V. Jurkonis: „Brexit“ – skelbti nokautą dar anksti

2016-06-26 "Lietuvos žinios"

Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės re­fe­ren­du­mo dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je re­zul­ta­tai ta­po gi­liu su­krė­ti­mu Eu­ro­pai, ta­čiau, pa­sak po­li­to­lo­go Vy­čio Jur­ko­nio, skelb­ti apie eg­zis­tuo­jan­čios eu­ro­pi­nės sis­te­mos žlu­gi­mą dar anks­ti.

– Bri­tai ga­li iš­si­lai­ky­ti be ES ir at­virkš­čiai?

– Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai yra di­de­lis su­krė­ti­mas, nes ne­ma­ža da­lis ga­na ak­lai pa­si­ti­kė­jo svei­ku pro­tu, ra­cio­na­liais ar­gu­men­tais bei la­biau ti­kė­ti­nu sta­tus quo sce­na­ri­ju­mi.

Vis­gi kons­ta­tuo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­bai­gą, įvar­din­ti re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus kaip tra­ge­di­ją dar anks­ti, nes ti­kro­sios re­fe­ren­du­mo pa­sek­mės pri­klau­sys tiek nuo pa­čių bri­tų, tiek ir nuo Briu­se­lio ir ki­tų ES sos­ti­nių reak­ci­jos ir iš­va­dų. Re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai yra tar­si sky­ry­bų pa­skel­bi­mas, bet tai ne­reiš­kia, jog san­ty­kiai vi­siš­kai nu­trūks.

At­slū­gus nu­si­vy­li­mo, šo­ko, eu­fo­ri­jos ir ki­tų emo­ci­jų ban­gai, Lon­do­no ir Briu­se­lio lauks ne leng­vos ir la­bai kon­kre­čios de­ry­bos, ku­rios apib­rėš bū­si­mo bend­ra­dar­bia­vi­mo for­ma­tus ir in­ten­sy­vu­mą.

– Re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai daž­nai va­di­na­mi V. Pu­ti­no per­ga­le. Ar toks tei­gi­nys pa­grįs­tas?

– Iš ti­krų­jų bū­ta nuo­mo­nių, jog penk­ta­die­nio ry­tą re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai tu­rė­jo pra­džiu­gin­ti Krem­liaus va­do­vą. Su­pran­ta­ma, kad Lon­do­no už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jai daž­nai bū­da­vo at­sva­ra bei tam ti­kras sau­gik­lis nuo­lai­džiau­jan­tiems, o kar­tais net at­vi­rai dir­ban­tiems Krem­liui, Eu­ro­pos po­li­ti­kams. Ma­ža to, re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai, ti­kė­ti­na, bus dar vie­nas ele­men­tas bend­ra­me ES su­maiš­ties kon­teks­te. Jau da­bar gir­di­mi ana­lo­giš­ki par­eiš­ki­mai ki­to­se ša­ly­se reiš­kia, jog ma­žiau dė­me­sio bus ski­ria­ma ir Ry­tų po­li­ti­kai. O vi­są kon­teks­tą pa­gar­di­nus Krem­liaus ži­niask­lai­dos iš­krai­py­mais bei se­lek­ty­via in­for­ma­ci­ja, tęs­ti „ne­si­bai­gian­čios ES kri­zės“ te­mą ne­bus itin su­nku.

Vis­gi at­vi­rai džiū­gau­ti dėl re­fe­ren­dum re­zul­ta­tų V. Pu­ti­nui bū­tų ma­žų ma­žiau­siai ne­to­lia­re­giš­ka, nes do­mi­no efek­tas įma­no­mas ir Ry­tuo­se. Tur­būt ne­rei­kia pri­min­ti prieš ke­lis de­šimt­me­čius įvy­ku­sio re­fe­ren­du­mo dėl ne­prik­lau­so­my­bės Ta­tars­ta­ne, su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos Šiau­rės Kau­ka­ze ir bend­rai ne­sta­bi­lios so­cioe­ko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, jau ne­kal­bant apie ma­si­nius žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus ir lais­vės ap­ri­bo­ji­mus, Ru­si­jo­je. Su­pran­ta­ma, kad Ru­si­jos pi­lie­čiai jau se­no­kai ne­tu­ri tei­sės iš­reikš­ti sa­vo va­lią, bet au­gan­tis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ga­li iš­si­verž­ti ir ki­to­mis, ne vien tik emig­ra­ci­jos, for­mo­mis ir su­si­da­rius kri­ti­nei ma­sei net ir au­gan­čios rep­re­si­jos ne itin pa­dės.

– Ar bri­tų pa­si­trau­ki­mas iš ES nu­lems Vo­kie­ti­jos įsi­ga­lė­ji­mą bend­ri­jo­je?

– Ži­no­ma, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės iš­ėji­mas reikš ir tam ti­krą ga­lios per­sis­kirs­ty­mą Briu­se­ly­je. Vie­nas iš sce­na­ri­jų bū­tų dar stip­res­nis Vo­kie­ti­jos vaid­muo, bet tai pri­klau­so ir nuo ki­tų vei­kė­jų, tar­kim, kaip pa­sielgs Len­ki­ja. Ki­tas sce­na­ri­jus ga­lė­tų bū­ti stip­rė­jan­tis re­gio­na­liz­mas ir koa­li­ci­jų vaid­muo.

Lie­tu­vai ypač svar­bu stip­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su Šiau­rės vals­ty­bė­mis ir, kaip vi­sa­da, nor­ma­li­zuo­ti dar­bi­nius san­ty­kius su Var­šu­va. Šiau­ri­nė­je di­men­si­jo­je vie­na ar ki­to­kia for­ma įma­no­ma įtrauk­ti ir tą pa­čią Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, ta­čiau tam bū­ti­nas ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas, o ne for­ma­lus po­žiū­ris ar skam­bu­čio iš Lon­do­no lau­ki­mas.

Tai­gi, nors re­fe­ren­du­mo bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus ga­li­ma va­din­ti nok­dau­nu, skelb­ti no­kau­tą dar anks­ti. Re­fe­ren­du­mui ne­bu­vo pa­si­ruoš­ta, Bri­ta­ni­jos iš­ėji­mo ga­li­my­bė at­ro­dė ne­įti­kė­ti­na, tad es­mi­nis klau­si­mas yra, ar tai bus pri­im­ta kaip spy­ris į pa­stur­ga­lį, ver­čian­tis ženg­ti pir­myn, ar vie­nas iš smū­gių bū­si­mų re­fe­ren­du­mų, grą­si­ni­mų, šan­ta­žo, po­pu­liz­mo gais­rų gran­di­nė­je.