„Vostok“ prieš „Trident Juncture“: kas stipresnis – Rusija ar NATO?

2018-11-15 "Lietuvos žinios"

Šiais me­tais iš pra­džių Ru­si­ja, o vi­sai ne­se­niai ir NA­TO su­ren­gė de­šim­tis me­tų ne­ma­ty­to mas­to ka­ri­nes pra­ty­bas „Vos­tok“ ir „Tri­dent Junc­tu­re“.  Pra­ty­bų mas­tai ir skai­čius di­dė­ja, ta­čiau ar jos at­spin­di ti­krus abie­jų pu­sių pa­jė­gu­mus? LŽ kal­bin­ti eks­per­tai tei­gia, kad ne­ver­ta ver­tin­ti vien „fa­sa­dą“ ir rea­lią si­tua­ci­ją pa­ta­ria ver­tin­ti at­siž­vel­giant į daug dau­giau fak­to­rių, nei ma­to­mi ma­nev­ruo­se.

Rusija pratybose „Vostok 2018“ skelbia įtraukusi apie 300 tūkstančių kareivių, 36 tūkstančius kovinės technikos vienetų, 1000 orlaivių ir 80 laivų.

Audrius Bačiulis: „Tai visai ne techninė, o politinė problema. Labai rimtas klausimas yra tai, kodėl kai kurie NATO valstybių politikai nenori šios problemos spręsti?“

NATO pratybose „Trident Juncture“ dalyvavo apie 45 tūkstančiai karių, 10 tūkstančių mašinų, 65 laivai ir 250 orlaivių iš 31 valstybės.

Rusijos propaganda atidžiai sekė NATO pratybas ir naudojosi kiekviena proga, kad ir melagingai, įgelti varžovams ir nuolat transliavo žinias apie niekam tikusią karinę techniką, prastą ekipuotę (ypatingai Europos valstybių dalinių) ir net neva betvarkę, kurią Norvegijos miesteliuose kėlė JAV jūrų pėstininkai. Kita vertus, prasta Europos kariuomenių būklė neretai paminima ir Vakarų žiniasklaidoje.

LŽ klausė karybos ekspertų, kaip vertinti šias Rusijos ir NATO varžybas ir kaip objektyviai įvertinti dabartinį jėgų balansą bei problemas, su kuriomis šiandien susiduria daugelis NATO narių kariuomenių.

Dažniau ir daugiau

Kaip LŽ sakė karybos ekspertas Deividas Šlekys, pastarųjų metų pratybų varžybos neturėtų kelti nuostabos, nes daugiau ar mažiau intensyviai jos vyksta nuo šaltojo karo laikų. „Pratybos, jų scenarijai – visada buvo diplomatijos dalimi“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, Rusija akivaizdžiai gali sau leisti varžytis su NATO šioje srityje, nors iš tiesų palyginti pratybas galima tik išnagrinėjus labai daug pjūvių. Bet kuriuo atveju, Rusija aiškiai gali bent jau rengti daug masiškesnius manevrus, nors ir tai nebūtinai įrodo pranašumą: „NATO visada turėjo mažiau kareivių ir kompensuodavo tai technologiniais sprendimais. Tai – klasikinė situaciją, kurią matome nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio“.

„NATO pratybose „Trident Juncture“ dalyvavo tikrai mažiau karių, nei rusų „Vostok“, tačiau pažiūrėkimą į karinę techniką, ginkluotės sistemas ir kitus parametrus. Reikia ne tik galvas skaičiuoti, bet ir žiūrėti, kas su kokiais „žaisliukais“ treniruojasi“, – sakė Deividas Šlekys.

Ekspertas pažymi, kad šiuo metu pratybų suintensyvėjimą tikrai stebime – Lietuva taip pat rengia daugiau nacionalinių pratybų ir dažniau treniruojasi kartu su sąjungininkais. Rusija taip pat dažniau rengia NATO erzinančias neplanuotas pratybas ir reguliariai rengia didžiules pratybas vakarų, rytų ir pietų/centriniame „frontuose“.

Pratybos „Vostok 2018“ vyko teritorijose už Uralo ir kai kurie apžvalgininkai teigė, kad tai galėjo būti jėgos demonstravimas ne tiek svarbiausiam deklaruojamam priešininkui – NATO, bet ir kaimynams Tolimuosiuose Rytuose. Deividas Šlekys pataria neapsigauti: „Tai, kad pratybos vyksta toli nuo NATO sienų – nieko nereiškia. Pratybos gal ir vyksta rytuose, bet žinutė gali būti skirta Vakarams. Rusija demonstruoja, kad gali greitai perdislokuoti gausias pajėgas iš vakarų į rytus, vadinasi, taip pat gali padaryti ir atgaline kryptimi“.

Karybos apžvalgininkas Audrius Bačiulis taip pat mano, kad Rusija turi visas galimybes varžytis su NATO karinių pratybų srityje, nes turi privalumų, tarp kurių – didžiulė vientisa teritorija. „Viena šalis nusidriekusi nuo Skandinavijos iki Japonijos ir vieninga logistikos infrastruktūra leidžia Rusijai efektyviai perdislokuoti kariuomenę. Galbūt, tai sudėtinga padaryti techniškai, tačiau perdislokavimui netrukdo politiniai barjerai. Tuo metu NATO 3 metus kalba apie „karinio Šengeno“ būtinybę, tačiau nuveikta labai mažai“, – teigė apžvalgininkas.

Anot Audriaus Bačiulio, NATO pajėgų judėjimo Europoje galimybes labai riboja lig šiol būtini išankstiniai leidimai, policijos konvojai, techniniai judėjimo apribojimai ir kitos kliūtys: „Tai visai ne techninė, o politinė problema. Labai rimtas klausimas yra tai, kodėl kai kurie NATO valstybių politikai nenori šios problemos spręsti? Pavyzdžiui, kiek žinau, telkiant pajėgas pratybose „Trident Juncture“, daugiausiai logistikos problemų kilo Vokietijoje, nes neleista važiuoti tam tikromis dienomis arba tam tikru paros metu.“

Pratybos nerodo tikros padėties

Pastaraisiais metais dažnai diskutuojamas klausimas: koks realusis Europos karinis potencialas? Ar Europos valstybių ginkluotosios pajėgos pastaraisiais dešimtmečiais nusilpo tiek, kad laikytinos tiesiog neįgaliomis? Skeptikai tvirtina, kad taip, o jų oponentai sako, kad tai – perlenkimas ir problema nėra tokia rimta, esą tai parodo ir aktyvus jų dalyvavimas NATO pratybose. Pavyzdžiui, apytikriai pusė „Trident Juncture“ pratybose dalyvavusių kareivių buvo europiečiai.

Audriaus Bačiulio nuomone, problema be abejonės yra reali: „Žinoma, visoms Europos kariuomenėms NATO pratybos yra „dovana“ ir jos visos siekia dalyvauti, nes gali tiek savo štabus patikrinti, tiek kareivius treniruoti ir savo gebėjimus palaikyti. Tačiau pratyboms ruošiamasi gerokai iš anksto („Trident Juncture“ – apie 3–4 metus), o jose dalyvaujantys daliniai rengiami „ilgai ir nuobodžiai“. Tai, kad europiečiai sugebėjo atsiųsti į pratybas net ir keliasdešimt tūkstančių karių, nereiškia, kad tokios pačios pajėgos būtų operatyviai sutelktos iškilus realiam poreikiui“.

Tą patį, LŽ pašnekovo nuomone, galima pasakyti apie bendras greitojo reagavimo grupes: „Jos nėra dislokuotos vienoje vietoje ir jų taip pat greitai neaktyvuosi“. Šiuo atžvilgiu Rusija turi pranašumą – vieningas karines formuotes, pavaldžias vienai vadovybei ir gali greitai manevruoti kada tinkama. Gi europiečiams kovinius junginius tenka surinkinėti ilgą laiką.

„Kritikai yra teisūs, – sakė apžvalgininkas, pateikiantis NATO priešakinių pajėgų batalionas. – Vokietijai, kurios kontingentas sudaro jungtinio bataliono pagrindą, reikia ruoštis pusmetį: renką dalinį, kurį aprūpina surinkdami techniką ir ekipuotę iš kitų dalinių. Dalinys grįžta iš Ruklos į Vokietiją ir visa ši technika ir ekipuotė išdalinama atgal, o dalinį parengti veiksmams vėl užtruktų pusmetį.“

Per daug kritikos europiečiams?

Karybos ekspertas Deividas Šlekys nesutinka su kritikais, vadinančiais Europos valstybių kariuomenes neįgaliomis ir teigia, kad tai Rusijos brukamas naratyvas. „Pripažinkime, kad visų Vakarų valstybių, įskaitant JAV, kariniai pajėgumai sumažėjo. Kadrų skaičius, ypatingai sausumos pajėgose, jose visose traukėsi 20 metų. Tačiau dabar ši tendencija pristabdyta ir netgi vėl palengva prasideda kariuomenių didėjimas“, – sakė LŽ pašnekovas.

Tuo pat metu, anot eksperto, vyksta technologinė pažanga: investuojama į aviaciją ir priešraketines sistemas, vėl mėginama didinti tankų ir artilerijos skaičių. „Ką rusai begiedotų, perspjauname juos ir pajėgų kiekiu ir kokybe“, – sakė ekspertas.

„20 metų Vakarai kariavo tokiose vietose, kaip Irakas ir Afganistanas. Reikėjo visiškai kitokios kariuomenės, nei dabar, kai vyksta Rusijos atgrasymas. Ilgą laiką nereikėjo daug tankų ir artilerijos – tokie daliniai ir apsilpo. Lengva kalbėti, kad Vakarai neva 20 metų kvailai elgėsi – net ir 2012 metais niekas nebūtų drįsęs teigti, kad teks permetinėti pajėgas į Baltijos šalis, o didžiausią grėsmę aljansui kels Rusija“, – teigė Deividas Šlekys.

Kokybė pasiekiama per ilgą laiką

Pastaraisiais metais, JAV spaudimą patiriantys, NATO nariai Europoje deklaravo ketinimus stiprinti karinius pajėgumus, tačiau tai net ir turint geriausius ketinimus, tai užtrunka ilgai. Anot Audriaus Bačiulio, tai net ne finansavimo klausimas – jei kariuomenė kelis dešimtmečius pergyveno struktūrinius pokyčius, kažkada turėtiems pajėgumams atkurti reikia labai daug laiko.

„Reikia iš naujo parengti karininkus ir puskarininkius, ekipuoti dalinius ir juos apmokyti. Lietuva ne išimtis – pradėjome smarkiai didinti karines išlaidas daugiau nei prieš 4 metus, bet šiandien dar neturime nei vieno naujai ekipuoto bataliono. Griausiu atveju, dar po 2 metų turėsime pilnai nauja technika aprūpintą „Geležinio vilko“ brigadą, bet klausimas, kiek ją dar reikės mokyti, kad pasiektų tikrą brigados pajėgumą“, – sakė apžvalgininkas.

Pasak Audriaus Bačiulio, situaciją tokia pati daugelyje Europos kariuomenių. Vokietijoje pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažėjo generalitetas, o svarbiausia, puskarininkių korpusas, kuris yra kiekvienos kariuomenės stuburas.

O siūlymai kurti Europos kariuomenę, apžvalgininko požiūriu, vertintini kaip žalingas išsišokimas: „Prancūzijos nacionalinis simbolis yra gaidys ir tokie siūlymai kaip tik yra prancūziško gaidžiuko išsišokimas. Prancūzijai tikrai reikia kariuomenės, tačiau ne Europoje, o Afrikoje. Prasidėjus kalboms apie jungtinę Europos kariuomenę, prancūzų žiniasklaidoje plačiai deklaruota nuomonė, kad Berlynas (kuris potencialiai galėtų daugiausiai prisidėti prie Europos kariuomenės kūrimo) įsitraukė į tarptautinius batalionus Baltijos šalyse vien tam, kad vokiečių kareiviai ramiai ir saugiai sėdėtų Lietuvoje, kol narsūs prancūzai kaunasi Afrikoje“.

Rusija stengiasi atrodyti stipresnė, nei yra: jėgų persvara – NATO pusėje

2018-03-14 "Lietuvos žinios"

Anot NA­TO pa­jė­gų Eu­ro­po­je va­do ge­ne­ro­lo Cur­ti­so Sca­par­rot­ti‘­čio, ne­rei­kė­tų su­tik­ti su nuo­mo­ne, kad konf­lik­to su Ru­si­ja at­ve­ju, Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­ba – už­ti­krin­tas pra­lai­mė­ji­mas. Pa­sak Lie­tu­vos gy­ny­bos eks­per­tų, ame­ri­kie­čių ge­ne­ro­las tei­sus, nes Ru­si­ja ne­drįs sto­ti akis­ta­ton su pa­jė­ges­niu prieš­inin­ku, bet ki­ta ver­tus, gy­ny­bos stip­ri­ni­mas lie­ka ne ma­žiau ak­tua­lus, vien jau to­dėl, kad Bal­ti­jos ša­lys pri­va­lo su­ge­bė­ti mak­si­ma­liai strag­din­ti Ru­si­jos pa­jė­gas, kol NA­TO su­si­telk­tų at­sa­kui.

Kalbėdamas JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete, Curtisas Scaparrottis teigė, kad RAND analitikų neseniai paskelbtos išvados apie tai, kad Rusija Baltijos šalyse turėtų didelį konvencinių pajėgų pranašumą, nėra savaime priimtinos.

Lenkų ekspertai prieš keletą metų teigė, kad netikėto puolimo atveju, Rusijos tankai prasiveržtų iki Varšuvos. Tačiau kaip įvykiai klostytųsi toliau, labai sunku pasakyti.

„Nesutinku su tuo. Jei pažvelgsime į bendrus NATO pajėgumus, pamatysime, kad juos sudaro 29 valstybių galia“, – sakė generolas. Jo nuomone, neteisinga teigti, kad Rusija laimėtų karą regioniniu mastu, nes aljansas yra stipresnis, todėl pergalė galiausiai būtų sąjungininkų pusėje.

„Rusija supranta, kad NATO turi daug pranašumų ir to baiminasi“, – teigė generolas.

Jis pažymėjo, kad NATO ir JAV imasi atitinkamų veiksmų, kad sustiprintų ne tik atgrasymo, bet ir gynybos galimybes.

RAND analitikai teigia, kad Rusija turi konvencinių jėgų pranašumą, leidžiantį staigiu puolimu užgrobti Baltijos šalių teritoriją, o NATO pajėgtų ją paginti tik tuo atveju, jei gerokai sustiprintų regiono gynybą.

Generolas Curtisas Scaparrottis pritarė Donaldo Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, generolo leitenanto H. R. McMasterio teiginiui, kad dar užpernai JAV pajėgos Rytų Europoje gerokai nusileido Rusijos pajėgumams, todėl jas vis dar reikia stiprinti. Tačiau toks disbalansas, anot generolo, juntamas tik Rytų Europoje ir šiuo metu padėtis gerėja.

Persvara NATO pusėje

Karybos ekspertas Valdas Rakutis teigė, kad Rusija puikiai suvokia bendrą NATO pranašumą, todėl konflikto Baltijos šalyse tikimybė labai maža. Be to, pasak eksperto, svarstymai apie tai, kiek toli galėtų pažengti netikėtai užpuolusios Rusijos pajėgos, yra spekuliatyvūs ir sunkiai pagrindžiami.

„Tarkime, Rusija pradeda netikėtą puolimą, prisidengusi kariniais mokymais. Grynai karinis skaičiavimas, kad jos tankai netrukus jau būtų prie Varšuvos – gąsdina visuomenę. Tačiau pamirštama, kad tokie skaičiavimai remiasi vos ne tuo, kokį atstumą per tam tikrą laiką gali įveikti rusiškas tankas“, – sakė LŽ pašnekovas.

Be to, pasak eksperto, dar sunkiau vertinti NATO – Rusijos konvencinio konflikto tikimybę, nes toks karas sunkiai įsivaizduojamas be branduolinio ginklo panaudojimo.

Anot Valdo Rakučio, pasaulis labai seniai nematė iš tiesų didelio konvencinio konflikto, todėl objektyviai prognozuoti jo eigą beveik neįmanoma.

„Net ir žydų – arabų karas vyko jau per seniai. Ką bekalbėti apie tokio didžiulio konflikto, kaip NATO prieš Rusiją vertinimą“, – teigė ekspertas.

„Lenkų ekspertai prieš keletą metų teigė, kad netikėto puolimo atveju, Rusijos tankai prasiveržtų iki Varšuvos. Tačiau kaip įvykiai klostytųsi toliau, labai sunku pasakyti. Pavyzdžiui, kad ir tai, kaip greitai NATO sugebėti susitelkti atsakui“, – pridūrė jis.

„Tikėtina, kad toks puolimas greitai būtų sustabdytas, o teritorija atkovota. Iš esmės, generolas Curtisas Scaparrottis visai pagrįstai ramina visuomenę – NATO ir JAV yra stipresnės, o tai nuo senų laikų yra geriausia garantija, kad priešininkas neišdrįs pulti“, – teigė LŽ pašnekovas.

Bene vienintelė tikimybė, kad Rusija ryžtųsi panašiam žingsniui, eksperto nuomone, jei NATO pajėgos įsiveltų į didelį karinį konfliktą, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje.

Ne veltui gąsdina „stebuklingais“ ginklais

Pasak gynybos apžvalgininko Audriaus Bačiulio, pastaruoju metu situacija nepakito – Rusija turi išteklių tik staigiai intervencijai, užimant pilnai ar didelę dalį Baltijos valstybių.

„O tada, sukūrus Fait accompli, ji imtųsi branduolinio šantažo: bandysite mus išmušti – mes Varšuvai „grybuką“ atsiųsime. Norite branduolinio karo? Tikrai?“, – ironizavo apžvalgininkas.

Anot Audriaus Bačiulio, Baltijos valstybės turi pačios rūpintis, kad Rusija nesiryžtų tokiam puolimui ir imtis priemonių gynybai stiprinti.

Dėl tos pačios priežasties mums reikia ir šarvuotos sąjungininkų brigados Baltijos šalių teritorijoje, bent kol sugebėsime patys bent po vieną šarvuotą bataliono taktinę grupę susikurti

„Todėl mums reikia tiek totalinės ginkluotų piliečių gynybos visuose pasienio ir galimų įsiveržimo krypčių ruožuose, kad kovos veiksmai prasidėtų nedelsiant ir maksimaliai kaustytų bei lėtintų rusų pajėgų judėjimą, neleistų sukurti pseudovalstybinių darinių. Dėl tos pačios priežasties mums reikia ir šarvuotos sąjungininkų brigados Baltijos šalių teritorijoje, bent kol sugebėsime patys bent po vieną šarvuotą bataliono taktinę grupę susikurti“, – teigė Audrius Bačiulis.

Apžvalgininko nuomone, Baltijos šalių gynybos galimybes ženkliai pagerintų ir taktinių balistinių raketų batalionas, kuris nedelsdamas atidengtų ugnį į Rusijos A2/AD pajėgumus Kaliningrado srityje. „Bent jau Pionersko radarą iš rikiuotės išvestų, kad amerikiečiai galėtų nors parašiutininkus atsiųsti“, – sakė apžvalgininkas.

Pasak Audriau Bačiulio, Rusijos kliovimasis branduoliniu šantažu matyti ir iš dabartinių Vladimiro Putino kalbų. „Putinas ne veltui demonstruoja filmukus apie „stebuklingus“ branduolinius ginklus ir aiškina, kad jam „nereikalingas pasaulis, jeigu jame nebus Rusijos“. Tai – branduolinio šantažo programa, visiškai nukopijuota nuo analogiškos Ronaldo Reagano taktikos SSRS atžvilgiu. Anuomet ji visiškai pasiteisino ir šiandien Vladimiras Putinas labai norėtų ją taip pat sėkmingai panaudoti prieš Vakarus“, – sakė LŽ pašnekovas.

Tai – gąsdinimo strategija, kuriai pasak Audriau Bačiulio, stebėtinai imlios būna ir kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, be jokio paaiškinimo ar įvertinimo retransliuodamos propagandinę Rusijos medžiagą kaip tik taip, kaip ją pateikti nori Maskva.

Žalieji žmogeliukai iš naujų inkubatorių

2017-05-26 "Lietuvos žinios"

Eu­ro­po­je pa­ste­bi­mai di­dė­ja ne­ri­mas dėl nau­jų Krem­liaus me­to­dų for­muo­jant ag­re­sy­vią penk­tą­ją ko­lo­ną, ku­rios na­riai ver­buo­ja­mi pri­si­den­gus ko­vi­nio spor­to klu­bais. Eks­per­tų tei­gi­mu, ir Lie­tu­va – ne iš­im­tis.

Dau­ge­lis „Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tų spe­cia­lis­tų ma­no, kad ir mū­sų ša­ly­je vyk­do­ma to­kia pat veik­la, pri­si­den­giant įvai­rio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Eks­per­tai be­veik vie­nin­gai su­ta­ria, kad grės­mė rea­li, ta­čiau ra­gi­na ne­pra­dė­ti ra­ga­nų me­džiok­lės, o už­kar­dy­ti an­ti­vals­ty­bi­nę veik­lą ten, kur ji ti­krai vyk­do­ma.

Nuo Por­tu­ga­li­jos iki Estijos

Šią sa­vai­tę įvy­kęs in­ci­den­tas, kai po­li­ci­jos par­ei­gū­nai su­lai­kė šra­tas­vy­džio mė­gė­jų gru­pę, su­lau­kė tiek pri­ta­ri­mo bal­sų, kad „nė­ra ko vai­din­ti ža­lių­jų žmo­ge­liu­kų“, tiek ir pa­si­pik­ti­ni­mo pro­trū­kių, ne­va po­li­ci­ja smur­tau­ja prieš tvar­kin­gus, po­pu­lia­rią lais­va­lai­kio for­mą pa­si­rin­ku­sius pi­lie­čius.

Bet ku­riuo at­ve­ju šis in­ci­den­tas pri­mi­nė, kad ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se vals­ty­bė­se jau ne vie­nus me­tus kal­ba­ma, jog kai ku­rie su­ka­rin­to po­bū­džio spor­to ir lais­va­lai­kio klu­bai ga­li bū­ti Ru­si­jos slap­tų­jų tar­ny­bų veik­los užuo­vė­jos ir pro­krem­liš­kų pa­žiū­rų as­me­nų su­si­tel­ki­mo cen­trai.

2015 me­tų Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) at­as­kai­to­je nu­ro­dy­ta, kad Ru­si­ja su­in­te­re­suo­ta kurs­ty­ti ne­sta­bi­lu­mą Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se. Tai pa­tvir­ti­no ir Ukrai­nos pa­vyz­dys.

„Ka­ri­nis konf­lik­tas Ukrai­no­je at­sklei­dė, kad Ru­si­ja, pro­vo­kuo­da­ma ir es­ka­luo­da­ma se­pa­ra­tiz­mą kai­my­nų vals­ty­bė­se, ga­li pa­nau­do­ti pro­ru­siš­kas or­ga­ni­za­ci­jas ir su­ka­rin­tas gru­puo­tes: bai­ke­rius, is­to­ri­nės re­kons­truk­ci­jos sam­bū­rius, su­ka­rin­tas ka­zo­kų ir sta­čia­ti­kių or­ga­ni­za­ci­jas, spor­ti­nio si­mu­lia­to­riaus – šra­tas­vy­džio klu­bus, kraš­tu­ti­nių po­li­ti­nių pa­žiū­rų vi­suo­me­nės gru­pes“, – ra­šo­ma VSD at­as­kai­to­je.

To­je pa­čio­je at­as­kai­to­je taip pat pa­žy­mi­ma, kad pro­ru­siš­kų pa­žiū­rų as­me­nys ir to­kios pa­krai­pos or­ga­ni­za­ci­jos ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mos ir ne­va vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mui im­ituo­ti: „2015 me­tais kraš­tu­ti­nių po­li­ti­nių pa­žiū­rų as­me­nys or­ga­ni­za­vo ke­lias pro­tes­to ak­ci­jas prieš Lie­tu­vos na­rys­tę NA­TO ir už Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ką“. Tie­sa, jos su­lau­kė pi­lie­čių at­sa­ko – al­ter­na­ty­vių su­si­bū­ri­mų.

Anot lei­di­nio „EUob­ser­ver“, rin­ki­mams be­si­ruo­šian­čios Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da šie­met vie­ši­no jau ne vie­ną ty­ri­mą, kaip Ru­si­jos ka­ri­nė žval­gy­ba GRU stei­gia ir smo­gi­kams ver­buo­ti nau­do­ja Ry­tų dvi­ko­vos klu­bus. To­kių klu­bų kaip gry­bų po lie­taus pri­dy­go ne tik de­šim­ty­se Vo­kie­ti­jos mies­tų – jų fi­lia­lai ati­da­ro­mi ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bė­se nuo Por­tu­ga­li­jos iki Es­ti­jos.

Jų veik­lą ty­rė te­le­vi­zi­jos ka­na­las ZDF, žur­na­lis­tas Bo­ri­sas Reits­chus­te­ris, Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tis di­si­den­tas bei Ru­si­jos slap­tų­jų tar­ny­bų eks­per­tas Dmi­tri­jus Chmel­nic­kis ir ki­ti. Ty­ri­mų au­to­riai ir eks­per­tai, ga­li­ma sa­ky­ti, ne­abe­jo­ja, kad Ru­si­jos žval­gy­ba Vo­kie­ti­jo­je iš tie­sų ren­gia ke­lių šim­tų po­ten­cia­lių riau­ši­nin­kų ir smo­gi­kų ar­mi­ją. Klau­si­mas tik tas, ar at­ėjus „tin­ka­mam“ lai­kui Mask­va iš tie­sų iš­drįs jiems duo­ti įsa­ky­mą smur­tau­ti.

Dau­ge­lis „Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tų eks­per­tų Lie­tu­vo­je taip pat pri­pa­žįs­ta, kad to­kių sam­bū­rių pa­nau­do­ji­mo Krem­liaus in­te­re­sais grės­mė yra vi­siš­kai rea­li ir ag­re­sy­vūs, smur­ti­niai veiks­mai nė­ra ne­per­žen­gia­mas ru­bi­ko­nas.

„Są­ly­gos reng­ti par­ami­li­ta­ri­nes gru­puo­tes eg­zis­tuo­ja, ir ši grės­mė rei­ka­lau­ja ati­džios Lie­tu­vos sau­gu­mo tar­ny­bų ste­bė­se­nos.“

Ko­vo­ti su grės­me ne­per­len­kiant lazdos

Sklin­dant ne­ri­mo bal­sams Vo­kie­ti­jo­je, ky­la klau­si­mas, ar Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ki­to­kia pa­dė­tis. Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) na­rys Ar­vy­das Anu­šaus­kas, Ru­si­jos ag­re­si­ja Ry­tų Ukrai­no­je par­odė, kad slap­to­sios tar­ny­bos pa­nau­do­ja įvai­riau­sias struk­tū­ras – spor­to ir Ry­tų dvi­ko­vų klu­bus ki­tas or­ga­ni­za­ci­jas ar bend­ruo­me­nes. Taip su­ku­ria­mos ne tik ideo­lo­giš­kai par­eng­tos, bet ir tech­niš­kai ap­rū­pin­tos pro­ru­siš­kos gru­pės. Ru­si­jos žval­gy­ba taip pat ga­li nau­do­tis nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio struk­tū­ro­mis.

A. Anu­šaus­kas pri­mi­nė, kad yra nu­sta­ty­ta, jog liūd­nai pa­gar­sė­ju­sio­se riau­šė­se prie Sei­mo 2009 me­tais, kai bu­vo su­žeis­ta per 30 mi­tin­go da­ly­vių ir ke­li par­ei­gū­nai, taip pat vei­kė bent vie­na or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma gru­puo­tė.

Įta­ri­mus, kad or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mas struk­tū­ras sa­vais tiks­lais pa­nau­do­ja Ru­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos, pa­sak NSGK na­rio, pa­tvir­ti­na ir tai, kaip gau­siai apie šią grės­mę pa­sta­rai­siais me­tais kal­ba­ma ki­to­se ES ša­ly­se. „Šiuo at­ve­ju ti­krai ne­sa­me (mes, Lie­tu­va, – aut. pa­sta­ba) iš­skir­ti­niai“, – tei­gė par­la­men­ta­ras.

Vis dėl­to prob­le­mos ir grės­mės eg­zis­ta­vi­mas sa­vai­me ne­tu­ri reikš­ti vi­suo­ti­nės pa­ni­kos sklei­di­mo ar tam ti­krų lais­va­lai­kio for­mų drau­di­mo.

Pa­sak LŽ pa­šne­ko­vų, už tei­sė­sau­gą ir vals­ty­bės sau­gu­mą at­sa­kin­gos ži­ny­bos tu­ri ne tik ste­bė­ti tam ti­kras veik­los sri­tis, bet ir tir­ti kon­kre­čių as­me­nų ir or­ga­ni­za­ci­jų an­ti­vals­ty­bi­nę ar įsta­ty­mams prieš­ta­rau­jan­čią veik­lą.

Ka­ro is­to­ri­kas prof. dr. Val­das Ra­ku­tis „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad są­ly­gos reng­ti pro­ru­siš­kas par­ami­li­ta­ri­nes gru­puo­tes eg­zis­tuo­ja ir ši grės­mė rei­ka­lau­ja ati­džios Lie­tu­vos sau­gu­mo tar­ny­bų ste­bė­se­nos. Ko­vi­nių for­muo­čių kū­ri­mas ir smur­ti­nių pro­vo­ka­ci­jų ren­gi­mas šiuo­lai­ki­nė­je is­to­ri­jo­je ne nau­jie­na – XX am­žiaus pra­džio­je tuo ak­ty­viai už­siė­mė tiek kraš­tu­ti­nės de­ši­nės, tiek ir kai­rės pa­krai­pos jė­gos.

Šian­dien pa­na­šios gru­puo­tės taip pat ga­li bū­ti pa­nau­do­tos pa­na­šiais tiks­lais, pa­vyz­džiui, im­ituo­ti ne­va įsi­siau­tė­ju­sius ul­tra­de­ši­niuo­sius smo­gi­kus.

Anot jo, prieš ke­le­tą die­nų po­li­ci­jos par­ei­gū­nų įvyk­dy­tas rei­das prieš įtar­ti­nai at­ro­džiu­sius va­di­na­muo­sius šra­tas­vy­di­nin­kus – tei­gia­mas po­li­ci­jos bud­ru­mo pa­vyz­dys.

Ta­čiau V. Ra­ku­tis pers­pė­jo, kad „rei­kia šau­dy­ti tiks­liai“, t. y. tir­ti ir iš­aiš­kin­ti kon­kre­čią an­ti­vals­ty­bi­nę vei­ką, o ne už­si­pul­ti vie­ną ar ki­tą ko­vi­nio spor­to ša­ką. „Ne­rei­kia per­sis­teng­ti ir im­tis gau­dy­ti, pa­vyz­džiui, krep­ši­nin­kus, nes jie taip pat to­bu­li­na tam ti­krą tak­ti­ką“, – iro­ni­za­vo ka­ro is­to­ri­kas.

Gink­lai trau­kia radikalus

Šią sa­vai­tę dė­me­sys su­kon­cen­truo­tas, re­gis, į ve­ną veik­lą – šra­tas­vy­dį, ta­čiau eks­per­tai pa­žy­mi, kad ko­vi­nių pra­mo­gų ir bend­ruo­me­nių įvai­ro­vė yra pla­tes­nė. At­krei­pia­mas dė­me­sys į pra­kti­nio šau­dy­mo bend­ruo­me­nę, lais­va­lai­kį lei­džian­čią ne su „žais­li­niais“, o ti­krais ko­vi­niais gink­lais.

Ka­ry­bos eks­per­to ir apž­val­gi­nin­ko Aud­riaus Ba­čiu­lio nuo­mo­ne, ga­li­me be­veik ne­abe­jo­ti, kad penk­to­ji ko­lo­na for­muo­ja­ma ir Lie­tu­vo­je. „Kon­kre­čiai va­di­na­mų­jų šra­tas­vy­di­nin­kų klu­bai bu­vo pa­mi­nė­ti ir VSD at­as­kai­to­je. Ko dar rei­kia, kad su­vok­tu­me, jog grės­mė eg­zis­tuo­ja?“ – re­to­riš­kai klau­sė jis. A. Ba­čiu­lis at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­ti mi­nė­ta bend­ruo­me­nė jau prieš tre­jus me­tus (pra­si­dė­jus ag­re­si­jai Ukrai­no­je) pers­pė­jo šios lais­va­lai­kio for­mos en­tu­zias­tus, kad lie­tu­viš­kie­ji šra­tas­vy­džio klu­bai sa­vo in­ter­ne­to fo­ru­muo­se ne­to­le­ruos pro­ru­siš­kos pro­pa­gan­dos – jos sklei­dė­jai bus blo­kuo­ja­mi. „Jei kai ku­rie jų ne­sup­ra­to, kad ir jiems tai­ko­mos ati­tin­ka­mos tai­syk­lės – pa­tys kal­ti“, – sa­kė A. Ba­čiu­lis.

Pa­klaus­tas, ar Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­ja ter­pė, pa­na­ši į mi­nė­tą vo­kiš­ką­ją, ku­rio­je Ru­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos ga­lė­tų ver­buo­ti ir reng­ti pro­vo­ka­to­rius bei ne­ra­mu­mų ke­lian­čius as­me­nis, A. Ba­čiu­lis pa­siū­lė ati­džiau žvilg­te­lė­ti į to­kias ko­vi­nį lais­va­lai­kį pro­pa­guo­jan­čias or­ga­ni­za­ci­jas kaip pra­kti­nio šau­dy­mo klu­bai.

Apž­val­gi­nin­kui esą pa­čiam te­ko bend­rau­ti su šio spor­to mė­gė­jais, ku­rie ne sy­kį pa­žy­mė­jo, kad į akis krin­ta kai ku­rių pra­kti­nio šau­dy­mo mė­gė­jų gink­lų kai­na, aiš­kiai ne­ati­tin­kan­ti (bent jau pa­vir­šu­ti­niš­kai įver­tin­tos) jų fi­nan­si­nės pa­dė­ties.

Ap­sau­gos dar­buo­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Ole­gas Sit­ni­ko­vas „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos, nau­do­jan­čios gink­lų im­ita­ci­jas, o tuo la­biau – ti­krus gink­lus (kaip da­ro pra­kti­nio šau­dy­mo klu­bai), tu­ri lai­ky­tis spe­cia­liai joms nu­sta­ty­tų tai­syk­lių ir rei­ka­la­vi­mų. „Tai ne žai­di­mas. Mo­ko­me žmo­nes tin­ka­mai elg­tis su gink­lais“, – sa­kė O. Sit­ni­ko­vas. Jo nuo­mo­ne, ga­li­ma su­tik­ti su tei­gi­niais, kad to­kie klu­bai ga­li bū­ti pa­trauk­li ir tin­ka­ma ter­pė pro­krem­liš­kų pa­žiū­rų as­me­nims jau vien dėl ko­vi­nės jų pa­krai­pos. Ta­čiau, Ap­sau­gos dar­buo­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vo nuo­mo­ne, klu­bų na­rių tau­ty­bės ne­de­rė­tų ak­cen­tuo­ti.

Klu­bai stei­gia­mi in­di­vi­dua­lia ini­cia­ty­va, į juos ga­li rink­tis pa­na­šių pa­žiū­rų žmo­nės ir tai jau Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos prie­der­mė tin­ka­mai ti­krin­ti, ar šiems as­me­nims aps­kri­tai ga­li­ma iš­duo­ti lei­di­mą tu­rė­ti gink­lą.

O jei tarp jų at­si­ran­da sklei­džian­čių an­ti­vals­ty­bi­nę re­to­ri­ką, jais taip pat tu­rė­tų do­mė­tis VSD ir ki­tos tar­ny­bos. O. Sit­ni­ko­vo žo­džiais, tai, kad tam ti­kra aso­cia­ci­ja „tu­ri rei­ka­lų su ko­vi­niais gink­lais“, ne­reiš­kia, kad jos na­riai už­sii­ma pro­pa­gan­da ar po­li­ti­ka. „Ap­sau­gos dar­buo­to­jų aso­cia­ci­ja vie­ni­ja at­sa­kin­gą dar­bą dir­ban­čius pro­fe­sio­na­lus. Esa­me per­ne­lyg užim­ti tie­sio­giai su dar­bu su­si­ju­siais klau­si­mais, kad žais­tu­me to­kius žai­di­mus“, – pa­brė­žė jis.

Ru­bi­ko­ną per­ženg­tų nedvejodami

Vo­kie­ti­jos sau­gu­mo eks­per­tai abe­jo­ja, ar Ru­si­jos žval­gy­ba iš­drįs­tų im­tis ag­re­sy­vių veiks­mų, pa­vyz­džiui, kel­ti riau­šes ar­ba reng­ti ra­sis­ti­nius iš­puo­lius, per rin­ki­mus, ta­čiau „Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tas bu­vęs VSD par­ei­gū­nas tei­gė, kad jo­kių eti­nių ar ri­zi­kos ap­ri­bo­ji­mų Ru­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos ne­pai­so. Svar­biau­sia – siek­ti už­sib­rėž­tų tiks­lų, ne­svar­bu, ar juos bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti spor­tu pri­si­den­gu­sių smo­gi­kų, ar vai­kams ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­jan­čių na­rių pa­gal­ba. Sa­vo ta­pa­ty­bės ne­no­rė­jęs vie­šin­ti bu­vęs VSD par­ei­gū­nas (jo pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma) tvir­ti­no, kad nė­ra abe­jo­nių, jog Ru­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos ko­vi­nio spor­to or­ga­ni­za­ci­jų at­žvil­giu Lie­tu­vo­je vyk­do pa­na­šią veik­lą kaip ir Vo­kie­ti­jo­je.

Anot bu­vu­sio žval­gy­bi­nin­ko, Krem­liaus įta­ka sklei­džia­ma pa­si­tel­kiant ne tik spor­ti­nes ar par­ami­li­ta­ri­nes bend­ruo­me­nes, bet ir daug ne­kal­čiau at­ro­dan­čias or­ga­ni­za­ci­jas, pa­vyz­džiui, An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­rių ka­pų pa­ieš­kos klu­bus. Jų na­riai Lie­tu­vo­je ak­ty­viai įtrau­kia­mi į pro­pa­gan­di­nę veik­lą – nuo „ko­lo­ra­di­nių“ juo­ste­lių da­ly­bų ge­gu­žės 9 die­ną iki ren­gi­nių moks­lei­viams or­ga­ni­za­vi­mo.

Bu­vęs VSD ka­ri­nin­kas pa­žy­mė­jo, kad ko­vi­nių klu­bų veik­la yra bran­gus už­siė­mi­mas ir kar­tais ky­la abe­jo­nių, ar jų na­riai ir pa­tys klu­bai iš tie­sų sa­vais fi­nan­si­niais iš­tek­liais ge­ba įsi­gy­ti bran­gią eki­puo­tę ir plė­to­ti veik­lą. Jis at­krei­pė dė­me­sį į iš­kal­bin­gą eki­puo­tės, nors ir bu­ta­fo­ri­nės, pa­si­rin­ki­mą – ren­ka­ma­si bū­tent ru­siš­kas uni­for­mas ir ru­siš­kus gink­lus bei jų im­ita­ci­jas.

Bu­vu­sio žval­gy­bi­nin­ko nuo­mo­ne, Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ES ša­ly­se be rei­ka­lo abe­jo­ja­ma, ar Ru­si­ja iš­drįs­tų ak­ty­viai pa­nau­do­ti ko­vi­niuo­se klu­buo­se ir pa­na­šio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se už­ver­buo­tus žmo­nes. Ag­re­sy­vios smur­ti­nės pro­vo­ka­ci­jos nė­ra ne­per­žen­gia­ma ri­ba. To­kie žmo­nės ideo­lo­giš­kai par­en­gia­mi, jau­ni­mui, ne­pa­ty­ru­siam so­viet­me­čio, į gal­vas ka­la­mi mi­tai apie „nuos­ta­bų“ gy­ve­ni­mą SSRS, kai ne­va vi­si bu­vo ly­gūs ir vis­kas bu­vo pi­gu. „Taip ga­li bū­ti ku­ria­ma nau­ja penk­to­ji ko­lo­na“, – pa­brė­žė jis.

Ką mūsų kariai „pamiršo“ Afrikoje?

2017-02-20 "Lietuvos žinios"

Ke­lias­de­šimt Lie­tu­vos ka­rių vyks į Ma­lį, kur da­ly­vaus Pra­ncū­zi­jos va­do­vau­ja­mos tarp­tau­ti­nės ka­ri­nės mi­si­jos ope­ra­ci­jo­je prieš su „Al Qae­da“ su­si­ju­sias dži­ha­dis­tų gru­puo­tes. Kaip LŽ sa­kė ka­ry­bos apž­val­gi­nin­kas Aud­rius Ba­čiu­lis, net ir ne­di­de­lis in­dė­lis yra svar­bus pa­lai­kant są­jun­gi­nin­kus konf­lik­tų zo­no­se.

Anot A. Ba­čiu­lio, nors šis Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės in­dė­lis į MI­NUS­MA mi­si­ją yra ga­na sim­bo­li­nis, Pra­ncū­zi­ja vis vie­na džiau­gia­si pa­čiu Lie­tu­vos ka­rių da­ly­va­vi­mo fak­tu. 2014 me­tais Lie­tu­va taip pat pri­si­dė­jo prie Pra­ncū­zi­jos va­do­vau­ja­mos mi­si­jos Cen­tri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je, kai bu­vo nu­siųs­tas trans­por­to lėk­tu­vas C-27J „Spar­tan“. Tuo me­tu Par­yžiu­je ši Lie­tu­vos par­ama taip pat bu­vo ge­rai įver­tin­ta.

Kuo dau­giau vals­ty­bių da­ly­vau­ja – tuo res­pek­ta­bi­liau at­ro­do mi­si­ja.

Apž­val­gi­nin­kas pri­me­na, kad Pra­ncū­zi­ja taip pat tei­kia mums ka­ri­nę pa­gal­bą, jos ka­ro lėk­tu­vai jau 5 kar­tus bu­vo dis­lo­kuo­ti Lie­tu­vo­je ir da­ly­va­vo Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vės ap­sau­gos mi­si­jo­je. Pra­ncū­zi­ja taip pat įsi­pa­rei­go­jo at­siųs­ti į Lie­tu­vą ir ant­že­mi­nių pa­jė­gų, o tai – aps­kri­tai ga­li­ma va­din­ti „auk­si­ne pra­ncū­zų do­va­na“, sa­kė A. Ba­čiu­lis, ku­ris nuo šios sa­vai­tės ta­po LŽ apž­val­gi­nin­kų ko­man­dos na­riu.

Nors 30 Lie­tu­vos ka­rių da­ly­va­vi­mas mi­si­jo­je Ma­ly­je ir nė­ra di­de­lė pa­spir­tis pra­ncū­zams, bet A. Ba­čiu­lio tei­gi­mu, šis žings­nis svar­bus ne tiek ka­ry­bos, kiek ka­ri­nės dip­lo­ma­ti­jos at­žvil­giu. Pra­ncū­zi­ja ren­gia ka­ri­nes mi­si­jas jos bu­vu­sio­se ko­lo­ni­jo­se, ši­taip kel­da­ma sa­vo did­vals­ty­bi­nį pres­ti­žą, ir jai svar­bi bet ku­rios ša­lies par­ama. Kuo dau­giau vals­ty­bių da­ly­vau­ja – tuo res­pek­ta­bi­liau at­ro­do mi­si­ja.

Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas yra sa­kęs, kad Ru­si­jos pa­jė­gų da­ly­va­vi­mas Si­ri­jos ka­re yra ge­riau­sios pra­ty­bos ka­riams.

Pa­klaus­tas, ar Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė pa­kan­ka­mai ak­ty­viai da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­se mi­si­jo­se ir ar ne­rei­kė­tų gal­vo­ti apie pla­tes­nį da­ly­va­vi­mą, ka­ry­bos eks­per­tas tei­gė, kad ne­tru­kus taip ga­li ir nu­tik­ti, nes vi­sai ti­kė­ti­na, kad teks su­da­ly­vau­ti JAV va­do­vau­ja­mos koa­li­ci­jos veiks­muo­se prieš „Is­la­mo vals­ty­bę“. JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas ir vals­ty­bės se­kre­to­rius Re­xas Til­ler­so­nas lei­do su­pras­ti, kad ti­ki­si ak­ty­ves­nės są­jun­gi­nin­kų iš NA­TO par­amos.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė, anot LŽ kal­bin­to eks­per­to, tu­ri da­ly­va­vi­mo ko­vi­nė­se mi­si­jo­se pa­tir­ties – Af­ga­nis­ta­ne pui­kiai pa­si­ro­dė mū­sų Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų ka­riai. Jų da­ly­va­vi­mas są­jun­gi­nin­kų mi­si­jo­se yra vie­nas efek­ty­viau­sių įma­no­mų Lie­tu­vos in­dė­lių. Eks­per­to tei­gi­mu, ke­le­to pės­ti­nin­kų siun­ti­mas į tarp­tau­ti­nes ka­ri­nes mi­si­jas nė­ra rim­tas in­dė­lis. Net ir vie­nas trans­por­ti­nis lėk­tu­vas duo­da dau­giau nau­dos, sa­kė apž­val­gi­nin­kas.

Lie­tu­va į tarp­tau­ti­nes ka­ri­nes mi­si­jas nie­ka­da nė­ra siun­tu­si gau­sių pės­ti­nin­kų pa­jė­gų, ki­taip nei pa­vyz­džiui Gru­zi­ja. Ta­čiau, pa­sak A. Ba­čiu­lio, Gru­zi­ja siųs­da­ma gau­sias pa­jė­gas sie­kia ki­to­kių tiks­lų – po­li­ti­nės par­amos sie­kiui pri­si­jung­ti prie NA­TO ir aukš­tos ka­riuo­me­nės mo­ra­lės pa­lai­ky­mo aps­kri­tai.

Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas yra sa­kęs, kad Ru­si­jos pa­jė­gų da­ly­va­vi­mas Si­ri­jos ka­re yra ge­riau­sios pra­ty­bos ka­riams. Ta­čiau, pa­žy­mi A. Ba­čiu­lis, Ru­si­jos ka­ro avia­ci­ja Si­ri­jo­je vei­kia po­li­go­no są­ly­go­mis, t.y. be­pi­gu bom­bar­duo­ti prieš­inin­ką, ku­ris ne­tu­ri prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos. Vi­sai ki­tas rei­ka­las, kai konf­lik­te da­ly­vau­ja ru­sų pės­ti­nin­kai ar tan­kis­tai. Jiems ši pa­tir­tis be abe­jo­nės yra reikš­min­ga. Aps­kri­tai, anot A. Ba­čiu­lio, ka­ri­niai konf­lik­tai ma­žo­se vals­ty­bė­se vi­sa­da yra ge­ra pro­ga įgy­ti pa­tir­ties ir pra­kti­nių įgū­džių juo­se da­ly­vau­jan­čioms di­džių­jų vals­ty­bių ka­ri­nėms pa­jė­goms.

Lie­tu­va į tarp­tau­ti­nes ka­ri­nes mi­si­jas nie­ka­da nė­ra siun­tu­si gau­sių pės­ti­nin­kų pa­jė­gų.

Kaip anks­čiau jau pra­ne­šė LŽ, Lie­tu­va an­tro­je šių me­tų pu­sė­je ke­ti­na siųs­ti į Ma­lį apie 30 sau­su­mos pa­jė­gų ka­rių. Jie pri­si­dės prie Pra­ncū­zi­jos va­do­vau­ja­mų tarp­tau­ti­nių pa­jė­gų pa­stan­gų duo­ti at­kir­tį is­la­mis­tų gru­puo­tėms. Šiuo me­tu ope­ra­ci­jo­je MI­NUS­MA tar­nau­ja 4 Lie­tu­vos ka­ri­nin­kai, o ne­tru­kus prie jų pri­si­jungs dar vie­nas. 2015 me­tais Sei­mas lei­do į šią ope­ra­ci­ją iš­siųs­ti iki 40 Lie­tu­vos ka­rių. Ope­ra­ci­jo­je šiuo me­tu da­ly­vau­ja apie 13 tūkst. ka­rių iš dau­giau kaip šim­to vals­ty­bių.

Pra­ncū­zi­ja 2018 me­tais ža­da at­siųs į Lie­tu­vą ke­lis šim­tus ka­rių su su­nkią­ja ko­vi­ne tech­ni­ka. Šis kon­tin­gen­tas pa­pil­dy­tų mū­sų kraš­te jau dis­lo­kuo­tą Vo­kie­ti­jos va­do­vau­ja­mą NA­TO ba­ta­lio­ną.