Gruzija tikisi veiksmų, o ne pareiškimų

2014-04-11 "Lietuvos žinios"

Gru­zi­ja iš par­tne­rių Va­ka­ruo­se su­lau­kia vien drą­si­nan­čių po­li­ti­nių par­eiš­ki­mų, bet pa­si­gen­da rea­lių veiks­mų. Min­ti­mis apie Gru­zi­jos eu­roat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos sie­kius su "Lie­tu­vos ži­nio­mis" da­li­jo­si Vil­niu­je vie­šė­jęs šios ša­lies par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis.

Gru­zi­ja pri­ta­ria Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių par­la­men­tų va­do­vų šią sa­vai­tę Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jo­je iš­sa­ky­tam ryž­tui kuo grei­čiau ra­ti­fi­kuo­ti aso­cia­ci­jos su ES su­tar­tį, lei­sian­čią ša­liai dar spar­čiau siek­ti už­sib­rėž­tų tiks­lų. Ta­čiau kar­tu ji su­pran­ta, jog vis­kas ne­ga­li bū­ti pa­da­ry­ta žai­biš­kai. Anot D.Usu­paš­vi­lio, Gru­zi­ja taip pat su­vo­kia ir blai­viai ver­ti­na jos ke­ly­je esan­čias kliū­tis bei pri­me­na de­mo­kra­ti­nei pa­sau­lio bend­ruo­me­nei, kad rea­lus ša­lies pa­lai­ky­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus. Ki­taip Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je da­ly­vau­jan­čios vals­ty­bės ša­lys ga­li bū­ti pa­lik­tos jas baus­ti mėgs­tan­čios Ru­si­jos va­liai.

Eu­ro­pa – ne vien ES

- Kaip ver­ti­na­te ES vals­ty­bių par­la­men­tų va­do­vų pri­im­tą ga­lu­ti­nį kon­fe­ren­ci­jos do­ku­men­tą?

- Vie­na šio do­ku­men­to te­mų, ku­riai skir­ta ir dau­giau­sia dė­me­sio, - Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­ma. Mes, Gru­zi­jos at­sto­vai, no­rė­jo­me ma­ty­ti aiš­kes­nę po­zi­ci­ją kai ku­riais klau­si­mais, ta­čiau do­ku­men­te ti­krai at­sis­pin­di pa­grin­di­nės prob­le­mos ir svar­biau­si da­ly­kai, su ku­riais šian­dien su­si­du­ria­me.

Džiau­gia­mės, kad ES par­la­men­tų va­do­vai pa­tvir­ti­no sa­vo sie­kį ra­ti­fi­kuo­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tis su Gru­zi­ja ir Mol­do­va. Na­cio­na­li­niuo­se par­la­men­tuo­se bir­že­lio pa­bai­go­je šis klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­tas sklan­džiai.

- Va­di­na­si, aps­kri­tai esa­te pa­ten­kin­tas? Ar ga­lė­jo bū­ti ir ge­riau?

- Vi­sa­da ga­li bū­ti ge­riau, bet la­bai svar­bu tai, kad par­la­men­tų va­do­vai šia­me do­ku­men­te nu­ro­dė, jog aso­cia­ci­jos su­tar­tis pa­si­ra­šiu­sios ša­lys ir ki­tos Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je da­ly­vau­jan­čios vals­ty­bės tu­ri pers­pek­ty­vą - jos ga­li tap­ti ES na­rė­mis, jei ati­tiks ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

Gru­zi­ja yra eu­ro­pie­tiš­ka ša­lis. Toks mū­sų spren­di­mas ir jį pri­ima­me mes, o ne Mask­va. Tau­tos no­ras bū­ti eu­ro­pie­tiš­kai ne­prik­lau­so ir nuo Briu­se­lio. Juk Eu­ro­pa tiek geog­ra­fiš­kai, tiek pa­gal pra­smę yra di­des­nė už ES.

- Vis dėl­to kal­ba­ma apie tam ti­krus stan­dar­tus. Ka­da Gru­zi­ja ga­lė­tų teig­ti, jog ati­tin­ka ES rei­ka­la­vi­mus?

- Su­nku pa­sa­ky­ti. Vis­kas kei­čia­si, Eu­ro­pa - taip pat. Yra kliū­čių, truk­dan­čių Gru­zi­jai ju­dė­ti grei­čiau. Tos kliū­tys ga­li ir su­ma­žė­ti, ir pa­di­dė­ti. Pa­vyz­džiui, oku­pa­ci­nės Ru­si­jos pa­jė­gos Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je ir nuo­la­ti­nė grės­mė iš Ru­si­jos. Tai mums ti­krai ne­pa­de­da siek­ti eu­ro­pi­nių stan­dar­tų, prieš­in­gai, ken­kia vers­lo kli­ma­tui. O ir vals­ty­bė tu­ri itin daug dė­me­sio skir­ti tiek dar­bo sau­gu­mo, tiek gy­ny­bos sri­tims.

De­mo­kra­ti­jos es­mė - kon­sen­su­sas

- Juk dar esa­ma ir po­li­ti­nių Ru­si­jos įta­kos pa­sek­mių... Per kon­fe­ren­ci­ją te­ko gir­dė­ti ga­na skir­tin­gų ES at­sto­vų kal­bų Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je te­ma.

- Šian­dien pa­sau­lis daug su­dė­tin­ges­nis nei šal­to­jo ka­ro me­tais. Komp­li­kuo­ti ir ES bei NA­TO ša­lių ry­šiai su Ru­si­ja. Spren­di­mus ten­ka pri­im­ti la­bai at­sar­giai. Tai bu­vo ma­ty­ti ir tvir­ti­nant bai­gia­mą­jį do­ku­men­tą - vie­nos ša­lys el­gė­si at­sar­giau už ki­tas. Kai ku­rios jų ne­pa­si­ren­gu­sios griež­tai kal­bė­ti su Ru­si­ja. Vis dėl­to, nors ir esa­ma skir­tu­mų, vi­sos vals­ty­bės pri­ta­rė ga­lu­ti­niam do­ku­men­tui.

Juk de­mo­kra­ti­jos es­mė - kon­sen­su­sas. Mask­vo­je spren­di­mai pri­ima­mi grei­čiau nei de­mo­kra­ti­nė­se bend­ri­jo­se, mat jos ne­ma­žai lai­ko ski­ria įvai­rioms pro­ce­dū­roms. Bet tai ne­reiš­kia, kad au­to­ri­ta­riz­mas yra ge­res­nis už de­mo­kra­ti­ją.

Skir­tu­mų at­si­ran­da dėl to, kaip kon­kre­ti ša­lis įsi­vaiz­duo­ja spren­di­mo tak­ti­ką ar kaip ver­ti­na šiuo me­tu ky­lan­čias grės­mes. Pa­vyz­džiui, kon­fe­ren­ci­jos die­no­mis da­ly­va­vau ke­lio­li­ko­je dvi­ša­lių su­si­ti­ki­mų. Per juos kai ku­rių vals­ty­bių at­sto­vams te­ko aiš­kin­ti, kas yra Ab­cha­zi­ja ar Pie­tų Ose­ti­ja, ku­rių ne­prik­lau­so­my­bę pri­pa­žįs­ta Ru­si­ja. Jei im­čiau to­kius da­ly­kus dės­ty­ti ko­le­goms iš Lie­tu­vos ar­ba Lat­vi­jos, jie tie­siog įsi­žeis­tų.

Vien pa­drą­si­ni­mo nebepakanka

- Gru­zi­jos eu­roin­teg­ra­ci­jos pro­ce­sas vyks­ta sklan­džiai, o kaip se­ka­si in­teg­ra­ci­ja į NA­TO?

- In­teg­ra­ci­ja į NA­TO te­bė­ra vie­nas svar­biau­sių pri­ori­te­tų. Jau il­gą lai­ką na­rys­tę NA­TO pa­lai­ko dau­gu­ma Gru­zi­jos gy­ven­to­jų - dau­giau kaip 80 pro­cen­tų. Šiuo klau­si­mu ne­ky­la jo­kių ne­su­ta­ri­mų ir tarp po­zi­ci­jos bei opo­zi­ci­jos par­la­men­te. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad par­la­men­to dau­gu­ma ir ma­žu­ma var­žo­si, ku­ri la­biau pa­lai­ko na­rys­tę Al­jan­se.

Vis dėl­to tu­ri­me bū­ti at­sar­gūs, ir ne vien dėl ne­si­bai­gian­čios oku­pa­ci­jos. Yra ir ki­tų grės­mių, da­ran­čių Gru­zi­ją pa­žei­džia­mą. Kai ku­rios jų tie­siog ne­prik­lau­so nuo mū­sų.

Bend­rau­da­mi su par­tne­riais NA­TO vi­sa­da lau­kia­me Gru­zi­jai pa­lan­kių spren­di­mų. To pa­ties ti­ki­mės ir iš NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo rug­sė­jį.

- Ar bent šiek tiek rea­lu, kad per šį su­si­ti­ki­mą Gru­zi­jai ga­lė­tų bū­ti pa­siū­ly­tas na­rys­tės veiks­mų pla­nas?

- Mū­sų po­zi­ci­ja to­kia - pra­šo­me veiks­mų pla­no ar­ba ko nors rim­čiau. La­bai ne­no­ri­me iš­girs­ti dar vie­no pa­drą­si­nan­čio po­li­ti­nio par­eiš­ki­mo. To­kie par­eiš­ki­mai ma­lo­niai vei­kia emo­ciš­kai, ta­čiau po 10 mi­nu­čių imi su­pras­ti, kad be emo­ci­jų dau­giau nie­ko ir nė­ra.

- Daug kas ma­nė, kad Gru­zi­jai de­rė­jo pa­siū­ly­ti na­rys­tės veiks­mų pla­ną dar 2008-ai­siais. Gal tai net bū­tų su­stab­dę tais pa­čiais me­tais su­reng­tą Ru­si­jos in­ter­ven­ci­ją...

- Tuo me­tu pa­da­ry­tą par­eiš­ki­mą pa­va­din­čiau ša­lių, ku­rios la­biau ar ma­žiau pa­lai­kė Gru­zi­ją, kon­sen­su­su. Iš ki­to su­si­ti­ki­mo ti­ki­mės, kad NA­TO na­rės sieks ba­lan­so tarp to, kas yra ge­riau ir įma­no­ma Al­jan­sui, bei to, kas ge­riau ir įma­no­ma Gru­zi­jai. Jei de­mo­kra­ti­nis pa­sau­lis su­pras, jog Ru­si­ja tai­ko­si dau­giau nei į pa­vie­nes te­ri­to­ri­jas, reak­ci­ja bus ati­tin­ka­ma.

- In­va­zi­ja į Kry­mą tu­rė­jo daug kam at­ver­ti akis.

- Tie, ku­rie ma­no, kad ga­li­ma ne­sip­rie­šin­ti Ru­si­jos eks­pan­si­nėms am­bi­ci­joms ir jaus­tis sau­giai NA­TO vi­du­je, klys­ta. To­kie da­ly­kai kar­to­ja­si: Ab­cha­zi­ja, Ose­ti­ja, Kry­mas... Jei tai ne­si­liaus, Ru­si­ja ne­sus­tos prie bu­vu­sios SSRS sie­nų. Ne­ga­na to, šiuo „pa­vyz­džiu“ ga­li pra­dė­ti sek­ti ir ki­tos vals­ty­bės vi­sa­me pa­sau­ly­je. Vi­sa­da at­si­ras ly­de­rių, ku­rie ma­nys: „Ru­si­jai pa­vy­ko, ko­dėl gi mums ne­pa­da­rius to pa­ties.“

Šiuo me­tu Gru­zi­ja ir Mol­do­va pa­si­ry­žu­sios pa­bėg­ti nuo jas per­se­kio­jan­čios grės­mės ir pri­si­dė­ti prie de­mo­kra­ti­nio pa­sau­lio. Be to, yra ki­tos Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lys, ku­rios bi­jo, kad Ru­si­ja jas nu­baus už pro­va­ka­rie­tiš­ką orien­ta­ci­ją. Ne­ga­li­ma mū­sų pa­lik­ti bau­džian­čios Ru­si­jos va­liai, nes li­ku­sie­ji ne­išd­rįs apie tai net pra­bil­ti.

Gruzija patraukli ir be pagražinimų

2013-11-08 "Lietuvos žinios"

Lie­tu­vo­je su pir­muo­ju ofi­cia­liu vi­zi­tu lan­kė­si Gru­zi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis. Net ir vi­siš­kai pa­si­kei­tus ša­lies va­do­vy­bei, pa­sak jo, Gru­zi­ja ne­kei­čia kur­so, ta­čiau pa­sau­liui no­ri pri­sis­ta­ty­ti be vie­šų­jų ry­šių triu­kų.

D.Usu­paš­vi­lio tei­gi­mu, dar vi­sai ne­se­niai bu­vo ne­įma­no­ma įsi­vaiz­duo­ti Gru­zi­jos be Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio, ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­ri­ma­vo dėl Gru­zi­jos eu­ro­pi­nio kur­so tęs­ti­nu­mo. Ta­čiau šian­dien si­tua­ci­ja vi­sai ki­to­kia, tad Eu­ro­pa ir JAV at­si­kra­tė šių bai­mių. Apie tai, kad ką tik vy­ku­siuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se Gru­zi­ja pa­de­mons­tra­vo, jog yra lais­va ir de­mo­kra­tiš­ka vi­suo­me­nė, gru­zi­nų sim­pa­ti­ją Lie­tu­vai ir ki­tas ak­tua­li­jas - "Lie­tu­vos ži­nių" in­ter­viu su Gru­zi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­ku Da­vi­du Usu­paš­vi­liu.

- Gru­zi­jo­je vi­siš­kai pa­si­kei­tė po­li­ti­nė va­do­vy­bė. Ar kei­čia­si san­ty­kiai su Lie­tu­va?

- Mū­sų ša­lies va­do­vy­bės pa­si­kei­ti­mas lė­mė di­de­lius po­ky­čius ša­ly­je, ta­čiau san­ty­kiai su Lie­tu­va ir ki­tais Gru­zi­jos drau­gais vi­siš­kai ne­pa­ki­to. Ne­pa­ki­to ir mū­sų orien­ta­ci­ja į Eu­ro­pos Są­jun­gą bei NA­TO.

Bu­vu­sios va­do­vy­bės vie­šų­jų ry­šių ma­ši­na sie­kė Va­ka­ruo­se su­da­ry­ti iš­kreip­tą įspū­dį, kad vi­si prieš­ta­rau­jan­tie­ji tuo­me­ti­nei val­džiai bu­vo ne­oko­mu­nis­tai, Krem­liaus agen­tai ar­ba tie­siog nu­si­kal­tė­liai. Ne­nuos­ta­bu, kad už Gru­zi­jos ri­bų daug kas ne­ri­ma­vo dėl to, kas ga­li at­si­tik­ti, jei­gu val­džio­je ne­be­bus „ge­rų vy­ru­kų“. Iš tie­sų Gru­zi­jos už­sie­nio po­li­ti­kos kur­sas nė kiek ne­pa­si­kei­tė, to­dėl Gru­zi­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai yra to­kie ge­ri.

- Tad ne­pai­sant bu­vu­sių bai­mių tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tei­gia­mai įver­ti­no nau­juo­sius Gru­zi­jos va­do­vus?

- Nuo pat pra­džių ži­no­jo­me, kad anks­čiau ar vė­liau taip nu­tiks, ta­čiau tam rei­kė­jo lai­ko. Prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis nė­ra „stan­dar­ti­nis“ po­li­ti­kas, jo sti­lius iš pra­džių at­ro­dė ne­įp­ras­tas par­tne­riams Eu­ro­po­je ir JAV. Ta­čiau ga­liau­siai jie pa­ti­kė­jo, kad B.Iva­niš­vi­lis iš tie­sų kal­ba tai, ką gal­vo­ja, o „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ koa­li­ci­ja ke­ti­na tai­sy­ti bu­vu­sios val­džios klai­das už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­ko­je, o ne pa­suk­ti Gru­zi­ją ki­tu ke­liu.

- M.Saa­kaš­vi­lis pa­si­trau­kė, jo ša­li­nin­kai pra­lai­mė­jo rin­ki­mus ir tai pri­pa­ži­no. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai – de­mo­kra­ti­jos per­ga­lė?

- No­rė­čiau, kad vis­kas bū­tų bu­vę taip gra­žu. Dar prieš me­tus si­tua­ci­ja bu­vo la­bai su­dė­tin­ga. Per­nai par­la­men­to rin­ki­mai ir ne­se­niai su­reng­ti pre­zi­den­to rin­ki­mai vy­ko vi­siš­kai skir­tin­go­mis są­ly­go­mis. Par­la­men­to rin­ki­muo­se prieš opo­zi­ci­ją bu­vo ak­ty­viai nau­do­ja­mas ad­mi­nis­tra­ci­nis re­sur­sas, da­ro­mas di­džiu­lis spau­di­mas. Vė­liau M.Saa­kaš­vi­lis su­pra­to, kad nei Gru­zi­jos žmo­nės, nei tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­be­to­le­ruos pa­žei­di­mų. Jis su­pra­to, kad ge­riau pri­pa­žin­ti pra­lai­mė­ji­mą, ne­gu su­kel­ti pi­lie­ti­nį ka­rą.

Ti­kra­sis de­mo­kra­ti­jos eg­za­mi­nas įvy­ko prieš po­rą sa­vai­čių. Mes par­odė­me, kad po­li­ti­niai opo­nen­tai mū­sų ša­ly­je ga­li var­žy­tis vi­siš­kai lais­vai. „Na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­mo“ kan­di­da­tas ga­vo so­li­dų bal­sų skai­čių, su­tei­kian­tį par­ti­jai rim­tą pa­grin­dą to­les­nei veik­lai. Ką to­liau ke­ti­na da­ry­ti pats M.Saa­kaš­vi­lis – ne­ži­nau, tai yra jo pa­si­rin­ki­mas.

- Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Jo­se Ma­nue­lis Ba­ros­so par­agi­no da­bar­ti­nę Gru­zi­jos va­do­vy­bę ne­per­se­kio­ti M.Saa­kaš­vi­lio. Ar toks ra­gi­ni­mas ti­krai bu­vo rei­ka­lin­gas?

- Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mes vi­siš­kai ne­suin­te­re­suo­ti tei­siš­kai per­se­kio­ti M.Saa­kaš­vi­lio ar jo bend­ra­žy­gių. Mus iš­rin­ko ne bu­vu­sios val­džios pro­ku­ro­rais, o nau­jais ša­lies va­do­vais, tu­rin­čiais siek­ti to­les­nės Gru­zi­jos pa­žan­gos. Ta­čiau ty­ri­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. Pa­vyz­džiui, nu­sta­ty­ta, kad po­rą mė­ne­sių prieš pa­sta­ruo­sius par­la­men­to rin­ki­mus iš Tbi­li­sio sa­vi­val­dy­bės ban­ko sąs­kai­tos bu­vo iš­gry­nin­ta dau­giau nei 20 mln. do­le­rių. Tai bu­vo biu­dže­ti­nės lė­šos, ku­rios tie­siog pra­din­go. Dėl to bu­vo apk­lau­sia­mi kai ku­rie „Na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­mo“ ak­ty­vis­tai, ku­rie per tą pa­tį lai­ko­tar­pį ne­ofi­cia­liai bu­vo fi­nan­suo­ja­mi iš ne­nus­ta­ty­tų šal­ti­nių. Iš to ir ky­la kal­bos apie „tūks­tan­čius apk­lau­sia­mų gru­zi­nų“. Tai tik vie­nas mi­nė­tų pa­žei­di­mų pa­vyz­dys. Ta­čiau kaip ga­li­ma ne­tir­ti to­kių at­ve­jų? Bet ku­riuo at­ve­ju da­bar­ti­nė Gru­zi­jos va­do­vy­bė la­bai rim­tai pri­ima ki­tų vals­ty­bių šiuo klau­si­mu duo­da­mus pa­ta­ri­mus.

- Esa­te sa­kęs, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ su­kurs nau­ją Gru­zi­ją. Ko­kia ji, nau­jo­ji Gru­zi­ja?

- Gal ir esu taip sa­kęs, ta­čiau iš tie­sų kaip tik no­ri­me nu­sto­ti kur­ti „nau­ją" Gru­zi­ją. Pa­sau­liui no­ri­me par­ody­ti "nor­ma­lią" Gru­zi­ją, ne­pag­ra­žin­tą vie­šų­jų ry­šių triu­kais. Di­džiuo­ja­mės sa­vo ša­li­mi, ko­kia ji yra, ir ne­ke­ti­na­me kur­ti nau­jos. Esa­me eu­ro­pie­čiai, tu­rin­tys sa­vo tra­di­ci­jų ir pa­li­ki­mą, no­ri­me juos iš­sau­go­ti.

No­ri­me, kad Gru­zi­jo­je bū­tų ge­res­nės mo­kyk­los ir ge­res­nės li­go­ni­nės. No­ri­me pa­ge­rin­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mą. Pa­kei­tė­me so­cia­li­nę po­li­ti­ką, kad dau­giau dė­me­sio bū­tų skir­ta tiems gy­ven­to­jams, ku­riems jos la­biau­siai rei­kia. Mes no­ri­me bū­ti vy­riau­sy­be, ku­ri rū­pi­na­si žmo­nė­mis, o ne šim­tus mi­li­jo­nų kai­nuo­jan­čio­mis nau­jo par­la­men­to pa­sta­to sta­ty­bo­mis, kaip da­rė bu­vu­si val­džia.

Bu­vęs Gru­zi­jos va­do­vas no­rė­jo vis­ką kon­tro­liuo­ti as­me­niš­kai, tuo me­tu no­ri­me stip­rin­ti de­mo­kra­ti­nius ins­ti­tu­tus. Tai pa­de­mons­tra­vo­me ir pre­zi­den­to rin­ki­mų me­tu. Pir­mą kar­tą lais­vai ga­lė­jo bal­suo­ti po­li­ci­nin­kai ir ka­rei­viai. Gir­dė­jau, kad kai ku­rie par­ei­gū­nai po rin­ki­mų šven­tė, nes pa­ga­liau ga­lė­jo sa­vo va­lią reikš­ti lais­vai.

- Ar­tė­ja Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas Vil­niu­je. Kaip nu­si­tei­kę jo lau­kia­te?

- Žo­dis „Vil­nius“ Gru­zi­jo­je da­bar skam­ba daž­niau nei Lie­tu­vo­je. Ži­no­ma, ti­ki­mės tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Vi­sas tech­ni­nis dar­bas at­lik­tas, esa­me pa­si­ren­gę. Taip pat esa­me dė­kin­gi mū­sų drau­gams Lie­tu­vo­je už tai, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu ta­po ga­li­mas toks svar­bus įvy­kis, ku­ris tu­ri is­to­ri­nę reikš­mę Gru­zi­jai. Po Vil­niaus su­si­ti­ki­mo ne­be­liks klau­si­mo, ar Gru­zi­ja yra Eu­ro­pos da­lis.