Ar tikrai Aliaksandras Lukašenka šoka karo šokį prieš Kremlių?

2017-02-08 "Lietuvos žinios"

Nau­jau­sias konf­lik­tas tarp Mask­vos ir Mins­ko už­da­vė jau įpras­tu ta­pu­sį klau­si­mą: Krem­lius iš tie­sų ke­ti­na baig­ti „žais­ti“ su Aliak­sand­ru Lu­ka­šen­ka, o šis rim­tai gra­si­na nu­si­suk­ti nuo Mask­vos? Ar tai tik vie­nas iš dau­ge­lio ma­ty­tų su­vai­din­tų. bar­nių im­ita­ci­jų. Dėl to gin­či­ja­si ne tik Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos, bet ir Lie­tu­vos eks­per­tai.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę ki­lo nau­jas pa­aš­trė­ji­mas Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos san­ty­kiuo­se. Skan­da­lo for­mas jis įgi­jo Ru­si­jai pa­skel­bus apie sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja kon­tro­lės įve­di­mą. Ta­čiau prob­le­mos bren­do anks­čiau ir gi­liau. Spren­džiant iš ais­trin­gų pre­zi­den­to A. Lu­ka­šen­kos ko­men­ta­rų, ker­ti­nis ne­su­ta­ri­mų ak­muo – am­ži­nas Mins­ko ir Mask­vos gin­čas dėl du­jų ir naf­tos kai­nų. Anot A. Lu­ka­šen­kos, Ru­si­ja ty­čio­ja­si iš Bal­ta­ru­si­jos ir vi­so­ke­rio­pai vil­ki­na de­ry­bas, nuo­lat kai­ta­lio­da­ma san­dė­rio są­ly­gas, at­si­sa­ky­da­ma jau pa­siek­tų pre­li­mi­na­rių su­si­ta­ri­mų. Ru­si­jos apž­val­gi­nin­kai at­ker­ta, kad prob­le­mos es­mė ta, kad Mask­vai at­si­bo­do „šer­ti“ A. Lu­ka­šen­ką, o ir pi­ni­gų tam ne­la­bai li­kę.

Ta­čiau ne­sun­kiai ga­li­ma įžvelg­ti ir ne to­kių aki­vaiz­džių, ta­čiau ne ma­žiau gi­lių prob­le­mų. Pa­vyz­džiui, Mins­ko at­si­sa­ky­mas įkur­din­ti Bal­ta­ru­si­jo­je Ru­si­jos ka­ri­nę oro ba­zę, ar­ba ne­se­niai Mins­ko pa­skelb­tas be­vi­zis re­ži­mas 80 vals­ty­bių pi­lie­čiams, tarp ku­rių ir JAV, ir ES gy­ven­to­jai.

Dar gi­les­ne su­sip­rie­ši­ni­mo prie­žas­ti­mi ga­li bū­ti A. Lu­ka­šen­kos bai­mė, kad Mask­va jam ga­li su­reng­ti Kry­mo ir Don­ba­so ti­po sce­na­ri­jus. Bal­ta­ru­si­jo­je jau gir­dė­ti abe­jo­nių, ar gau­sios Ru­si­jos pa­jė­gos, šie­met at­vyks­tan­čios į mo­ky­mus „Za­pad 2017“, ka­da nors pa­liks ša­lies te­ri­to­ri­ją.

Apie tai, ar ti­kro­viš­kas pa­sta­ra­sis konf­lik­tas, LŽ kal­ba­si su po­li­to­lo­gu Vy­čiu Jur­ko­niu ir apž­val­gi­nin­ku – konf­lik­to­lo­gu Im­an­tu Me­lia­nu.

V. Jur­ko­nis: ne pir­mas toks konfliktas

Anot po­li­to­lo­go V. Jur­ko­nio, pa­na­šių pa­aš­trė­ji­mų san­ty­kiuo­se jau te­ko ma­ty­ti. „Ar­šios re­to­ri­kos ir konf­lik­ti­nių si­tua­ci­jų bū­ta ir anks­čiau. Dau­ge­lis jų už­si­mirš­ta, kuo­met bū­na pa­spau­džia­mos ran­kos, nu­ra­šo­ma sko­la, par­duo­da­ma ko­kia įmo­nė ar vamz­dis“, – LŽ sa­kė V. Jur­ko­nis. Pa­sak po­li­to­lo­go, be­ne la­biau­siai konf­lik­to rim­tu­mu bu­vo įti­kė­ta 2010 me­tais prieš Bal­ta­ru­si­jos Pre­zi­den­to rin­ki­mus. „Tuo­met net la­bai pa­ty­rę mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jai bu­vo įti­kė­ję Krem­liaus są­moks­lu prieš A. Lu­ka­šen­ką. Po Kry­mo oku­pa­ci­jos ne­ma­žai kas pra­dė­jo skam­bin­ti pa­vo­jaus var­pais, jog Bal­ta­ru­si­ja yra ne­va la­biau­siai ti­kė­ti­nas ki­tas Krem­liaus tai­ki­nys“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Vis­gi, šie­met su­si­da­ro įspū­dis, jog kur kas dau­giau pa­sta­ty­ta ant kor­tos. „Mins­kas su­pran­ta, jog re­sur­sų Mask­vo­je ma­žiau nei anks­čiau, to­dėl no­rint „iš­si­muš­ti“ rei­ka­lin­gus pi­ni­gus rei­kia la­biau pa­sis­teng­ti. Krem­lius, sa­vo ruo­žtu, ir­gi no­ri par­ody­ti, kas yra ti­kra­sis šei­mi­nin­kas, o už tei­kia­mas do­ta­ci­jas ti­kė­tis ir ati­tin­ka­mo pa­klus­nu­mo. Pri­dė­ki­me tai, jog nei A. Lu­ka­šen­ka nei V. Pu­ti­nas vie­nas ki­tam ne­de­ga sim­pa­ti­ja ir tai jog Krem­liaus pro­pa­gan­dos ska­li­kai, kaip ir rei­ka­lau­ja jų funk­ci­ja, užaš­tri­na kiek­vie­ną epi­zo­dą Mins­ke“, – tei­gė V. Jur­ko­nis.

Kal­bant apie tai, ko­kia yra ti­kro­ji da­bar­ti­nio konf­lik­to prie­žas­tis, V. Jur­ko­nio tei­gi­mu, pa­pras­čiau­sias pa­aiš­ki­ni­mas yra tas, jog Mins­kas ban­do pa­si­kel­ti sa­vo kai­ną, o Maks­va sten­gia­si ją nu­muš­ti. „A. Lu­ka­šen­ka toks „u­ni­ka­liai lo­ja­lus svingeris„ – į vi­sus žval­go­si, su vi­sais bend­rau­ja, vi­siems ran­kas spau­džia ar ka­vu­tę pils­to, bet pa­si­bai­gus kal­boms, rei­ka­lai spren­džia­mi su Ru­si­ja“, – sa­ko po­li­to­lo­gas.

I. Me­lia­nas: A. Lu­ka­šen­ka se­niai jau­čia grėsmę

Apž­val­gi­nin­kas I. Me­lia­nas lai­ko­si prieš­in­gos nuo­mo­nės apie ti­kruo­sius A. Lu­ka­šen­kos mo­ty­vus: „Vai­dy­bos ele­men­tų šia­me konf­lik­te, ži­no­ma yra, ta­čiau konf­lik­tas yra ti­kras“. Anot I. Me­lia­no, ne­ver­ta per­ne­lyg su­reikš­min­ti eko­no­mi­nės konf­lik­to su­de­da­mo­sios. Esą pa­na­šių ne­su­ta­ri­mų bū­ta ir anks­čiau, bet šį kar­tą konf­lik­to iš­ta­kos glū­di ne de­ry­bo­se dėl ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kai­nos, Vla­di­mi­ro Pu­ti­no po­li­ti­ko­je. „V. Pu­ti­nas ne­be­ga­li su­sto­ti. Po sėk­mės Kry­me ir bent jau da­li­nės ne­sėk­mės ry­tų Ukrai­no­je, jam vėl rei­kia par­ody­ti Ru­si­jos vi­suo­me­nei, kad jų ša­lis ir to­liau stip­rė­ja, ren­ka „ru­siš­kas že­mes“. Kaip ži­no­me, „u­ra-pa­trio­tiz­mas“ Ru­si­jo­je yra ga­jus ir svar­bus. Rei­kia nau­jų per­ga­lių, o Bal­ta­ru­si­jo­je, Mask­vos po­žiū­riu, Kry­mo sce­na­ri­jų pa­kar­to­ti bū­tų leng­viau­sia“, – tei­gia I. Me­lia­nas.

Ta­čiau, anot apž­val­gi­nin­ko, taip gal­vo­jo Mask­va. A. Lu­ka­šen­ka taip pat su­vo­kia šią grės­mę ir ne­si­ruo­šia jai pa­si­duo­ti. Pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jos ne­ri­mą su­kė­lė tai, kad pra­ty­boms „Za­pad 2017“ Ru­si­ja už­sa­kė apie 4 tūkst. ge­le­žin­ke­lio va­go­nų sa­vo pa­jė­goms per­vež­ti ir ap­rū­pin­ti. Tai – maž­daug dvi­gu­bai dau­giau, nei anks­tes­niais me­tais. „Kam Ru­si­jos ka­riuo­me­nei to­kie trans­por­ti­niai pa­jė­gu­mai pra­ty­bų me­tu, Mask­va taip ir ne­su­ge­bė­jo pa­aiš­kin­ti“, – sa­ko I. Me­lia­nas.

Pa­sak apž­val­gi­nin­ko, to­kių pa­vyz­džių yra daug. „Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Bal­ta­ru­si­jos KGB su­lai­kė tris va­di­na­muo­sius pub­li­cis­tus, ku­rie lig šiol ne­truk­do­mai me­tų me­tais nie­ki­no bal­ta­ru­sių tau­tiš­ku­mą, bal­ta­ru­sių kal­bą ir vi­so­mis iš­ga­lė­mis įro­di­nė­jo, kad Bal­ta­ru­si­ja – tik Ru­si­jos prie­dė­lis“, – sa­ko I. Me­lia­nas.

Ki­tas daug pa­sa­kan­tis pa­vyz­dys, anot apž­val­gi­nin­ko, bu­vo „pas­lap­tin­gas“ nu­ti­ki­mas ru­siš­ka­me „Wi­ki­pe­dia“ seg­men­te. Esą pra­ėju­sių me­tų vi­du­ry­je, straips­ny­je apie se­pa­ra­tis­ti­nius ju­dė­ji­mus bu­vu­sio­se so­vie­tų res­pub­li­ko­se, at­si­ra­do Bal­ta­ru­si­jai skir­tas sky­re­lis, ku­ria­me bu­vo iš­var­din­ti trys spe­ra­ta­tis­ti­niai ju­dė­ji­mai: pro­len­kiš­kas, prou­krai­nie­tiš­kas ir pro­ru­siš­kas (pa­sta­ra­sis ne­va vei­kė Vi­tebs­ko ir Mo­gi­lio­vo ir Go­me­lio sri­ty­se). „Tą pa­čią die­ną, kai bu­vo su­im­ti mi­nė­ti „pub­li­cis­tai“, įra­šas apie se­pa­ra­tis­tus bu­vo pa­keis­tas į vie­nin­te­lį tei­gi­nį, kad jo­kių se­pa­ra­tis­tų po­so­vie­ti­nė­je Bal­ta­ru­si­jo­je nie­ka­da ne­bu­vo“, – pa­žy­mi apž­val­gi­nin­kas.

Pa­vyz­džių, pa­sak I. Me­lia­no, yra ir dau­giau. Pra­ne­ši­mų apie Mask­vos kės­lus Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu pa­si­ro­dė Šve­di­jos, Len­ki­jos ir ki­tų ša­lių spau­do­je. Pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Ru­si­jos ži­niask­lai­da daug ar­šiau už­si­puo­lė A. Lu­ka­šen­ką ir Bal­ta­ru­si­ją.

A. Lu­ka­šen­ka įgri­so Ru­si­jai?

Eks­per­tai taip pat ne­su­ta­ria ir tuo klau­si­mu, ar šis konf­lik­tas reiš­kia, kad „pas­ku­ti­ny­sis Eu­ro­pos dik­ta­to­rius“ vi­siš­kai ne­bį­tin­ka Ru­si­jai ir Mask­va ruo­šia­si jį nu­vers­ti.

Pa­sak V. Jur­ko­nio, ne­ma­žai ką par­odys ir pla­nuo­ja­mas V. Pu­ti­no bei A. Lu­ka­šen­kos su­si­ti­ki­mas Mask­vo­je va­sa­rio 9 die­ną. Są­moks­lo teo­ri­jų apie ne­va Krem­liaus no­rus keis­ti A. Lu­ka­šen­ką bu­vo ga­li­ma iš­girs­ti ir anks­čiau. „2006-ai­siais taip kal­bė­jo apie vie­ną iš kan­di­da­tų į Pre­zi­den­tus A. Ko­zu­li­ną tol, kol jo ke­le­riems me­tams ne­pa­so­di­no. 2010-ai­siais bu­vo kal­ba­ma apie bent ke­le­tą (jei ne vi­sus) ne­prik­lau­so­mus kan­di­da­tus į Bal­ta­ru­si­jos Pre­zi­den­tus ir dau­gu­ma jų (vie­ni il­giau, ki­ti trum­piau) taip pat sė­do už gro­tų“, – sa­ko po­li­to­lo­gas. Pa­sak jo, ne­ti­lo kal­bos ir apie Krem­liaus fa­vo­ri­tus Bal­ta­ru­si­jos val­džios ap­lin­ko­je, bet, nors ir aikš­tin­gas, A. Lu­ka­šen­ka bu­vo daug pa­to­ges­nis Krem­liui nei vi­sos teo­ri­nės ga­li­my­bės kar­tu su­dė­jus. „Tai ne­reiš­kia, jog ne­bus ban­do­ma ap­lau­žy­ti ra­gų ofi­cia­lia­jam Mins­kui, bet bet ko­kios rim­tes­nės ro­ki­ruo­tės Mask­vai reikš­tų ne­ma­žą gal­vos skaus­mą, to­dėl dras­tiš­kų veiks­mų Bal­ta­ru­si­jo­je sce­na­ri­jus yra ne itin ti­kė­ti­nas“, – svars­to V. Jur­ko­nis.

Tuo me­tu apž­val­gi­nin­kas I. Me­lia­nas tei­gia, kad A. Lu­ka­šen­kos si­tua­ci­ja yra la­bai rim­ta. Esą nors Ru­si­jai ir ne­rei­kia fi­ziš­kai užg­rob­ti Bal­ta­ru­si­jos, jos ne­be­ten­ki­na ir A. Lu­ka­šen­ka, nes „pa­tin­ka tai kam nors, ar ne, maž­daug tik po de­šim­ta­da­lį bal­ta­ru­sių lai­ko­si pro­va­ka­rie­tiš­kų ar­ba pro­ru­siš­kų pa­žiū­rų. Li­ku­si dau­gu­ma pa­lai­ko A. Lu­ka­šen­kos siū­lo­mą pa­dė­ties ne­kin­ta­mu­mą, o tai prieš­ta­rau­ja Mask­vos sie­kiams.“

Anot apž­val­gi­nin­ko, Ru­si­ją ten­kin­tų to­kia Bal­ta­ru­si­jos in­kor­po­ra­vi­mo for­ma, ku­rią nu­ma­to Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos są­jun­gi­nės vals­ty­bės su­tar­tis. To­kia „in­teg­ra­ci­jos“ for­ma jau se­niai ne­ten­ki­na A. Lu­ka­šen­kos. „Il­gą lai­ką ir Mask­vo­je ir ki­tur bu­vo ma­no­ma, kad A. Lu­ka­šen­ka yra idea­lus Ru­si­jos „minkš­to­sios ga­lios“ įran­kis. De­ja, pa­si­ro­dė, kad jis sten­gia­si įtvir­tin­ti Bal­ta­ru­si­jos ne­prik­lau­so­my­bę“, – sa­ko I. Me­lia­nas.

Pa­sak apž­val­gi­nin­ko, nuo­gąs­ta­vi­mai dėl to, ar Ru­si­jos pa­jė­gos pa­si­trauks iš Bal­ta­ru­si­jos po „Za­pad 2017“, tu­ri rū­pė­ti ne tik A. Lu­ka­šen­kai, bet ir Lie­tu­vai.