Gruzija tikisi veiksmų, o ne pareiškimų

2014-04-11 "Lietuvos žinios"

Gru­zi­ja iš par­tne­rių Va­ka­ruo­se su­lau­kia vien drą­si­nan­čių po­li­ti­nių par­eiš­ki­mų, bet pa­si­gen­da rea­lių veiks­mų. Min­ti­mis apie Gru­zi­jos eu­roat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos sie­kius su "Lie­tu­vos ži­nio­mis" da­li­jo­si Vil­niu­je vie­šė­jęs šios ša­lies par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis.

Gru­zi­ja pri­ta­ria Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių par­la­men­tų va­do­vų šią sa­vai­tę Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jo­je iš­sa­ky­tam ryž­tui kuo grei­čiau ra­ti­fi­kuo­ti aso­cia­ci­jos su ES su­tar­tį, lei­sian­čią ša­liai dar spar­čiau siek­ti už­sib­rėž­tų tiks­lų. Ta­čiau kar­tu ji su­pran­ta, jog vis­kas ne­ga­li bū­ti pa­da­ry­ta žai­biš­kai. Anot D.Usu­paš­vi­lio, Gru­zi­ja taip pat su­vo­kia ir blai­viai ver­ti­na jos ke­ly­je esan­čias kliū­tis bei pri­me­na de­mo­kra­ti­nei pa­sau­lio bend­ruo­me­nei, kad rea­lus ša­lies pa­lai­ky­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus. Ki­taip Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je da­ly­vau­jan­čios vals­ty­bės ša­lys ga­li bū­ti pa­lik­tos jas baus­ti mėgs­tan­čios Ru­si­jos va­liai.

Eu­ro­pa – ne vien ES

- Kaip ver­ti­na­te ES vals­ty­bių par­la­men­tų va­do­vų pri­im­tą ga­lu­ti­nį kon­fe­ren­ci­jos do­ku­men­tą?

- Vie­na šio do­ku­men­to te­mų, ku­riai skir­ta ir dau­giau­sia dė­me­sio, - Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­ma. Mes, Gru­zi­jos at­sto­vai, no­rė­jo­me ma­ty­ti aiš­kes­nę po­zi­ci­ją kai ku­riais klau­si­mais, ta­čiau do­ku­men­te ti­krai at­sis­pin­di pa­grin­di­nės prob­le­mos ir svar­biau­si da­ly­kai, su ku­riais šian­dien su­si­du­ria­me.

Džiau­gia­mės, kad ES par­la­men­tų va­do­vai pa­tvir­ti­no sa­vo sie­kį ra­ti­fi­kuo­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tis su Gru­zi­ja ir Mol­do­va. Na­cio­na­li­niuo­se par­la­men­tuo­se bir­že­lio pa­bai­go­je šis klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­tas sklan­džiai.

- Va­di­na­si, aps­kri­tai esa­te pa­ten­kin­tas? Ar ga­lė­jo bū­ti ir ge­riau?

- Vi­sa­da ga­li bū­ti ge­riau, bet la­bai svar­bu tai, kad par­la­men­tų va­do­vai šia­me do­ku­men­te nu­ro­dė, jog aso­cia­ci­jos su­tar­tis pa­si­ra­šiu­sios ša­lys ir ki­tos Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je da­ly­vau­jan­čios vals­ty­bės tu­ri pers­pek­ty­vą - jos ga­li tap­ti ES na­rė­mis, jei ati­tiks ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

Gru­zi­ja yra eu­ro­pie­tiš­ka ša­lis. Toks mū­sų spren­di­mas ir jį pri­ima­me mes, o ne Mask­va. Tau­tos no­ras bū­ti eu­ro­pie­tiš­kai ne­prik­lau­so ir nuo Briu­se­lio. Juk Eu­ro­pa tiek geog­ra­fiš­kai, tiek pa­gal pra­smę yra di­des­nė už ES.

- Vis dėl­to kal­ba­ma apie tam ti­krus stan­dar­tus. Ka­da Gru­zi­ja ga­lė­tų teig­ti, jog ati­tin­ka ES rei­ka­la­vi­mus?

- Su­nku pa­sa­ky­ti. Vis­kas kei­čia­si, Eu­ro­pa - taip pat. Yra kliū­čių, truk­dan­čių Gru­zi­jai ju­dė­ti grei­čiau. Tos kliū­tys ga­li ir su­ma­žė­ti, ir pa­di­dė­ti. Pa­vyz­džiui, oku­pa­ci­nės Ru­si­jos pa­jė­gos Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je ir nuo­la­ti­nė grės­mė iš Ru­si­jos. Tai mums ti­krai ne­pa­de­da siek­ti eu­ro­pi­nių stan­dar­tų, prieš­in­gai, ken­kia vers­lo kli­ma­tui. O ir vals­ty­bė tu­ri itin daug dė­me­sio skir­ti tiek dar­bo sau­gu­mo, tiek gy­ny­bos sri­tims.

De­mo­kra­ti­jos es­mė - kon­sen­su­sas

- Juk dar esa­ma ir po­li­ti­nių Ru­si­jos įta­kos pa­sek­mių... Per kon­fe­ren­ci­ją te­ko gir­dė­ti ga­na skir­tin­gų ES at­sto­vų kal­bų Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je te­ma.

- Šian­dien pa­sau­lis daug su­dė­tin­ges­nis nei šal­to­jo ka­ro me­tais. Komp­li­kuo­ti ir ES bei NA­TO ša­lių ry­šiai su Ru­si­ja. Spren­di­mus ten­ka pri­im­ti la­bai at­sar­giai. Tai bu­vo ma­ty­ti ir tvir­ti­nant bai­gia­mą­jį do­ku­men­tą - vie­nos ša­lys el­gė­si at­sar­giau už ki­tas. Kai ku­rios jų ne­pa­si­ren­gu­sios griež­tai kal­bė­ti su Ru­si­ja. Vis dėl­to, nors ir esa­ma skir­tu­mų, vi­sos vals­ty­bės pri­ta­rė ga­lu­ti­niam do­ku­men­tui.

Juk de­mo­kra­ti­jos es­mė - kon­sen­su­sas. Mask­vo­je spren­di­mai pri­ima­mi grei­čiau nei de­mo­kra­ti­nė­se bend­ri­jo­se, mat jos ne­ma­žai lai­ko ski­ria įvai­rioms pro­ce­dū­roms. Bet tai ne­reiš­kia, kad au­to­ri­ta­riz­mas yra ge­res­nis už de­mo­kra­ti­ją.

Skir­tu­mų at­si­ran­da dėl to, kaip kon­kre­ti ša­lis įsi­vaiz­duo­ja spren­di­mo tak­ti­ką ar kaip ver­ti­na šiuo me­tu ky­lan­čias grės­mes. Pa­vyz­džiui, kon­fe­ren­ci­jos die­no­mis da­ly­va­vau ke­lio­li­ko­je dvi­ša­lių su­si­ti­ki­mų. Per juos kai ku­rių vals­ty­bių at­sto­vams te­ko aiš­kin­ti, kas yra Ab­cha­zi­ja ar Pie­tų Ose­ti­ja, ku­rių ne­prik­lau­so­my­bę pri­pa­žįs­ta Ru­si­ja. Jei im­čiau to­kius da­ly­kus dės­ty­ti ko­le­goms iš Lie­tu­vos ar­ba Lat­vi­jos, jie tie­siog įsi­žeis­tų.

Vien pa­drą­si­ni­mo nebepakanka

- Gru­zi­jos eu­roin­teg­ra­ci­jos pro­ce­sas vyks­ta sklan­džiai, o kaip se­ka­si in­teg­ra­ci­ja į NA­TO?

- In­teg­ra­ci­ja į NA­TO te­bė­ra vie­nas svar­biau­sių pri­ori­te­tų. Jau il­gą lai­ką na­rys­tę NA­TO pa­lai­ko dau­gu­ma Gru­zi­jos gy­ven­to­jų - dau­giau kaip 80 pro­cen­tų. Šiuo klau­si­mu ne­ky­la jo­kių ne­su­ta­ri­mų ir tarp po­zi­ci­jos bei opo­zi­ci­jos par­la­men­te. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad par­la­men­to dau­gu­ma ir ma­žu­ma var­žo­si, ku­ri la­biau pa­lai­ko na­rys­tę Al­jan­se.

Vis dėl­to tu­ri­me bū­ti at­sar­gūs, ir ne vien dėl ne­si­bai­gian­čios oku­pa­ci­jos. Yra ir ki­tų grės­mių, da­ran­čių Gru­zi­ją pa­žei­džia­mą. Kai ku­rios jų tie­siog ne­prik­lau­so nuo mū­sų.

Bend­rau­da­mi su par­tne­riais NA­TO vi­sa­da lau­kia­me Gru­zi­jai pa­lan­kių spren­di­mų. To pa­ties ti­ki­mės ir iš NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo rug­sė­jį.

- Ar bent šiek tiek rea­lu, kad per šį su­si­ti­ki­mą Gru­zi­jai ga­lė­tų bū­ti pa­siū­ly­tas na­rys­tės veiks­mų pla­nas?

- Mū­sų po­zi­ci­ja to­kia - pra­šo­me veiks­mų pla­no ar­ba ko nors rim­čiau. La­bai ne­no­ri­me iš­girs­ti dar vie­no pa­drą­si­nan­čio po­li­ti­nio par­eiš­ki­mo. To­kie par­eiš­ki­mai ma­lo­niai vei­kia emo­ciš­kai, ta­čiau po 10 mi­nu­čių imi su­pras­ti, kad be emo­ci­jų dau­giau nie­ko ir nė­ra.

- Daug kas ma­nė, kad Gru­zi­jai de­rė­jo pa­siū­ly­ti na­rys­tės veiks­mų pla­ną dar 2008-ai­siais. Gal tai net bū­tų su­stab­dę tais pa­čiais me­tais su­reng­tą Ru­si­jos in­ter­ven­ci­ją...

- Tuo me­tu pa­da­ry­tą par­eiš­ki­mą pa­va­din­čiau ša­lių, ku­rios la­biau ar ma­žiau pa­lai­kė Gru­zi­ją, kon­sen­su­su. Iš ki­to su­si­ti­ki­mo ti­ki­mės, kad NA­TO na­rės sieks ba­lan­so tarp to, kas yra ge­riau ir įma­no­ma Al­jan­sui, bei to, kas ge­riau ir įma­no­ma Gru­zi­jai. Jei de­mo­kra­ti­nis pa­sau­lis su­pras, jog Ru­si­ja tai­ko­si dau­giau nei į pa­vie­nes te­ri­to­ri­jas, reak­ci­ja bus ati­tin­ka­ma.

- In­va­zi­ja į Kry­mą tu­rė­jo daug kam at­ver­ti akis.

- Tie, ku­rie ma­no, kad ga­li­ma ne­sip­rie­šin­ti Ru­si­jos eks­pan­si­nėms am­bi­ci­joms ir jaus­tis sau­giai NA­TO vi­du­je, klys­ta. To­kie da­ly­kai kar­to­ja­si: Ab­cha­zi­ja, Ose­ti­ja, Kry­mas... Jei tai ne­si­liaus, Ru­si­ja ne­sus­tos prie bu­vu­sios SSRS sie­nų. Ne­ga­na to, šiuo „pa­vyz­džiu“ ga­li pra­dė­ti sek­ti ir ki­tos vals­ty­bės vi­sa­me pa­sau­ly­je. Vi­sa­da at­si­ras ly­de­rių, ku­rie ma­nys: „Ru­si­jai pa­vy­ko, ko­dėl gi mums ne­pa­da­rius to pa­ties.“

Šiuo me­tu Gru­zi­ja ir Mol­do­va pa­si­ry­žu­sios pa­bėg­ti nuo jas per­se­kio­jan­čios grės­mės ir pri­si­dė­ti prie de­mo­kra­ti­nio pa­sau­lio. Be to, yra ki­tos Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lys, ku­rios bi­jo, kad Ru­si­ja jas nu­baus už pro­va­ka­rie­tiš­ką orien­ta­ci­ją. Ne­ga­li­ma mū­sų pa­lik­ti bau­džian­čios Ru­si­jos va­liai, nes li­ku­sie­ji ne­išd­rįs apie tai net pra­bil­ti.