V.Žovtenka: turime įtikinti Rusiją derėtis

2014-03-26 "Lietuvos žinios"

Gy­ve­na­me ci­vi­li­zuo­tų spren­di­mų am­žiu­je ir tu­ri­me elg­tis ati­tin­ka­mai, tad, Ukrai­nos am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­vo­je Va­le­ri­jaus Žov­ten­kos tei­gi­mu, vi­si ne­su­ta­ri­mai ga­li ir tu­ri bū­ti spren­džia­mi tik tai­kiai.

Pa­sak Ukrai­nos am­ba­sa­do­riaus, Ru­si­jos ag­re­si­ja Kry­me ukrai­nie­čiams su­kė­lė ne ma­žes­nį šo­ką nei vi­sam li­ku­siam pa­sau­liui. Bet ku­riuo at­ve­ju Ukrai­na yra pa­si­ry­žu­si vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis siek­ti tai­kaus konf­lik­to spren­di­mo. Ukrai­nos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Va­le­ri­jus Žovtenka "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­brė­žė, kad tam tu­ri su­si­telk­ti ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė, nes svar­biau­sia jos už­duo­tis da­bar - ne tik su­stab­dy­ti Ru­si­ją, bet ir už­ti­krin­ti, kad tai at­ei­ty­je ne­pa­si­kar­to­tų nie­kur pa­sau­ly­je.

Ukrai­nie­čiai no­ri bū­ti europiečiai

- Si­tua­ci­ja šian­dien liūd­na...

- Ne­sa­ky­čiau liūd­na. Pa­va­din­čiau ją ke­lian­čia ne­ri­mą. Ta­čiau tai nie­ko ne­kei­čia, gy­ve­ni­mas ne­sus­to­ja – mes to­liau ju­dė­si­me į Eu­ro­pą, steng­si­mės, kad kiek tik įma­no­ma grei­čiau Ukrai­na tap­tų vi­sais at­žvil­giais eu­ro­pie­tiš­ka vals­ty­be.

- Ne­se­niai, kal­bė­da­mas apie na­rys­tę NA­TO ir net Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), Ukrai­nos prem­je­ras Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas lyg ir lei­do su­pras­ti, kad Ukrai­na jos ne­sieks. Gal bai­mi­na­ma­si ne­igia­mos reak­ci­jos ša­lies ry­tuo­se?

- Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad nei va­ka­ri­nė­je, nei ry­ti­nė­je ša­lies da­ly­je nė­ra ne­igia­mo po­žiū­rio į ES. Ukrai­no­je at­lie­ka­mos apk­lau­sos ro­do, kad vis dau­giau žmo­nių pri­ta­ria ne tik na­rys­tei ES, bet ir su­ar­tė­ji­mui su NA­TO. Ag­re­si­ja Kry­me la­bai rim­tai kei­čia vi­suo­me­nės nuo­mo­nę. Ko­vo 21 die­ną pa­si­ra­šė­me po­li­ti­nę aso­cia­ci­jos su ES su­tar­ties da­lį. Šis dar­bas bus tę­sia­mas po ge­gu­žės 25-osios rin­ki­mų. Tai mums la­bai svar­bus mo­men­tas. Prem­je­ras A.Ja­ce­niu­kas jį ko­men­ta­vo taip: „Tai – svar­bus pir­ma­sis žings­nis link to, kad Ukrai­na tap­tų vi­sa­ver­te ES na­re.“

Esu sa­kęs ir anks­čiau: mes ne­no­ri­me per­si­kraus­ty­ti į Eu­ro­pą, no­ri­me Ukrai­no­je su­kur­ti šiuo­lai­ki­nę eu­ro­pie­tiš­ką vi­suo­me­nę. Žmo­nės šį sie­kį pa­lai­ko.

- Eu­ro­ko­mi­sa­ras Ste­fa­nas Fue­le yra už­si­mi­nęs, kad bū­tų ga­li­ma pa­spar­tin­ti Ukrai­nos na­rys­tę ES. Ar tai įma­no­ma?

- Si­tua­ci­ja nė­ra sta­tiš­ka: ne tik Ukrai­na ju­da ES link, Eu­ro­pa taip pat yra gy­va, di­na­miš­ka ir be­si­kei­čian­ti. Ga­na su­nku svars­ty­ti, ar Ukrai­na 100 proc. ati­tin­ka ES na­rys­tės rei­ka­la­vi­mus. O ar pa­čios ES ša­lys ga­li ne­gin­či­ja­mai tvir­tin­ti tą pa­tį?

Pa­sta­ro­jo ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo me­tu kal­bė­ta apie tai, kad bus itin spar­čiai spren­džia­mi to­kie klau­si­mai kaip fi­nan­si­nė par­ama Ukrai­nos re­for­mų pro­ce­sui. Taip pat ak­ty­viai bus plė­to­ja­mas dia­lo­gas dėl ener­ge­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, tai ak­tua­lu ir Ukrai­nai, ir ES. Be to, spar­čiau bus spren­džia­mas vi­zų re­ži­mo li­be­ra­li­za­vi­mo klau­si­mas. Gy­ve­na­me XXI am­žiu­je, kai vis­kas, vi­sas mū­sų gy­ve­ni­mas ju­da la­bai di­na­miš­kai.

Prob­le­mos ne­tu­ri bū­ti spren­džia­mos ginklu

- Ar ES reak­ci­ja į Ru­si­jos ag­re­si­ją, jū­sų nuo­mo­ne, yra adek­va­ti?

- Vi­siš­kai adek­va­ti. Esa­me la­bai dė­kin­gi Lie­tu­vai už tai, kad ji tvir­tai ir nuo­sek­liai dek­la­ruo­ja, jog Ukrai­na yra su­ve­re­ni vals­ty­bė, ir re­mia jos te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. To­kios pat po­zi­ci­jos lai­ko­si ES, NA­TO ir di­džiau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių ly­de­riai.

- Ru­si­jos veiks­mai pri­me­na 2008 me­tų Gru­zi­jos ka­ro sce­na­ri­jų. Ar Kry­mas ne­taps dar vie­nu to­kiu re­gio­nu, kaip, pa­vyz­džiui, Pa­dnies­trė?

- Ko­vo 21 die­ną Aukš­čiau­sio­ji Ra­da pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją dėl ko­vos už Ukrai­nos lais­vę, ku­rio­je aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad Kry­mas bu­vo, yra ir bus Ukrai­nos da­lis. Tai, kas vyks­ta da­bar, yra lai­ki­na mū­sų te­ri­to­ri­jos oku­pa­ci­ja, ji yra vi­siš­kai ne­tei­sė­ta, ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­ga­li jos pri­pa­žin­ti.

Ini­ci­ja­vo­me ne­ei­li­nį Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Ge­ne­ra­li­nės Asamb­lė­jos po­sė­dį, ku­rio me­tu, ko­vo 27 die­ną, bus svars­to­mas Ukrai­nos klau­si­mas ir bus ieš­ko­ma bū­dų, kaip su­stab­dy­ti ag­re­si­ją, tam, kad pa­sau­ly­je ir šiuo at­ve­ju – Ukrai­no­je bū­tų va­do­vau­ja­ma­si įsta­ty­mo, o ne gink­lo ga­lios tei­se. Ti­ki­mės, kad spau­džiant vi­siš­kai mus pa­lai­kan­čiai tarp­tau­ti­nei bend­ruo­me­nei Ru­si­ja, jei ga­li­ma taip sa­ky­ti, at­gaus blai­vų pro­tą ir pra­si­dės de­ry­bų pro­ce­sas. Jau su­si­ta­rė­me, kad į Ukrai­ną šią sa­vai­tę at­vyks pir­mo­ji Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) ste­bė­to­jų mi­si­ja.

- Ru­si­ja at­si­sa­kė įsi­leis­ti ste­bė­to­jus.

- Ru­si­ja at­si­sa­kė įleis­ti ste­bė­to­jus į Kry­mą, nes tai - ne­va Ru­si­jos te­ri­to­ri­ja ir ten nė­ra ko ste­bė­ti. Nors nie­kas ne­si­ruo­šia veik­ti jė­ga, vi­si re­mia­si tarp­tau­ti­ne tei­se. Pa­ga­liau dar XX am­žiaus pa­bai­go­je nu­sis­to­vė­ju­si tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo sis­te­ma nu­ma­to, kad vi­si klau­si­mai ga­li bū­ti iš­spręs­ti tai­kiai.

- Ky­la klau­si­mas: jei Ru­si­ja žen­gė pir­mą žings­nį, ko­dėl gi jai ne­iti to­liau?

- Tai pri­klau­so nuo to, ko­kį po­vei­kį jai da­rys tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad nė vie­na ša­lis, įskai­tant Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją, ne­no­ri at­si­dur­ti tarp­tau­ti­nė­je izo­lia­ci­jo­je, o pir­mie­ji to po­žy­miai jau yra. Kol kas kal­ba­ma tik apie tei­si­nį-po­li­ti­nį as­pek­tą, ku­ris sa­vai­me yra ne­ma­lo­nus, bet dar yra ir eko­no­mi­nis veiks­nys, ku­rio po­vei­kis pri­vers pa­si­jaus­ti blo­gai.

Vis dėl­to ma­nau, kad svei­kas pro­tas pri­va­lo nu­ga­lė­ti emo­ci­jas ir tu­ri pra­si­dė­ti de­ry­bos, kad klau­si­mus spręs­tu­me tei­si­nė­je plot­mė­je. Jei ši prob­le­ma bus spren­džia­ma gink­lais, ga­li at­si­ras­ti ir ki­tų, ku­rie su­ma­nys sa­vo sie­kius įgy­ven­din­ti to­kiu pa­čiu bū­du. Ta­da pa­si­ro­dys, kad pa­sau­lis yra la­bai tra­pus.

To­dėl tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tu­ri su­si­vie­ny­ti. Ne prieš Ru­si­ją, o tam, kad jo­kie ne­su­ta­ri­mai ne­bū­tų spren­džia­mi gink­lu.

- O jei Ru­si­ja to­liau ig­no­ruos de­ry­bų siū­ly­mus?

- Esu įsi­ti­ki­nęs, kad nė­ra prob­le­mos, ku­rios ne­bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti tai­kiai. Gy­ve­na­me ci­vi­li­zuo­tų spren­di­mų am­žiu­je, Ukrai­na yra ci­vi­li­zuo­ta ša­lis ir Ru­si­ja apie sa­ve taip ma­no. Ieš­ko­me prob­le­mos spren­di­mų.

JT su­ti­ko su­šauk­ti Ge­ne­ra­li­nės Asamb­lė­jos po­sė­dį, o tai jau yra ne­ei­li­nis spren­di­mas. Jau įvy­ko 8 Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sė­džiai, nors Ru­si­ja juo­se ir nau­do­ja­si ve­to tei­se. Krei­pė­mės į Ki­je­ve vie­šė­ju­sį JT ge­ne­ra­li­ni se­kre­to­rių Ban Ki Moo­ną ir siū­lė­me pa­skelb­ti Kry­mą de­mi­li­ta­ri­zuo­ta zo­na, kad iš jo bū­tų iš­ves­tos vi­sos ka­ri­nės pa­jė­gos. Tu­ri­me elg­tis kaip ci­vi­li­zuo­ti žmo­nės. Juk bū­tų tik vie­na al­ter­na­ty­va – ka­ras. O kam jis rei­ka­lin­gas?

Drau­giš­kos tautos

- Su­nku įsi­vaiz­duo­ti, ką Ru­si­ja lai­mė­tų, jei pra­si­dė­tų ka­ras. Ga­liau­siai, o ką ji lai­mė­jo užė­mu­si Kry­mą?

- Man su­nku ko­men­tuo­ti Ru­si­jos va­do­vy­bės veiks­mus, bet, ma­tyt, vi­suo­me­nė­je ir tarp po­li­ti­kų vi­sa­da at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie jau­čia nos­tal­gi­ją „šlo­vin­giems“ lai­kams, ka­dai­se lai­mė­toms per­ga­lėms. Aš, XXI am­žiaus žmo­gus, ne­ga­liu pats sau at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­kie gi bu­vo mo­ty­vai? Juk ru­sų gy­ni­mas – tik pre­teks­tas.

- V.Pu­ti­nas kal­bo­je, sa­ky­to­je Kry­mo anek­si­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo pro­ga, ak­cen­ta­vo žo­džius „ma­no bran­gūs ukrai­nie­čiai“ ir pan. Ukrai­nie­čiai ir ru­sai – bro­liš­kos tau­tos?

- Ukrai­nie­čiai ir ru­sai yra vie­na ki­tai drau­giš­kos tau­tos, sie­ja­mos kul­tū­ros, men­ta­li­te­to ir ki­tų sa­vy­bių. „Bro­liš­kos“ – so­vie­tų lai­kais su­gal­vo­tas ter­mi­nas. Tau­tų san­ty­kiai - be prob­le­mų. O po­li­ti­kų su­si­kur­tos prob­le­mos tu­ri bū­ti spren­džia­mos ci­vi­li­zuo­tai, dip­lo­ma­ti­jos bū­du.

Apk­lau­sos ro­do, kad ukrai­nie­čiai nie­ka­da ne­bu­vo prieš­iš­kai nu­si­tei­kę ru­sų at­žvil­giu. Ru­si­jos veiks­mai mus šo­ki­ra­vo taip pat, kaip ir tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę. Ta­čiau gy­ve­na­me rea­lia­me pa­sau­ly­je ir pri­va­lo­me ieš­ko­ti iš­ei­ties iš su­si­da­riu­sios pa­dė­ties. O ji tė­ra vie­na – įti­kin­ti Ru­si­ją sės­ti prie de­ry­bų sta­lo.