Ukrainos ateitis – Europos namuose

2013-11-11 "Lietuvos žinios"

Ukrai­na ren­gia­si Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui Vil­niu­je, tad ukrai­nie­čiai in­ten­sy­viai dis­ku­tuo­ja dėl in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pą pla­nų, o Lie­tu­vos var­das šios ša­lies vie­šo­jo­je erd­vė­je skam­ba kas­dien. Aso­cia­ci­jos su Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) su­tar­tis, ku­rią Ukrai­na ke­ti­na ne­tru­kus pa­si­ra­šy­ti, pa­sak am­ba­sa­do­riaus Va­le­ri­jaus Žov­ten­kos, yra is­to­ri­nis įvy­kis. 

Su­kur­ti mo­der­nią eu­ro­pie­tiš­ką vi­suo­me­nę ukrai­nie­čiai sie­kia nuo ta­da, kai ap­sisp­ren­dė, jog bū­ti­na siek­ti su­ar­tė­ji­mo su Eu­ro­pa. Apie tai, kad Ukrai­nos žmo­nės jau ir šian­dien jau­čia­si esan­tys eu­ro­pie­čiai, apie sim­pa­ti­jas Lie­tu­vai ir ne­pa­mirš­tą is­to­ri­ją, kai Ki­je­vo Ru­sia ir Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) bu­vo eu­ro­pie­tiš­kos vals­ty­bės, – „Lie­tu­vos ži­nių“ in­ter­viu su Ukrai­nos am­ba­sa­do­riu­mi Lie­tu­vo­je Va­le­ri­ju­mi Žov­ten­ka.

Svar­bus ir sim­bo­li­niu požiūriu

- Ar­tė­ja Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Kaip nu­si­tei­ku­si Ukrai­na?

- Be abe­jo, op­ti­mis­tiš­kai. Mū­sų ša­lis la­bai daug dir­bo, ypač pa­sta­rai­siais me­tais, kad per šį is­to­ri­nį su­si­ti­ki­mą bū­tų pa­si­ra­šy­ta ES ir Ukrai­nos aso­cia­ci­jos su­tar­tis. Kuo la­biau ren­gi­nys ar­tė­ja, tuo dau­giau ky­la emo­ci­jų, ta­čiau vi­siems pe­si­mis­tams no­riu pa­sa­ky­ti: nė­ra jo­kio pa­grin­do abe­jo­ti – do­ku­men­tas bus pa­si­ra­šy­tas Vil­niu­je, sos­ti­nė­je vals­ty­bės, ku­ri ne tik pa­lai­ko drau­giš­kus san­ty­kius su Ukrai­na, bet yra ir stra­te­gi­nė par­tne­rė, re­mian­ti mū­sų in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pą.

Šis pro­ce­sas Ukrai­nos vi­suo­me­nei la­bai svar­bus ne tik po­li­ti­niu, bet ir sim­bo­li­niu po­žiū­riu - mes ži­no­me, kad esa­me eu­ro­pie­čiai. Juk pui­kiai at­si­me­na­me sa­vo is­to­ri­ją – Ki­je­vo Ru­sią ir mū­sų bend­rą vals­ty­bę (LDK – red.), ku­rios taip pat bu­vo eu­ro­pie­tiš­kos. Tad op­ti­mis­tiš­kai žvel­gia­me tiek į aso­cia­ci­jos su­tar­tį, tiek į mū­sų at­ei­tį bend­ruo­se Eu­ro­pos na­muo­se. Esa­me eu­ro­pie­čiai is­to­ri­niu, kul­tū­ri­niu, men­ta­li­te­to ir pa­ga­liau geog­ra­fi­niu po­žiū­riu.

- Ar yra veiks­nių, truk­dan­čių Ukrai­nos in­teg­ra­ci­jai į Eu­ro­pą?

- Ukrai­na - di­de­lė vals­ty­bė, tu­rin­ti sa­vų na­cio­na­li­nių in­te­re­sų, o in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pą juos vi­siš­kai ati­tin­ka. Kai ku­rie ste­bė­to­jai gal­būt ran­da tam ti­krų na­cio­na­li­nių ar­ba po­li­ti­nių fak­to­rių ir mė­gi­na trak­tuo­ti juos kaip šiam pro­ce­sui truk­dan­čius veiks­nius. Kar­tais gir­di­me ir per­ne­lyg emo­cin­gą kai­my­nų reak­ci­ją. Ta­čiau ne­ma­no­me, kad kas nors ga­li mums nu­ro­di­nė­ti, ko­kių in­te­re­sų tu­rė­tu­me siek­ti. Esa­me eu­ro­pie­tiš­ka vi­suo­me­nė, di­džio­ji da­lis ukrai­nie­čių pri­ta­ria su­ar­tė­ji­mui su Eu­ro­pa ir šis klau­si­mas mums da­bar yra svar­biau­sias.

Ge­ri san­ty­kiai su vi­sais kaimynais

- Ki­tos vals­ty­bės, sie­kian­čios pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tį su ES, su­si­du­ria su rim­to­mis po­li­ti­nė­mis prob­le­mo­mis. Pa­vyz­džiui, dėl ne­išsp­ręs­tų te­ri­to­ri­nių klau­si­mų. Ukrai­nos pa­dė­tis šiuo at­žvil­giu kur kas ge­res­nė.

- Tie­sa. Kai­my­nų ne­si­ren­ka­me, tad svar­biau­sias mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tas – ge­ri san­ty­kiai su jais. Su stra­te­gi­ne par­tne­re Ru­si­ja mus sie­ja glau­dūs eko­no­mi­niai ir pre­ky­bi­niai ry­šiai. Bet glau­džiais pre­ky­bi­niais san­ty­kiais esa­me su­si­ję ir su ES.

Ta­čiau 2010-ai­siais Ukrai­no­je bu­vo pri­im­tas už­sie­nio po­li­ti­kos pa­grin­dus apib­rė­žian­tis įsta­ty­mas, ku­ria­me aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad svar­biau­sias mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tas – in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pą. Kaip tei­si­nė eu­ro­pie­tiš­ka vals­ty­bė šio tiks­lo ir sie­kia­me. Nė­ra jo­kių už­ku­li­si­nių žai­di­mų. Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je gal tai ir ne­ma­din­ga, bet esa­me at­vi­ri su vi­sais par­tne­riais, įskai­tant ir ES, ir Lie­tu­vą, ku­riai esa­me dė­kin­gi už par­amą.

- Anks­čiau, ypač pir­mą­jį Ukrai­nos ne­prik­lau­so­my­bės de­šimt­me­tį, ne­re­tai bū­da­vo gir­dė­ti nuo­mo­nių, kad ši ša­lis lin­ku­si daž­nai kai­ta­lio­ti po­li­ti­kos kur­są. Ar sie­kis pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tį su ES reiš­kia, jog Ukrai­na ga­lu­ti­nai ap­sisp­ren­du­si dėl sa­vo at­ei­ties?

- Mū­sų ša­lis skai­čiuo­ja 23-ius ne­prik­lau­so­my­bės me­tus. Bu­vo lai­ko­tar­pis, kai ieš­ko­jo­me sa­vo kur­so, vi­di­nio ap­sisp­ren­di­mo. O mi­nė­tas ba­lan­sa­vi­mas tarp Ry­tų ir Va­ka­rų yra už­ko­duo­tas Ukrai­nos geog­ra­fi­nė­je pa­dė­ty­je, bet tai vi­siš­kai ne­truk­do mū­sų in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pą pri­ori­te­tams.

Juk ir aso­cia­ci­jos su­tar­tis su ES - dar anaip­tol ne na­rys­tė ES. Tai tik pir­mas žings­nis ku­riant Ukrai­no­je eu­ro­pie­tiš­kus stan­dar­tus ati­tin­kan­čią vi­suo­me­nę. Pa­gal jį ver­tin­si­me, kaip to­liau klos­ty­sis Ukrai­nos ir ES san­ty­kiai. Šiuo me­tu mums svar­biau­sia, kad aso­cia­ci­jos su­tar­tis žy­mi po­li­ti­nę są­sa­ją su ES, o lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tis yra ypač svar­bus eko­no­mi­nis veiks­nys. Be to, sie­kia­me be­vi­zio re­ži­mo. Vi­si šie sie­kiai yra vi­siš­kai pra­kti­niai.

Lai­mės ir Ukrai­na, ir ES

- Tai svar­biau­si trum­pa­lai­kiai Ukrai­nos pri­ori­te­tai?

- Taip. Pa­vyz­džiui, su­si­ta­ri­mas dėl lais­vo­sios pre­ky­bos, pa­si­ra­šius aso­cia­ci­jos su­tar­tį, jau veiks 90 proc., o po­li­ti­nė jo da­lis veiks 50 proc. dar iki tol, kol šį su­si­ta­ri­mą ra­ti­fi­kuos vi­sos 28 ES ša­lys na­rės. Mes ir sie­kia­me, kad su­si­ta­ri­mai rea­liai įsi­ga­lio­tų kuo grei­čiau. Abi­pu­sę to nau­dą pa­brė­žia ir ES eks­per­tai.

Tar­ki­me, eko­no­mi­kos sri­ty­je lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tis leis Ukrai­nai kas­met su­tau­py­ti apie 700-750 mln. eu­rų. Jai įsi­ga­lio­jus mū­sų bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP), kaip prog­no­zuo­ja eks­per­tai, augs maž­daug po 6 proc. per me­tus. Be abe­jo, nau­dą pa­jus ir ES, nes at­si­vers nau­ja 46 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ti rin­ka.

Ką jau kal­bė­ti apie be­vi­zį re­ži­mą. Ukrai­na dar 2005-ai­siais ati­da­rė sa­vo sie­nas ES pi­lie­čiams, tuo me­tu ukrai­nie­čiams iki šiol rei­kia vi­zų. Lie­tu­vių vers­li­nin­kas į Ukrai­ną ke­liau­ja vi­siš­kai lais­vai, o ukrai­nie­čiui bū­ti­na gau­ti vi­zą. O juk dar yra žur­na­lis­tai, kul­tū­ros at­sto­vai, ku­rių dau­ge­lis no­ri at­vyk­ti į Lie­tu­vą kaip tik ta­da, kai ren­gia­mas Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas.

Be­je, Ru­si­ja taip pat de­ra­si su ES dėl lais­vos pre­ky­bos zo­nos ir be­vi­zio re­ži­mo. Tai, kad Ukrai­na pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tar­tį su ES, bus nau­din­ga ir Ru­si­jai. Kai emo­ci­jos nu­rims, pra­si­dės ra­cio­na­lus ir pro­duk­ty­vus bend­ra­vi­mas.

- San­ty­kius ga­li tem­dy­ti ne tik emo­ci­jos, bet ir vi­sai kon­kre­tūs ne­su­ta­ri­mai.

- Taip, kar­tais ky­la to­kios si­tua­ci­jos, ko­kias šian­dien ste­bi­me Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pa­sie­ny­je. Ne­se­niai „Ros­po­treb­na­dzor“ eks­per­tai lan­kė­si ir Ukrai­no­je, ti­kri­no vie­nos di­de­lės mū­sų kom­pa­ni­jos pro­duk­ci­ją. Kai­my­nų san­ty­kiuo­se pa­si­tai­ko to­kių, pa­va­din­ki­me, siu­že­tų.

- Vis dėl­to pa­sta­rai­siais mė­ne­siais Ru­si­jos re­to­ri­ka ta­po griež­tes­nė. Bū­ta net par­eiš­ki­mų apie Ukrai­nos ski­li­mo ga­li­my­bę. Va­di­na­si, spau­di­mas da­ro­mas?

- Ži­no­te, yra po­li­ti­kų, ku­rie, siek­da­mi dė­me­sio, nau­do­ja­si bet ko­kiu re­zo­nan­si­niu įvy­kiu. O Vil­niaus vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas - re­zo­nan­si­nis, is­to­ri­nis įvy­kis. Ne­se­niai Mins­ke vy­ko Ne­prik­lau­so­mų Vals­ty­bių Sand­rau­gos (NVS) na­rių va­do­vų su­si­ti­ki­mas. Per jį Ru­si­jos va­do­vy­bė par­eiš­kė nie­kaip ne­ko­men­tuo­jan­ti ir kaip nors ypa­tin­gai ne­ver­ti­nan­ti to, kad Ukrai­na ju­da su­ar­tė­ji­mo su Eu­ro­pa link.

Yra ir bus po­li­ti­kų, ku­rie to­liau skelbs įvai­rius par­eiš­ki­mus. Ukrai­na ti­krai ne­sus­kils, prieš­in­gai, taps tik stip­res­nė. Ga­lė­čiau pa­teik­ti me­ta­fo­rą, ar­ti­mą Lie­tu­vai, kaip krep­ši­nio ša­liai: kai ko­man­da žai­džia aukš­tes­nė­je ly­go­je, ji stip­rė­ja. ES yra aukš­ta ly­ga, ir mes no­ri­me jo­je žais­ti.

Kai ku­rie po­li­ti­kai ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nės ieš­ko sen­sa­ci­jų, bet Vil­niaus vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas – ne sen­sa­ci­ja, o rim­tas po­li­ti­nis lai­mė­ji­mas tiek ES, tiek Lie­tu­vai, tiek Ukrai­nai. Šio įvy­kio fak­tas ro­do, kad do­mi­nuo­ja po­zi­ty­vus ir kons­truk­ty­vus san­ty­kių pra­das.

Jau­čia­si europiečiais

- Dau­gu­ma ukrai­nie­čių re­mia in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pą kur­są, bet ar at­ei­ty­je jie ma­to sa­ve kaip ES na­rius?

- Ukrai­nie­čiai žiū­ri į šį pro­ce­są kaip į jų vals­ty­bės eu­ro­pė­ji­mo vyks­mą. Mes jau­čia­mės eu­ro­pie­čiais, mū­sų sie­kiai Eu­ro­po­je. Eu­ro­pie­tiš­kas gy­ve­ni­mo bū­das, kul­tū­ra, men­ta­li­te­tas mums yra ar­ti­miau­si. To­dėl sa­vo ša­ly­je no­ri­me su­kur­ti mo­der­nią eu­ro­pie­tiš­ką vi­suo­me­nę. Mes ne­sto­vi­me prie slenks­čio ir ne­pra­šo­me: „Į­si­leis­ki­te mus į sa­vo tur­tin­gus na­mus.“ Sie­kia­me pa­tys tai kur­ti, bet su­pran­ta­me, kad vie­ni to pa­da­ry­ti ne­ga­li­me, tu­ri­me bend­ra­dar­biau­ti su ES.

- Tai tam ti­kras sa­vo iden­ti­te­to įtvir­ti­ni­mas?

- Taip. Eu­ro­pie­tiš­ko iden­ti­te­to.

- O koks ukrai­nie­čių po­žiū­ris į NA­TO?

- Įvai­rus, nes ir žmo­nės skir­tin­gi. Yra to­kių, ku­rie di­džią­ją da­lį gy­ve­ni­mo pra­lei­do SSRS, tad jų po­žiū­ris vi­siems ži­no­mas. Ta­čiau jau­no­ji kar­ta NA­TO ver­ti­na jau vi­sai ki­taip.

Vals­ty­bi­niu lyg­me­niu esa­me už po­li­ti­nį dia­lo­gą ir kons­truk­ty­vų bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO. Al­jan­sas taip pat ne kar­tą pa­si­sa­kė už glau­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ukrai­na. Be­je, Ukrai­na yra vie­nin­te­lė NA­TO par­tne­rė, ku­ri da­ly­vau­ja ab­so­liu­čiai vi­so­se Al­jan­so mi­si­jo­se – Af­ga­nis­ta­ne, Ko­so­ve, prie So­ma­lio kran­tų.

Abi­pu­sės simpatijos

- Lie­tu­viai tra­di­ciš­kai jau­čia sim­pa­ti­ją ukrai­nie­čiams. Tie­sa, jau­na­jai kar­tai jau rei­kia aiš­kin­ti, ko­kia yra jū­sų ša­lis. Kaip ukrai­nie­čiai šian­dien ver­ti­na Lie­tu­vą?

- Ukrai­nie­čiams ne­rei­kia pa­sa­ko­ti, kas yra Lie­tu­va. Pa­sta­ruo­ju me­tu žo­dis „Vil­nius“ Ukrai­no­je skam­ba kas­dien, mat ži­niask­lai­do­je vyks­ta dis­ku­si­ja apie in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pą.

Aps­kri­tai ukrai­nie­čių są­mo­nė­je Bal­ti­jos vals­ty­bių samp­ra­ta pra­si­de­da nuo Lie­tu­vos. Gal tai le­mia bend­ra is­to­ri­nė pa­tir­tis, gal taip yra dėl to, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­kai la­bai ak­ty­viai dir­ba Ukrai­no­je, - šian­dien mū­sų ša­ly­je vei­kia dau­giau kaip 300 lie­tu­viš­kų įmo­nių. Ukrai­no­je gy­ve­na ir dir­ba daug lie­tu­vių.

Bend­ra­vi­mas yra in­ten­sy­vus. Štai ne­se­niai su­ren­gė­me ak­ci­ją – Vil­niaus Ge­di­mi­no pros­pek­tu bu­vo ne­ša­mos di­džiu­lės Ukrai­nos ir Lie­tu­vos vė­lia­vos. Ukrai­no­je šis ren­gi­nys taip pat pla­čiai nu­skam­bė­jo. Ukrai­nie­čių sim­pa­ti­jos Lie­tu­vai yra gy­vos. Jau­čia­mas net tam ti­kras dė­kin­gu­mas, nes žmo­nės su­vo­kia, kad Lie­tu­va daug pa­dė­jo mū­sų ke­ly­je.

- Vil­niu­je dir­ba­te jau dve­jus me­tus. Kaip ukrai­nie­tis jau­čia­si Lie­tu­vo­je?

- Kom­for­tiš­kai. Pir­miau­sia, Vil­nius yra ra­mus, kul­tū­rin­gas, gra­žus mies­tas, o ir pa­tys lie­tu­viai la­bai drau­giš­ki ukrai­nie­čių at­žvil­giu. Bend­rau­da­mas su jais dar nė kar­to ne­nu­si­vy­liau.

Be to, ukrai­nie­čių ir lie­tu­vių mąs­ty­mo bū­das la­bai pa­na­šus. Ne­sa­ky­čiau, kad vie­no­das, bet vis dėl­to ar­ti­mas. Net mū­sų vir­tu­vės pa­na­šios. Mus sie­ja gy­ve­ni­mo ir bend­ra­vi­mo kul­tū­ra, taip pat vie­nas bend­ras ryš­kus bruo­žas – tai­kin­gu­mas. Ir lie­tu­viai, ir ukrai­nie­čiai nė­ra ag­re­sy­vūs žmo­nės. Be­je, juk lie­tu­viai ir ukrai­nie­čiai nie­ka­da tar­pu­sa­vy­je ne­ka­ria­vo. Kar­tu esa­me ko­vo­ję prieš bend­rus prieš­us, bet vie­ni su ki­tais – nie­kuo­met. Šis ry­šys, už­megz­tas se­no­vė­je, ne­nu­trū­ko per kar­tų kar­tas, yra gy­vas žmo­nių ge­nuo­se.