Žalieji žmogeliukai iš naujų inkubatorių
2017-05-26 "Lietuvos žinios"
Europoje pastebimai didėja nerimas dėl naujų Kremliaus metodų formuojant agresyvią penktąją koloną, kurios nariai verbuojami prisidengus kovinio sporto klubais. Ekspertų teigimu, ir Lietuva – ne išimtis.
Daugelis „Lietuvos žinių“ kalbintų specialistų mano, kad ir mūsų šalyje vykdoma tokia pat veikla, prisidengiant įvairiomis organizacijomis. Ekspertai beveik vieningai sutaria, kad grėsmė reali, tačiau ragina nepradėti raganų medžioklės, o užkardyti antivalstybinę veiklą ten, kur ji tikrai vykdoma.
Nuo Portugalijos iki Estijos
Šią savaitę įvykęs incidentas, kai policijos pareigūnai sulaikė šratasvydžio mėgėjų grupę, sulaukė tiek pritarimo balsų, kad „nėra ko vaidinti žaliųjų žmogeliukų“, tiek ir pasipiktinimo protrūkių, neva policija smurtauja prieš tvarkingus, populiarią laisvalaikio formą pasirinkusius piliečius.
Bet kuriuo atveju šis incidentas priminė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse jau ne vienus metus kalbama, jog kai kurie sukarinto pobūdžio sporto ir laisvalaikio klubai gali būti Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos užuovėjos ir prokremliškų pažiūrų asmenų susitelkimo centrai.
2015 metų Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje nurodyta, kad Rusija suinteresuota kurstyti nestabilumą Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Tai patvirtino ir Ukrainos pavyzdys.
„Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad Rusija, provokuodama ir eskaluodama separatizmą kaimynų valstybėse, gali panaudoti prorusiškas organizacijas ir sukarintas grupuotes: baikerius, istorinės rekonstrukcijos sambūrius, sukarintas kazokų ir stačiatikių organizacijas, sportinio simuliatoriaus – šratasvydžio klubus, kraštutinių politinių pažiūrų visuomenės grupes“, – rašoma VSD ataskaitoje.
Toje pačioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad prorusiškų pažiūrų asmenys ir tokios pakraipos organizacijos gali būti panaudojamos ir neva visuomenės nepasitenkinimui imituoti: „2015 metais kraštutinių politinių pažiūrų asmenys organizavo kelias protesto akcijas prieš Lietuvos narystę NATO ir už Rusijos užsienio politiką“. Tiesa, jos sulaukė piliečių atsako – alternatyvių susibūrimų.
Anot leidinio „EUobserver“, rinkimams besiruošiančios Vokietijos žiniasklaida šiemet viešino jau ne vieną tyrimą, kaip Rusijos karinė žvalgyba GRU steigia ir smogikams verbuoti naudoja Rytų dvikovos klubus. Tokių klubų kaip grybų po lietaus pridygo ne tik dešimtyse Vokietijos miestų – jų filialai atidaromi kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse nuo Portugalijos iki Estijos.
Jų veiklą tyrė televizijos kanalas ZDF, žurnalistas Borisas Reitschusteris, Vokietijoje gyvenantis disidentas bei Rusijos slaptųjų tarnybų ekspertas Dmitrijus Chmelnickis ir kiti. Tyrimų autoriai ir ekspertai, galima sakyti, neabejoja, kad Rusijos žvalgyba Vokietijoje iš tiesų rengia kelių šimtų potencialių riaušininkų ir smogikų armiją. Klausimas tik tas, ar atėjus „tinkamam“ laikui Maskva iš tiesų išdrįs jiems duoti įsakymą smurtauti.
Daugelis „Lietuvos žinių“ kalbintų ekspertų Lietuvoje taip pat pripažįsta, kad tokių sambūrių panaudojimo Kremliaus interesais grėsmė yra visiškai reali ir agresyvūs, smurtiniai veiksmai nėra neperžengiamas rubikonas.
„Sąlygos rengti paramilitarines grupuotes egzistuoja, ir ši grėsmė reikalauja atidžios Lietuvos saugumo tarnybų stebėsenos.“
Kovoti su grėsme neperlenkiant lazdos
Sklindant nerimo balsams Vokietijoje, kyla klausimas, ar Lietuvoje gali būti kitokia padėtis. Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas, Rusijos agresija Rytų Ukrainoje parodė, kad slaptosios tarnybos panaudoja įvairiausias struktūras – sporto ir Rytų dvikovų klubus kitas organizacijas ar bendruomenes. Taip sukuriamos ne tik ideologiškai parengtos, bet ir techniškai aprūpintos prorusiškos grupės. Rusijos žvalgyba taip pat gali naudotis nusikalstamo pasaulio struktūromis.
A. Anušauskas priminė, kad yra nustatyta, jog liūdnai pagarsėjusiose riaušėse prie Seimo 2009 metais, kai buvo sužeista per 30 mitingo dalyvių ir keli pareigūnai, taip pat veikė bent viena organizuota nusikalstama grupuotė.
Įtarimus, kad organizuotas nusikalstamas struktūras savais tikslais panaudoja Rusijos slaptosios tarnybos, pasak NSGK nario, patvirtina ir tai, kaip gausiai apie šią grėsmę pastaraisiais metais kalbama kitose ES šalyse. „Šiuo atveju tikrai nesame (mes, Lietuva, – aut. pastaba) išskirtiniai“, – teigė parlamentaras.
Vis dėlto problemos ir grėsmės egzistavimas savaime neturi reikšti visuotinės panikos skleidimo ar tam tikrų laisvalaikio formų draudimo.
Pasak LŽ pašnekovų, už teisėsaugą ir valstybės saugumą atsakingos žinybos turi ne tik stebėti tam tikras veiklos sritis, bet ir tirti konkrečių asmenų ir organizacijų antivalstybinę ar įstatymams prieštaraujančią veiklą.
Karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad sąlygos rengti prorusiškas paramilitarines grupuotes egzistuoja ir ši grėsmė reikalauja atidžios Lietuvos saugumo tarnybų stebėsenos. Kovinių formuočių kūrimas ir smurtinių provokacijų rengimas šiuolaikinėje istorijoje ne naujiena – XX amžiaus pradžioje tuo aktyviai užsiėmė tiek kraštutinės dešinės, tiek ir kairės pakraipos jėgos.
Šiandien panašios grupuotės taip pat gali būti panaudotos panašiais tikslais, pavyzdžiui, imituoti neva įsisiautėjusius ultradešiniuosius smogikus.
Anot jo, prieš keletą dienų policijos pareigūnų įvykdytas reidas prieš įtartinai atrodžiusius vadinamuosius šratasvydininkus – teigiamas policijos budrumo pavyzdys.
Tačiau V. Rakutis perspėjo, kad „reikia šaudyti tiksliai“, t. y. tirti ir išaiškinti konkrečią antivalstybinę veiką, o ne užsipulti vieną ar kitą kovinio sporto šaką. „Nereikia persistengti ir imtis gaudyti, pavyzdžiui, krepšininkus, nes jie taip pat tobulina tam tikrą taktiką“, – ironizavo karo istorikas.
Ginklai traukia radikalus
Šią savaitę dėmesys sukoncentruotas, regis, į veną veiklą – šratasvydį, tačiau ekspertai pažymi, kad kovinių pramogų ir bendruomenių įvairovė yra platesnė. Atkreipiamas dėmesys į praktinio šaudymo bendruomenę, laisvalaikį leidžiančią ne su „žaisliniais“, o tikrais koviniais ginklais.
Karybos eksperto ir apžvalgininko Audriaus Bačiulio nuomone, galime beveik neabejoti, kad penktoji kolona formuojama ir Lietuvoje. „Konkrečiai vadinamųjų šratasvydininkų klubai buvo paminėti ir VSD ataskaitoje. Ko dar reikia, kad suvoktume, jog grėsmė egzistuoja?“ – retoriškai klausė jis. A. Bačiulis atkreipė dėmesį, kad pati minėta bendruomenė jau prieš trejus metus (prasidėjus agresijai Ukrainoje) perspėjo šios laisvalaikio formos entuziastus, kad lietuviškieji šratasvydžio klubai savo interneto forumuose netoleruos prorusiškos propagandos – jos skleidėjai bus blokuojami. „Jei kai kurie jų nesuprato, kad ir jiems taikomos atitinkamos taisyklės – patys kalti“, – sakė A. Bačiulis.
Paklaustas, ar Lietuvoje egzistuoja terpė, panaši į minėtą vokiškąją, kurioje Rusijos slaptosios tarnybos galėtų verbuoti ir rengti provokatorius bei neramumų keliančius asmenis, A. Bačiulis pasiūlė atidžiau žvilgtelėti į tokias kovinį laisvalaikį propaguojančias organizacijas kaip praktinio šaudymo klubai.
Apžvalgininkui esą pačiam teko bendrauti su šio sporto mėgėjais, kurie ne sykį pažymėjo, kad į akis krinta kai kurių praktinio šaudymo mėgėjų ginklų kaina, aiškiai neatitinkanti (bent jau paviršutiniškai įvertintos) jų finansinės padėties.
Apsaugos darbuotojų asociacijos vadovas Olegas Sitnikovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad visos organizacijos, naudojančios ginklų imitacijas, o tuo labiau – tikrus ginklus (kaip daro praktinio šaudymo klubai), turi laikytis specialiai joms nustatytų taisyklių ir reikalavimų. „Tai ne žaidimas. Mokome žmones tinkamai elgtis su ginklais“, – sakė O. Sitnikovas. Jo nuomone, galima sutikti su teiginiais, kad tokie klubai gali būti patraukli ir tinkama terpė prokremliškų pažiūrų asmenims jau vien dėl kovinės jų pakraipos. Tačiau, Apsaugos darbuotojų asociacijos vadovo nuomone, klubų narių tautybės nederėtų akcentuoti.
Klubai steigiami individualia iniciatyva, į juos gali rinktis panašių pažiūrų žmonės ir tai jau Lietuvos teisėsaugos priedermė tinkamai tikrinti, ar šiems asmenims apskritai galima išduoti leidimą turėti ginklą.
O jei tarp jų atsiranda skleidžiančių antivalstybinę retoriką, jais taip pat turėtų domėtis VSD ir kitos tarnybos. O. Sitnikovo žodžiais, tai, kad tam tikra asociacija „turi reikalų su koviniais ginklais“, nereiškia, kad jos nariai užsiima propaganda ar politika. „Apsaugos darbuotojų asociacija vienija atsakingą darbą dirbančius profesionalus. Esame pernelyg užimti tiesiogiai su darbu susijusiais klausimais, kad žaistume tokius žaidimus“, – pabrėžė jis.
Rubikoną peržengtų nedvejodami
Vokietijos saugumo ekspertai abejoja, ar Rusijos žvalgyba išdrįstų imtis agresyvių veiksmų, pavyzdžiui, kelti riaušes arba rengti rasistinius išpuolius, per rinkimus, tačiau „Lietuvos žinių“ kalbintas buvęs VSD pareigūnas teigė, kad jokių etinių ar rizikos apribojimų Rusijos slaptosios tarnybos nepaiso. Svarbiausia – siekti užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, ar juos būtų galima įgyvendinti sportu prisidengusių smogikų, ar vaikams renginius organizuojančių narių pagalba. Savo tapatybės nenorėjęs viešinti buvęs VSD pareigūnas (jo pavardė redakcijai žinoma) tvirtino, kad nėra abejonių, jog Rusijos slaptosios tarnybos kovinio sporto organizacijų atžvilgiu Lietuvoje vykdo panašią veiklą kaip ir Vokietijoje.
Anot buvusio žvalgybininko, Kremliaus įtaka skleidžiama pasitelkiant ne tik sportines ar paramilitarines bendruomenes, bet ir daug nekalčiau atrodančias organizacijas, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo karių kapų paieškos klubus. Jų nariai Lietuvoje aktyviai įtraukiami į propagandinę veiklą – nuo „koloradinių“ juostelių dalybų gegužės 9 dieną iki renginių moksleiviams organizavimo.
Buvęs VSD karininkas pažymėjo, kad kovinių klubų veikla yra brangus užsiėmimas ir kartais kyla abejonių, ar jų nariai ir patys klubai iš tiesų savais finansiniais ištekliais geba įsigyti brangią ekipuotę ir plėtoti veiklą. Jis atkreipė dėmesį į iškalbingą ekipuotės, nors ir butaforinės, pasirinkimą – renkamasi būtent rusiškas uniformas ir rusiškus ginklus bei jų imitacijas.
Buvusio žvalgybininko nuomone, Vokietijoje ir kitose ES šalyse be reikalo abejojama, ar Rusija išdrįstų aktyviai panaudoti koviniuose klubuose ir panašiose organizacijose užverbuotus žmones. Agresyvios smurtinės provokacijos nėra neperžengiama riba. Tokie žmonės ideologiškai parengiami, jaunimui, nepatyrusiam sovietmečio, į galvas kalami mitai apie „nuostabų“ gyvenimą SSRS, kai neva visi buvo lygūs ir viskas buvo pigu. „Taip gali būti kuriama nauja penktoji kolona“, – pabrėžė jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą