ty­bių. Šiuo me­tu Af­ri­ko­je tar­nau­ja apie pus­tre­čio tūks­tan­čio ki­nų „žyd­rų­jų šal­mų“. Anot Eu­ro­pos už­sie­nio rei­ka­lų ta­ry­bos ana­li­ti­kų, JT tai­kos pa­lai­ky­mo mi­si­jos lei­džia ki­nų ka­riš­kiams ne tik įgy­ti pa­tir­ties, bet ir už­ti­krin­ti Af­ri­ko­je spar­čiai be­sip­le­čian­čius eko­no­mi­nius ša­lies in­te­re­sus.

Mū­šiui pasirengę

Prieš ke­le­tą die­nų Ki­ni­ja iš­kil­min­gai šven­tė Liau­dies iš­si­va­da­vi­mo ar­mi­jos 90-ąjį gim­ta­die­nį. Pir­mą sy­kį nuo 1949 me­tų šia pro­ga bu­vo su­reng­tas di­džiu­lis (12 tūks­tan­čių ka­rei­vių ir 600 ko­vi­nės tech­ni­kos vie­ne­tų) ka­ri­nis par­adas. Žiū­ro­vai ga­lė­jo iš­vys­ti ne tik pui­kiai iš­muš­truo­tus ka­rei­vius, bet ir nau­jau­sią Ki­ni­jos ka­ri­nę tech­ni­ką, įskai­tant tarp­kon­ti­nen­ti­nes ba­lis­ti­nes ra­ke­tas ir penk­to­sios kar­tos nai­kin­tu­vus. Par­adas pa­si­žy­mė­jo vie­na ne­įp­ras­ta ap­lin­ky­be – ka­rei­viai žy­gia­vo vil­kė­da­mi ne par­adi­nė­mis, o lau­ko uni­for­mo­mis. Be­je, lau­ko uni­for­mą vil­kė­jo ir vy­riau­sia­sis Gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­das pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas.

Ga­li­ma spė­ti, kad lau­ko uni­for­mos pa­si­rink­tos, kad par­ody­tų vi­sam pa­sau­liui, jog Ki­ni­jos ar­mi­ja su­kur­ta ne mies­tų aikš­tė­mis žy­giuo­ti ir sa­vo vaiz­du žmo­nes džiu­gin­ti, o bet ku­rią aki­mir­ką so­ti į mū­šį. O mū­šio ti­ki­my­bė ne to­kia jau men­ka, kaip ga­li­ma bū­tų pa­gal­vo­ti. Do­nal­das Trum­pas grą­si­na Ki­ni­jos „pa­vai­ni­kei“ Šiau­rės Ko­rė­jai, įtam­pa pa­sie­ny­je su In­di­ja pa­sie­kė la­bai pa­vo­jin­gą ly­gį, o ap­link Pie­tų Ki­ni­jos jū­rą esan­čios vals­ty­bės jau ne vie­nus me­tus grie­žia dan­tį ant Pe­ki­no, lai­kan­čio tuos van­de­nis sa­vo as­me­ni­niu ba­sei­nu.

Xi Jin­pin­gas šven­tės me­tu pa­kar­to­jo 2013 me­tais iš­kel­tą tiks­lą – su­kur­ti ga­lin­giau­sią ka­riuo­me­nę is­to­ri­jo­je. Iš jo kal­bos su­si­da­rė įspū­dis, kad bū­tent šio ele­men­to trūks­ta „na­ci­jos at­gi­mi­mui“, ant ku­rio slenks­čio, pa­sak pre­zi­den­to, Ki­ni­ja sto­vi jau šian­dien. „Šian­dien mes, kaip nie­ka­da, ar­ti prie ki­nų na­ci­jos at­gi­mi­mo tiks­lo. Ir šian­dien mums, kaip nie­ka­da anks­čiau is­to­ri­jo­je, rei­kia su­kur­ti stip­rią ka­riuo­me­nę. Ka­rei­viai ir ka­ri­nin­kai, jūs tu­ri­te ne­nu­kryps­ta­mai sek­ti ab­so­liu­taus par­ti­jos va­do­va­vi­mo ar­mi­jai pri­nci­pams ir sis­te­mai, vi­sa­da pa­klus­ti ir vyk­dy­ti par­ti­jos įsa­ky­mus, ir siek­ti bet ku­rio tiks­lo, ku­rį ji jums nu­ro­dys“, – krei­pė­si Xi Jin­pin­gas į ke­lio­li­ką tūks­tan­čių ki­nų ka­rei­vių.

Se­nas varžovas

Dau­ge­lis gal­būt ge­riau at­si­me­na, kad Ki­ni­ja 1969 me­tais la­bai trum­pai su­sig­rū­mė su So­vie­tų Są­jun­ga, ta­čiau šian­dien Pe­ki­nas vėl at­sig­rę­žė į ki­tą se­ną prieš­inin­ką – In­di­ją, su ku­ria sėk­min­gai ka­ria­vo 1962 ir dar kar­tą – 1967 me­tais.

Prieš ke­le­tą die­nų iš­ki­lo rea­li grės­mė, kad Hi­ma­la­juo­se vėl ga­li kil­ti ka­ro veiks­mai. Bir­že­lio pra­džio­je ki­nams pra­dė­jus ties­ti ke­lią link Bu­ta­no sie­nos, In­di­ja at­sku­bė­jo į pa­gal­bą su­ne­ri­mu­siam są­jun­gi­nin­kui ir įve­dė ka­riuo­me­nę į jo te­ri­to­ri­ją. Bu­vo iš­vai­ky­ti ke­lią tie­sian­tys dar­bi­nin­kai, o ki­nai su­stip­ri­no gin­čy­ti­na­me ruo­že dis­lo­kuo­tas pa­jė­gas ir su­ly­gi­no su že­me in­dų blin­da­žus. Da­bar, pa­sak Ki­ni­jos ir In­di­jos ži­niask­lai­dos, abie­jų ša­lių ka­rei­viai sto­vi vie­ni prieš ki­tus „iš­ties­tos ran­kos at­stu­mu“.

Ki­ni­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja ne­dvip­ras­miš­kai įspė­jo In­di­ją, kad jos ka­rei­viams „ne­nu­si­ra­mi­nus“, ga­li sek­ti la­bai griež­tas at­kir­tis. „No­rė­čiau pri­min­ti In­di­jai: ne­žais­ki­te su ug­ni­mi ir ne­priim­ki­te fan­ta­zi­jo­mis grįs­tų spren­di­mų“, – par­eiš­kė Ki­ni­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas spau­dai. „Grei­čiau kal­nas iš vie­tos pa­sis­links, nei mū­sų ar­mi­ja at­si­trauks“, – pri­dū­rė jis.

Ma­tuo­ja­si raumenimis

Įtemp­ta pa­dė­tis Ki­ni­jos ir In­di­jos pa­sie­ny­je lai­ko­si jau ne vie­ną de­šimt­me­tį. 1962 me­tų ka­ro me­tu Ki­ni­ja užė­mė te­ri­to­ri­ją, į ku­rią pre­ten­da­vo In­di­ja ir įgi­jo svar­bų stra­te­gi­nį pra­na­šu­mą – ke­lią per Hi­ma­la­jus. Nuo 1970 me­tų Pe­ki­nas re­gio­ne plė­to­ja ke­lių inf­ras­truk­tū­rą, ku­ri ka­ri­nio konf­lik­to at­ve­ju leis­tų Ki­ni­jos pa­jė­goms per apy­ti­kriai 8 va­lan­das iš Ti­be­to pa­siek­ti In­di­jos te­ri­to­ri­ją.

Ne­nuos­ta­bu, kad In­di­ja šian­dien vėl ta­po ta ša­li­mi, su ku­ria Pe­ki­nas no­rė­tų bent jau teo­riš­kai pa­si­ma­tuo­ti rau­me­ni­mis. Nors „Glo­bal Fi­re­po­wer“ rei­tin­ge In­di­ja yra 4-oje vie­to­je po Ki­ni­jos, jai nu­si­lei­džia la­biau, nei Ki­ni­ja – 2-oje vie­to­je esan­čiai Ru­si­jai. Tai­gi, Pe­ki­nas žvan­gi­na gink­lais prieš la­bai rim­tą, bet vis­gi aiš­kiai silp­nes­nį po­ten­cia­lų prieš­inin­ką.

Tai, kad In­di­ja ka­ri­ne ga­lia ne­ga­li pri­lyg­ti Ki­ni­jai, pri­pa­žįs­ta ir pa­tys in­dai. Kaip pa­aš­trė­jus si­tua­ci­jai lie­pos pa­bai­go­je ra­šė „In­dia Ti­mes“: „Ku­ri vals­ty­bė yra di­des­nė ka­ri­nė ga­lia? Aki­vaiz­du, kad tai – Ki­ni­ja“.

Ki­ni­jos ka­ri­nis biu­dže­tas – apie 152 mi­li­jar­dus do­le­rių, o In­di­jos – tik 51 mi­li­jar­das. In­di­jos ka­riuo­me­nė­je tar­nau­ja apie 1,2 mi­li­jo­no ka­riš­kių, o Ki­ni­jos – 2,3 mi­li­jo­no. 4426 in­dų tan­kams Pe­ki­nas ga­li prieš­pas­ta­ty­ti 6457. Sa­vaei­gės ar­ti­le­ri­jos ir ra­ke­tų ug­nies sis­te­mų skir­tu­mai yra aps­kri­tai pri­tren­kian­tys – 1 700 sa­vaei­gių ki­nų pa­būk­lų prieš 290 in­diš­kų­jų. Ki­ni­jos ka­ri­nis jū­rų lai­vy­nas taip pat ke­le­tą kar­tų di­des­nis, nei In­di­jos. Nie­kuo pa­lan­kes­nis In­di­jai ir ka­ri­nių oro pa­jė­gų pa­ly­gi­ni­mas. Ki­ni­ja tu­ri dau­giau ko­vi­nių ir trans­por­ti­nių lėk­tu­vų, o ko­vi­nių sraig­tas­par­nių san­ty­kis taip pat pri­tren­kian­tis – 206 ki­nų sraig­tas­par­niai prieš 16 in­dų. Ga­liau­siai, ir bran­duo­li­nis Ki­ni­jos po­ten­cia­las yra di­des­nis: Ki­ni­ja tu­ri 270 gal­vu­čių, o De­lis – 130.

Ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad konf­lik­to at­ve­ju ki­nų ka­riuo­me­nė nu­šluo­tų in­dus ir užg­rob­tų vi­są su­bkon­ti­nen­tą, ta­čiau ir lo­ka­li­nis konf­lik­tas, kaip tai nu­ti­ko 1962 me­tais, vei­kiau­siai baig­tų­si ne In­di­jos nau­dai. Net ir ne tai svar­biau­sia.

Drau­gai ir priešai

Da­bar­ti­nia­me konf­lik­te Pe­ki­nui svar­biau­sia par­ody­ti vi­sam pa­sau­liui, kad Ki­ni­ja ne­bi­jo su­rem­ti gink­lų net su la­bai rim­tais prieš­inin­kais, vien jau dėl to, kad ji pa­jė­gi tai pa­da­ry­ti. Gal­būt dar svar­biau yra pa­siųs­ti aiš­kią ži­nią, kad Pe­ki­nui to­kio­se si­tua­ci­jo­se ti­krai ne­pris­tigs po­li­ti­nės va­lios duo­ti ati­tin­ka­mą įsa­ky­mą ka­riuo­me­nei. In­di­ja – tin­ka­mo ka­lib­ro ka­ri­nė ga­lia to­kiai Pe­ki­no jė­gos de­mons­tra­ci­jai.

Jei De­lio at­žvil­giu Pe­ki­no re­to­ri­ka šian­dien la­bai įžū­li, tai su ki­tais kon­ku­ren­tais, ku­riuos ki­nai trokš­ta ap­lenk­ti ga­lios lenk­ty­nė­se, ten­ka elg­tis su­bti­liau. Ži­no­ma, ki­nai ne­ga­lės džiaug­tis pa­sie­kę tiks­lą tol, kol ne­bus pri­pa­žin­ti bent jau ly­giais ame­ri­kie­čiams.

JAV ka­ri­nė ga­ly­bė tu­rė­tų bū­ti er­zi­nan­tis da­ly­kas Pe­ki­nui. Tik ame­ri­kie­čių glo­bos dė­ka vis dar eg­zis­tuo­ja ne­prik­lau­so­mas Tai­va­nas ir vei­kiau­siai tik ame­ri­kie­čių ka­ri­nės ga­lios bai­mė ne­lei­džia „paaiš­kin­ti“ ja­po­nams, kam iš tie­sų pri­klau­so sa­los Ry­tų Ki­ni­jos jū­ro­je, o viet­na­mie­čiams, fi­li­pi­nie­čiams, ma­la­jams ir ki­tiems pie­ti­niams kai­my­nams – kas tu­ri dau­giau­siai tei­sių į Pie­tų Ki­ni­jos jū­rą. Lyg to bū­tų ma­ža, ame­ri­kie­čiai dar ir krau­na ki­nams at­sa­ko­my­bę už tai, kad jie ne­su­tram­do pa­siu­tu­sio vai­kiš­čio – Šiau­rės Ko­rė­jos.

JAV tu­ri daug ka­ri­nių są­jun­gi­nin­kų, o Ki­ni­ja – fak­tiš­kai nei vie­no. To­kio­se si­tua­ci­jo­se, kaip da­bar­ti­niai gin­čai dėl Šiau­rės Ko­rė­jos, Pe­ki­nas ga­li par­amos kreip­tis tik į vie­ną ša­lį – Ru­si­ją. Kai tai nau­din­ga ki­nams, jie mėgs­ta pri­si­min­ti, kad so­vie­tai, o va­di­na­si ir ru­sai – jų se­ni są­jun­gi­nin­kai. Ta­čiau per­ne­lyg šil­tų san­ty­kių su Mask­va Pe­ki­nas ne­mez­ga. Vis­gi, Ru­si­ja – taip pat kon­ku­ren­tė var­žy­bo­se dėl pa­sau­li­nės ka­ri­nės ly­de­rys­tės.

Sa­vo ruo­žtu Mask­va la­bai mėgs­ta va­din­ti Pe­ki­ną są­jun­gi­nin­ku, nors iš tie­sų pa­niš­kai jo bi­jo. Vie­na ver­tus, kai rei­kia įti­kin­ti sa­vo pi­lie­čius, kad JAV nė­ra vi­sa­ga­lės – Ru­si­jos ži­niask­lai­da va­di­na Ki­ni­ją iš­ti­ki­ma są­jun­gi­nin­ke, o ki­ta ver­tus, ret­kar­čiais ne­ven­gia pa­teik­ti žiū­ro­vams ga­na ob­jek­ty­vios in­for­ma­ci­jos apie tai, kaip ki­nai ko­lo­ni­zuo­ja Ru­si­jos To­li­muo­sius Ry­tus, o kar­tais, net ir pa­teik­ti fan­tas­ti­nių sce­na­ri­jų apie tai, kaip au­gan­ti Ki­ni­jos ka­ri­nė ga­lia ga­li at­si­suk­ti prieš Ru­si­ją. At­siž­vel­giant į tai, kad Ru­si­jos ži­niask­lai­do­je apie už­sie­nio po­li­ti­ką ne­kal­ba­ma „šiaip sau“, o tik tai, kuo rei­kia įiti­kin­ti žiū­ro­vus, įžy­mu­sis re­ži­sie­rius Ni­ki­ta Mi­chal­ko­vas per te­le­vi­zi­ją pa­sa­ko­jan­tis de­ta­lų sce­na­ri­jų, kaip ki­nai nu­ka­riau­ja Ru­si­ją – daug apie ti­kruo­sius Mask­vos jaus­mus pa­sa­kan­tis da­ly­kas.