Valymai Rusijos FSB: amerikiečių „kurmių“ medžioklė ir kova su savais programišiais
2017-02-06 "Lietuvos žinios"
Aukštų Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Informacinio saugumo centro pareigūnų suėmimas vertinamas, kaip precedento neturintis valymas saugumo tarnyboje, ir siejamas su informacijos apie Rusijos kiberatakas prieš JAV išviešinimu. Čia pat bandoma priskirti ir buvusio KGB majoro Ologo Jerovinkino mirtį. Pasitvirtinus šiai versijai, FSB tektų pripažinti, kad ją kiaurai išrausė amerikiečių „kurmiai“. Tačiau yra ir kita versija, anot kurios, FSB darbuotojai ne šnipinėjo JAV, o siekė pasipelnyti bendradarbiaudami su kibernusikaltėliais.
Vienoje byloje, tačiau „nesusiję“
Praėjusių metų gruodį FSB kilo skandalas, kurio centre – aukšti FSB Informacinio saugumo centro (ISC) pareigūnai. Areštuoti ISC skyriaus viršininkas Sergejus Michailovas ir jo pavaduotojas Dmitrijus Doučajevas įtariami dirbę „užsienio slaptosioms tarnyboms“. Nors oficialaus patvirtinimo dar nesulaukta, Rusijoje beveik neabejojama, kad jie įtariami dirbę JAV Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA).
Anot naujienų agentūros „Interfax“ cituojamo neįvardinto šaltinio FSB, šiuo metu tėvynės išdavyste įtariami ir areštuoti iš viso 4 asmenys (įskaitant minėtus FSB pareigūnus), o dar 8 byloje kol kas figuruoja kaip liudininkai. Anot „Interfax“ šaltinio, „vieni jų kūrė ir vykdė kiberatakų schemas, o kiti bendradarbiavo su užsienio slaptosiomis tarnybomis“.
FSB pareigūnai S. Michailovas ir D. Dokučajevas sulaikyti praėjusių metų gruodį. Tuo pačiu metu sulaikytas ir su jais „nesusijęs“ vienos didžiausių pasaulyje kibersaugos kompanijos „Kaspersky Lab“ aukštas vadybininkas Ruslanas Stojanovas, kompanijoje talkinęs FSB vykdyti rusiškojo interneto kontrolę. Tuo pat metu pranešta, kad S. Michailovas buvo vienu svarbiausių ISC darbuotojų, kuravęs visą šalies interneto verslą. Be to, teigta, kad FSB pareigūnui užsienio žvalgybos pinigus perdavinėjo informaciniu saugumu užsiimančios kompanijos darbuotojas.
Įdomu tai, kad minėtas „Interfax“ šaltinis kalba ne tik apie FSB pareigūnus, bet ir suimtus rusų programišius, kurių atvejai byloje nagrinėjami „paraleliai, tačiau tarpusavyje nesikerta“. Kitaip tariant, FSB vienu metu ėmėsi veiksmų ir prieš CŽA „kurmius“ ir prieš rusų programišius, kurie lyg ir figuruoja toje pačioje byloje, tačiau tuo pat metu lyg ir nėra tarpusavyje susiję, nors sąsajos yra gana akivaizdžios.
JAV rinkimų pėdsakas
Vakarų spaudoje šis areštų „vajus“ nedelsiant susietas su viešumon iškilusia informacija apie Rusijos slaptųjų tarnybų išpuolius prieš JAV, mėginimus įtakoti JAV rinkimus ir galbūt netgi mėginimus šantažuoti Donaldą Trumpą. Anot „The New York Times“, šis skandalas lėmė aktyviausias „kurmių“ paieškas Rusijos saugume nuo SSRS žlugimo laikų.
Autoritetingas Rusijos dienraštis „Kommersant“ taip pat skelbė, kad iš pareigų atleidžiamas FSB Informacinio saugumo centro vadovas Andrejus Gerasimovas – ne paskutinė skandalo nuritinta galva. Anot dienraščio kalbinto Rusijos saugumo eksperto Andrejaus Soldatovo, visi šie veiksmai rodo, kad Rusijoje vyksta neregėto masto valymai kibernetiniu saugumu ir kibernetine žvalgyba užsiimančiose struktūrose.
Gandus, kad medžiojami CŽA „kurmiai“, pakurstė ir vieno įtakingiausių Kremliuje žmonių – Igorio Sečino patikėtinio, buvusio KGB generolo Olego Jerovinkino mirtis. KGB veteranas praėjusių metų gruodžio 26 d. rastas negyvas savo automobilyje Maskvos centre. Oficialiai mirties priežastimi įvardintas infarktas, o visos tolesnio tyrimo detalės įslaptintos. Tai dar labiau pakurstė įtarimus, kad jo mirtis galėjo būti neatsitiktinė, nes O. Jerovinkinas daug metų kuravo Kremliaus paslapčių apsaugą ir esą būtent jis galėjo būti paslaptingu šaltiniu, perdavusių britų žvalgybai vėliau paviešintą informaciją apie Maskvos kiberatakas prieš JAV ir neva praėjusią liepą vykusias I. Sečino derybas su D. Trumpo komandos nariu Carteriu Page‘u dėl sankcijų Rusijai atšaukimo manais į 19 proc. „Rosneft“ akcijų paketą.
Ne CŽA „kurmiai“, o nusikaltėlių bendrininkai?
Puikiai sutapus laikui, kada FSB pradėjo masinius valymus, leidžia rimtai svarstyti versiją, kad Kremlius gaudo „kurmius“, išdavusius informaciją apie Kremliaus kiberatakas prieš JAV. Jei pasitvirtintų informacija, kad skandalo kaltininkai iš tiesų buvo JAV CŽA agentai, Rusijos slaptųjų tarnybų prestižas patirtų tokį smūgį, kurio pasekmes jaustų ilgus metus. Antra vertus, ši versija nepaaiškina, kodėl JAV slaptosios tarnybos, net ir turėdamos šaltinių FSB kibersaugumo viršūnėse, nesugebėjo sustabdyti kiberatakų, kurios pasak pačios CŽA, galėjo turėti poveikį JAV prezidento rinkimų rezultatams.
Rusijoje aptariama ir kita, daug merkantiliškesnė (tačiau ne mažiau žalinga FSB prestižui) versija, kad FSB pareigūnai S. Michailovas ir D. Dokučajevas buvo susiję ne su užsienio žvalgyba, o su prieš Kremlių veikiančia rusų programišių grupuote „Šaltai-Boltai“. Nors ši grupuotė dažnai vadinama „opozicine“, ji nevengia rengti kiberatakų pasipelnymo tikslais.
Tuo metu suimtasis D. Dokučajevas, anot portalo „Ruposters“, pats praeityje žymus programišius, be kita ko užsiėmęs ir sukčiavimais kreditinėmis kortelėmis.
Grupuotė „Šaltai-Boltai“ nuo 2013 metų garsėja sėkmingai įsilaužusi į asmeninį premjero Dmitrijaus Medvedevo elektroninį paštą bei išvogusi duomenis iš vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus, Prezidento administracijos darbuotojų ir Gynybos ministerijos. Bene didžiausią Kremliaus įtūžį sukėlė įtarimai, kad „Šaltai-Boltai“ perdavė ukrainiečių programišiams informaciją, įrodančią, kad agresija prieš Ukrainą Kremliuje aptarinėta ir planuota 2013 metais.
Anot nepatvirtintos informacijos, šie rusų programišiai atakas vykdė ne ideologiniais tikslais, o pirmiausiai siekdami šantažuoti savo aukas. Esą ir A. Dvorkovičiui pirmiausiai buvo pasiūlyta nusipirkti programišių išvogtą „kompromatą“, ir jo turinys buvo išviešintas tik vicepremjerui atsisakius mokėti išpirką.
FSB Vidaus saugumo valdyba taip pat neslėpė, kad būtent vienas sulaikytas grupuotės programišius nurodė saugumiečiams D. Dvorkovičių, per kurį tyrimas atvedė ir prie jo viršininko S. Michailovo. Saugumiečiai įtaria, kad S. Michailovas galėjo globoti „Šaltai-boltai“, o D. Dvorkovičius buvo tarpininku ir pats nevengė dalyvauti programišių išpuoliuose.
Minėtų saugumiečių suėmimas sutapo ne tik su skandalu JAV, bet ir su trijų „Šaltai-Boltai“ programišių suėmimu 2016 metų lapkritį. Teismo laukia Aleksandras Filinovas, Konstantinas Tepliakovas ir pats grupuotės lyderis Vladimiras Anikejevas.
Žinant, kaip Rusija brangina savo slaptųjų tarnybų autoritetą, aišku, kad pripažinti FSB pareigūnus dirbus su kibernetiniais nusikaltėliais – nei kiek nelengviau, nei pripažinti FSB Informacinio saugumo centrą tapus CŽA agentų irštva. Kol kas nėra įrodyta nei viena šių versijų. Iš dalies tai priklauso ir nuo to, kaip situaciją nuspręs išaiškinti FSB, kuriai iš tiesų nebūtina pasirinkti vienos versijos, o tarkime, atskleisti didžiulį sąmokslą, įrodantį, kad CŽA dirbo ranka rankon su neva opoziciniais kibernetiniais nusikaltėliais „Šaltai-Boltai“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą