JAV nepamiršo sąjungininkų Europoje

2013-11-16 "Lietuvos žinios"

Lie­tu­vo­je vie­šė­jęs JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­to Po­li­ti­nių ir ka­ri­nių rei­ka­lų biu­ro va­do­vas To­mas Kel­ly pa­brė­žia, kad Lie­tu­va yra ver­tin­ga są­jun­gi­nin­kė, o jos in­dė­lis į NA­TO - reikš­min­gas. Ta­čiau, kaip ir dau­ge­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių, mū­sų ša­lis tu­rė­tų ne­pa­mirš­ti įsi­pa­rei­go­ji­mo skir­ti sa­vo gy­ny­bos reik­mėms rei­kia­mą fi­nan­sa­vi­mą.

Lie­tu­va - vie­na iš dau­ge­lio NA­TO pri­klau­san­čių Eu­ro­pos vals­ty­bių, ku­rios gy­ny­bai vis dar ne­ski­ria tiek lė­šų, kiek yra įsi­pa­rei­go­ju­sios pa­gal na­rys­tės Al­jan­se su­tar­tį. Ta­čiau mū­sų ka­riuo­me­nė sva­riai pri­si­de­da prie bend­ros NA­TO veik­los. Ypač sėk­min­gai tarp­tau­ti­nė­se ope­ra­ci­jo­se da­ly­vau­jan­čios Lie­tu­vos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties pa­jė­gos su­lau­kia ne­ma­žai pa­gy­rų iš JAV ka­riš­kių. To­kios siau­ros ka­ry­bos sri­tys Lie­tu­vai ga­lė­tų bū­ti svar­biau­sios to­liau plė­to­jant gy­ny­bos pa­jė­gu­mą. Tai duo­da­mas in­ter­viu "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­žy­mė­jo To­mas Kel­ly.

Stra­te­gi­niai ry­šiai išliks

- Jū­sų sri­tis - ka­ri­nė po­li­ti­ka. Koks šiuo po­žiū­riu yra Bal­ti­jos re­gio­nas?

- Dir­bau JAV am­ba­sa­do­je Vil­niu­je nuo 2004 iki 2007 me­tų. Da­bar vėl at­vy­kau į re­gio­ną, ku­rį ge­rai pa­žįs­tu ir ku­rio ak­tua­li­jo­mis nuo­lat do­mė­jau­si. 2004 me­tais prie NA­TO pri­si­dė­ju­si Lie­tu­va tam ti­kru at­žvil­giu ta­po sek­ti­nu pa­vyz­džiu. Dau­ge­ly­je Al­jan­sui la­bai svar­bių sri­čių Lie­tu­vos in­dė­lis yra la­bai sva­rus, ypač tu­rint gal­vo­je tai, kad esa­te ma­ža ša­lis. Sa­vo ge­bė­ji­mus par­odė­te da­ly­vau­da­mi mi­si­jo­je Ira­ke ir va­do­vau­da­mi Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pei Af­ga­nis­ta­ne. Sėk­min­gas Lie­tu­vos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties pa­jė­gų pa­si­ro­dy­mas Af­ga­nis­ta­ne taip pat ro­do, kad net ir ma­ža ša­lis ga­li la­bai reikš­min­gai pri­si­dė­ti prie bend­ros Al­jan­so veik­los.

Pir­ma­sis Lie­tu­vos na­rys­tės NA­TO de­šimt­me­tis - la­bai sėk­min­gas. Mes tai pri­pa­žįs­ta­me ir kar­tu pa­žy­mi­me, kad plė­to­jant šią abi­pu­sę par­tne­rys­tę JAV taip pat pri­sii­ma svar­bius sau­gu­mo įsi­pa­rei­go­ji­mus Lie­tu­vai bei ki­toms Bal­ti­jos ša­lims. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad JAV la­bai rim­tai žiū­ri į 5-ojo su­tar­ties sky­riaus (NA­TO su­tar­ties par­ag­ra­fas dėl sa­vi­tar­pio pa­gal­bos - aut.) įsi­pa­rei­go­ji­mus.

To­dėl da­ly­vau­ja­me Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vės sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mo mi­si­jo­je. Be to, esa­me pa­grin­di­nis ka­ri­nin­kų kor­pu­so ug­dy­mo rė­mė­jas. Daug Lie­tu­vos ka­ri­nin­kų vyks­ta to­bu­lin­tis į JAV. Taip pat esa­ma ki­tų prog­ra­mų, pa­vyz­džiui, Už­sie­nio ka­ri­nio fi­nan­sa­vi­mo prog­ra­ma, Ko­vos su te­ro­riz­mu par­amos prog­ra­ma ir ki­tos. Pa­gal jas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė įgi­jo mo­der­nios įran­gos - nuo prieš­tan­ki­nių gink­lų ir nak­ti­nio ma­ty­mo prie­tai­sų iki mū­šio lau­ko žval­gy­bos įran­gos. Ma­no­me, kad mū­sų ša­liai šis bend­ra­dar­bia­vi­mas nau­din­gas, to­dėl at­ei­ty­je ke­ti­na­me jį tęs­ti tiek NA­TO kon­teks­te, tiek plė­to­da­mi dvi­ša­lius san­ty­kius.

- Ko­kie yra gy­ny­bos po­li­ti­kos iš­šū­kiai mū­sų re­gio­ne?

- Svar­biau­sias iš­šū­kis, su ku­riuo su­si­du­ria dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­lių, įskai­tant ir Lie­tu­vą, - jų gy­ny­bos pa­jė­gu­mo už­ti­kri­ni­mas. Vi­sos NA­TO ša­lys yra įsi­pa­rei­go­ju­sios gy­ny­bai skir­ti 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), ta­čiau šį įsi­pa­rei­go­ji­mą vyk­do vos ke­lios vals­ty­bės. Tai da­ro Es­ti­ja, o Lie­tu­va, de­ja, dar to­li nuo šio tiks­lo. Ma­nau, kad vi­soms Al­jan­so vals­ty­bems rei­kės skir­ti dau­giau dė­me­sio gy­ny­bos iš­lai­doms. Ki­taip NA­TO ri­zi­kuo­tų tap­ti "tuš­čiu" Al­jan­su, ku­ria­me vos ke­lios ša­lys bū­tų pa­jė­gios rea­liai da­ly­vau­ti mi­si­jo­se. Taip pat esu įsi­ti­ki­nęs, kad kuo stip­res­nės yra jū­sų gink­luo­to­sios pa­jė­gos, tuo ma­žiau no­ro ky­la po­ten­cia­liam prieš­inin­kui iš­mė­gin­ti jų pa­jė­gu­mą.

- Ne­ma­žai ana­li­ti­kų vis dar tei­gia, kad Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­ja tel­kia­si į Ar­ti­mų­jų Ry­tų bei Azi­jos sau­gu­mo prob­le­mas ir ap­lei­džia šiuos klau­si­mus Eu­ro­po­je.

- Sa­ky­čiau, kad toks api­bū­di­ni­mas ne­ati­tin­ka ti­kro­sios B.Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­jos po­li­ti­kos. Ma­nau, kad pro­ce­sas, ku­rį va­di­na­me ba­lan­so pa­kei­ti­mu (re­ba­lan­cing - aut.), at­spin­di tai, kaip di­dė­ja Azi­jos re­gio­no reikš­mė pa­sau­li­nia­me kon­teks­te. JAV yra vie­na iš Ra­mio­jo van­de­ny­no vals­ty­bių ir mū­sų vaid­muo šia­me re­gio­ne, kaip ir vi­so­je Azi­jo­je, yra svar­bus. To­dėl vi­siš­kai su­pran­ta­ma, kad JAV to­liau ak­ty­viai da­ly­vaus Azi­jo­je vyks­tan­čiuo­se pro­ce­suo­se.

Ta­čiau tuo pat me­tu da­bar­ti­nė ad­mi­nis­tra­ci­ja su­vo­kia, ko­kią es­mi­nę reikš­mę tu­ri mū­sų są­jun­gi­niai ry­šiai su Eu­ro­pa, kaip jie vei­kia mū­sų pa­dė­tį pa­sau­ly­je. Pa­tys pa­jė­giau­si JAV są­jun­gi­nin­kai yra bū­tent Se­na­ja­me že­my­ne. Be to, su Eu­ro­pa mus sie­ja stip­rus kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės ry­šys. Eu­ro­pa - ne tik re­gio­nas, ku­ria­me pa­de­da­me są­jun­gi­nin­kams, tai - kri­tiš­kai svar­bi plat­for­ma, pa­de­dan­ti už­ti­krin­ti mū­sų in­te­re­sus ki­tuo­se re­gio­nuo­se, pa­vyz­džiui, Af­ri­ko­je ir Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Eu­ro­pos reikš­mė JAV iš­liks to­kia pa­ti ir at­ei­ty­je, tad šiuo klau­si­mu rei­kė­tų ma­žiau spe­ku­liuo­ti ir dau­giau dė­me­sio kreip­ti į tai, ką iš tie­sų da­ro­me.

Ma­no va­do­vas Joh­nas Ker­ry per vi­są sa­vo kar­je­rą pa­lai­kė ir stip­ri­no ry­šius su mū­sų są­jun­gi­nin­kais Eu­ro­po­je. J.Ker­ry - eu­ro­fi­las, vai­kys­tė­je gy­ve­no Eu­ro­po­je, daug kar­tų čia lan­kė­si. Vi­sai ne­se­niai vie­šė­jo ir Lie­tu­vo­je.

- Kon­ser­va­ty­vio­jo­je JAV ži­niask­lai­do­je ne­se­niai pa­si­gir­do kri­ti­kos, kad pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis JAV ka­rių kon­tin­gen­tas da­ly­va­vo pra­ty­bo­se „Stead­fast Jazz“.

- JAV pa­jė­gos yra už­siė­mu­sios dau­ge­ly­je re­gio­nų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jos da­ly­vau­ja ka­ri­niuo­se veiks­muo­se ir tę­sia ko­vą su te­ro­riz­mu. At­siž­vel­giant į tai, jų da­ly­va­vi­mas svar­bio­se pra­ty­bo­se Eu­ro­po­je ro­do, koks svar­bus mums yra šis re­gio­nas.

Kons­truk­ty­viai bend­rau­ja su Rusija

- B.Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­jos vyk­do­ma san­ty­kių su Ru­si­ja „per­kro­vi­mo“ po­li­ti­ka su­kė­lė tam ti­krą ne­ri­mą da­liai Bal­ti­jos ša­lių vi­suo­me­nės, ku­ri tra­di­ciš­kai ne­pa­tik­liai žvel­gia į Ru­si­ją. Kaip klos­to­si ši JAV po­li­ti­kos kryp­tis?

- Dar­bas su Ru­si­ja kar­tais tam­pa rim­tu iš­šū­kiu, ta­čiau pa­stan­gos kons­truk­ty­viai bend­rau­ti su šia vals­ty­be ati­tin­ka ir Bal­ti­jos ša­lių, JAV, ir vi­so pa­sau­lio in­te­re­sus. Gy­ve­nau Lie­tu­vo­je tre­jus me­tus, ge­rai su­pran­tu jū­sų ne­ri­mą, ku­ris re­mia­si is­to­ri­niais fak­tais ir pa­tir­ti­mi. Ta­čiau mums vi­siems yra nau­din­gos pa­stan­gos pa­lai­ky­ti kuo kons­truk­ty­ves­nius san­ty­kius su Ru­si­ja to­se sri­ty­se, ku­rio­se mū­sų in­te­re­sai su­tam­pa. Ne­puo­se­lė­ja­me iliu­zi­jų dėl kai ku­rių tos ša­lies po­li­ti­kos kryp­čių, ta­čiau yra ir to­kių sri­čių, ku­rio­se ga­li­me bend­ra­dar­biau­ti, pa­vyz­džiui, šiau­ri­nė tran­zi­to į Af­ga­nis­ta­ną kryp­tis, an­ti­pi­ra­ti­nė mi­si­ja prie So­ma­lio kran­tų ir ga­liau­siai - bend­ros pa­stan­gos Si­ri­jo­je, sie­kiant su­ras­ti ir su­nai­kin­ti che­mi­nį gink­lą.

- Ru­si­ja ini­ci­ja­vo mi­ni­mą che­mi­nio gink­lo Si­ri­jo­je su­nai­ki­ni­mo pro­jek­tą. Ar jis vyks­ta sėk­min­gai?

- Ne­ma­nau, jog tei­sin­ga sa­ky­ti, kad tai - Ru­si­jos ini­cia­ty­va. Ru­si­ja šia­me pro­jek­te dir­ba kar­tu su mu­mis. Dar­bas dar ne­baig­tas, to­dėl su­nku bū­tų ver­tin­ti, kiek jis sėk­min­gas, ta­čiau yra ženk­lų, kad pra­di­niai veiks­mai pa­vy­ko, pra­dė­tas che­mi­nio gink­lo nai­ki­ni­mas. Ma­nau, kad Ru­si­ja su­pran­ta, jog šis bend­ra­dar­bia­vi­mas ati­tin­ka ir jos in­te­re­sus. Juk per šį pro­ce­są tu­ri­me ga­li­my­bę pa­ša­lin­ti vie­ną bai­siau­sių gink­lų šia­me konf­lik­te ir pri­ar­tin­ti jo ša­lis prie ga­li­mų de­ry­bų, ku­rios yra svar­biau­sias tiks­las.

- Che­mi­nis gink­las, ži­no­ma, yra di­dis blo­gis, bet juk žmo­nės to­liau žūs­ta nuo kul­kų ir bom­bų.

- Vi­siš­kai tei­sin­gai. To­dėl la­bai sten­gia­mės įti­kin­ti vi­sas konf­lik­to ša­lis sės­ti prie de­ry­bų sta­lo. Ru­si­ja šio­je si­tua­ci­jo­je taip pat ga­li at­lik­ti svar­bų vaid­me­nį, nes pa­lai­ko glau­džius san­ty­kius su Bas­ha­ro al-As­sa­do re­ži­mu ir ga­li pa­ska­tin­ti jį pra­dė­ti de­ry­bas. Sa­vo ruo­žtu mes taip pat ska­ti­na­me Si­ri­jos opo­zi­ci­ją da­ly­vau­ti de­ry­bo­se. Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad de­ry­bos - vie­nin­te­lis rea­lus šios prob­le­mos spren­di­mas.

- At­ro­do, kad bent jau da­lis opo­zi­ci­jos vi­sai ne­no­ri de­rė­tis.

- Taip yra, ta­čiau ne­nu­lei­džia­me ran­kų.

- Prieš pat JAV ir Ru­si­jai pa­sie­kiant pir­muo­sius pri­nci­pi­nius su­si­ta­ri­mus dėl Si­ri­jos kri­zės su­re­gu­lia­vi­mo at­ro­dė, kad JAV jau pa­si­ren­gu­sios pra­dė­ti ka­ro veiks­mus šio­je ša­ly­je. Ar da­bar­ti­nė ad­mi­nis­tra­ci­ja vis dar svars­to ka­ri­nės jė­gos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bę?

- Ma­nau, kad tai - dar vie­nas pa­vyz­dys, kaip gra­si­ni­mas pa­nau­do­ti jė­gą pa­de­da dip­lo­ma­ti­jai. Pla­čią­ja pra­sme tai pa­di­di­no B.al-As­sa­do re­ži­mo at­vi­ru­mą ir ver­tė ieš­ko­ti dip­lo­ma­ti­nio prob­le­mos spren­di­mo. To­kio­se si­tua­ci­jo­se ne­iš­min­tin­ga vi­sai at­mes­ti ka­ri­nės jė­gos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bę, nes ji su­stip­ri­na de­ry­bi­nius sver­tus, ta­čiau drau­ge da­bar­ti­nė ad­mi­nis­tra­ci­ja aiš­kiai lei­džia su­pras­ti, kad pir­me­ny­bę tei­kia dip­lo­ma­ti­nėms prie­mo­nėms. Tai vi­sa­da iš­min­tin­giau­sias ke­lias. To­kio tiks­lo ir sie­kia­me.

- Ir vis dėl­to ka­ro veiks­mų ga­li­my­bė iš­lie­ka?

- Tai yra vie­nas ga­li­mų sce­na­ri­jų. Ne­ga­li­me vi­siš­kai jo at­mes­ti. Ta­čiau rei­kia pa­žy­mė­ti, kad tas, ku­ris ruo­šia­si pa­nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą, tu­ri ge­rai pa­mąs­ty­ti apie ga­li­mas pa­sek­mes. Si­ri­jos at­ve­ju tai - iš­šū­kis. Da­lis opo­zi­ci­nių jė­gų yra su­si­ju­sios su „Al-Qae­da“. Tai nė­ra tos jė­gos, ku­rias no­rė­tu­me ma­ty­ti val­džio­je. Ne­no­ri­me at­si­dur­ti si­tua­ci­jo­je, kai įvai­rių įta­kos jė­gų var­žy­ma­sis tie­siog su­griaus Si­ri­jos vals­ty­bę.

- Ka­ro Li­bi­jo­je me­tu vis­kas at­ro­dė daug aiš­kiau - NA­TO par­ėmė su­ki­lė­lius prieš Muam­ma­rą Gad­da­fį, ir jis bu­vo nu­vers­tas. Si­ri­jo­je da­lis su­ki­lė­lių vei­kia „Al-Qae­dos“ pu­sė­je.

- Šia­me re­gio­ne, įskai­tant ir Ira­ką, tu­ri­me pa­tir­ties, mo­kan­čios, kad nu­vers­ti vy­riau­sy­bę yra daug leng­viau nei su­kur­ti. Pla­nuo­da­mi sa­vo to­les­nius veiks­mus Si­ri­jo­je mes tu­ri­me tai gal­vo­je.

- Ru­si­ja no­ri įtrauk­ti į de­ry­bas Ira­ną. Ko­kia Vals­ty­bės de­par­ta­men­to po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu?

- Ma­no­me, kad įma­no­ma pa­siek­ti su­si­ta­ri­mą su vi­so­mis ša­li­mis, ku­rios yra pa­si­ren­gu­sios po­zi­ty­viai da­ly­vau­ti de­ry­bo­se. Pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis su Ira­nu kal­bė­jo­mės jo bran­duo­li­nės prog­ra­mos klau­si­mais, ir šios de­ry­bos bu­vo la­bai reikš­min­gas ženk­las, kad Ira­nas ga­li at­lik­ti kons­truk­ty­vų vaid­me­nį plė­to­jant tarp­tau­ti­nius san­ty­kius. No­rė­čiau, kad Ira­nas ti­krai im­tų­si to­kio vaid­mens, to jis ne­da­rė iš­ti­sus de­šimt­me­čius. B.Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­ja aiš­kiai par­odė, kad yra pa­si­ren­gu­si dia­lo­gui su Ira­no va­do­vy­be, nau­juo­ju jo pre­zi­den­tu.

- Ki­tas ne­ra­mus re­gio­nas - Kau­ka­zas. Gru­zi­ja reiš­kia ne­ri­mą dėl to, kad Ru­si­jos pa­jė­gos ak­ty­viai įtvir­ti­na oku­pa­ci­nę li­ni­ją. Ko­kia yra JAV po­zi­ci­ja?

- Mū­sų po­zi­ci­ja - Ru­si­ja ne­tu­ri tei­sės uži­mi­nė­ti po­zi­ci­jų su­ve­re­nio­je ki­tos vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je. Mes tai dek­la­ruo­ja­me vi­siš­kai aiš­kiai.

Rei­kia siek­ti dar aukš­tes­nio lygmens

- Pa­gy­rė­te Lie­tu­vą kaip ge­rą NA­TO ir JAV są­jun­gi­nin­kę. Kas pa­da­ro vals­ty­bę ge­ra są­jun­gi­nin­ke? Juk tam ne­už­ten­ka vien skir­ti 2 proc. BVP?

- Lie­tu­vai - ma­žai, di­de­lių iš­tek­lių ne­tu­rin­čiai vals­ty­bei, svar­biau­sia yra plė­to­ti gy­ny­bos pa­jė­gu­mą sri­ty­se, kur ji ga­lė­tų da­ly­vau­ti pla­tes­nė­se Al­jan­so ope­ra­ci­jo­se. Pa­vyz­džiui, spe­cia­lio­sios pa­skir­ties pa­jė­gos ar­ba mo­kė­ji­mas da­ly­vau­ti ope­ra­ci­jo­se, su­si­ju­sio­se su che­mi­niais ir bio­lo­gi­niais gink­lais. To de­ri­nys su po­li­ti­niu pa­si­ry­ži­mu da­ly­vau­ti Al­jan­so veik­lo­je - pa­grin­di­nis ele­men­tas, da­ran­tis Lie­tu­vą svar­bia ir nau­din­ga są­jun­gi­nin­ke.

Ta­čiau Lie­tu­va tu­rė­tų ieš­ko­ti nau­jų iš­tek­lių pa­skirs­ty­mo bū­dų ir skir­ti dau­giau dė­me­sio bend­riems veiks­mams su ki­to­mis ša­li­mis, pa­vyz­džiui, su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, su ku­rio­mis Lie­tu­vą sie­ja daug fun­da­men­ta­lių sau­gu­mo in­te­re­sų. Taip pat su to­kio­mis ša­li­mis, kaip Len­ki­ja, ku­ri yra vie­na iš ne­dau­ge­lio vals­ty­bių, di­di­nan­čių sa­vo gy­ny­bi­nes ga­lias, ir su ku­ria Lie­tu­vą taip pat sie­ja bend­ri sau­gu­mo in­te­re­sai.

- Tu­ri­te gal­vo­je, kad Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė ga­lė­tų spe­cia­li­zuo­tis tam ti­kro­se sri­ty­se, to­kio­se kaip, pa­vyz­džiui, spe­cia­lio­sios pa­skir­ties pa­jė­gos?

- Taip. Lie­tu­va ne­ga­li su­kur­ti di­de­lio lai­vy­no ar­ba ka­ri­nių oro pa­jė­gų. Ne­ga­li tu­rė­ti vis­ko iš kar­to. Ta­čiau į tam ti­kras sri­tis ga­li­te įneš­ti sva­rų in­dė­lį. Kal­bant apie spe­cia­lio­sios pa­skir­ties pa­jė­gas, Lie­tu­vos ka­riai jau yra vie­ni ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Apie tai man as­me­niš­kai sa­kė ir JAV spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų šta­bo va­do­vas ad­mi­ro­las Wil­lia­mas McRa­ve­nas. Tai­gi šiuo po­žiū­riu Lie­tu­va jau daug pa­sie­kė, ta­čiau rei­kia siek­ti dar aukš­tes­nio lyg­mens.

- Il­gai gy­ve­no­te Lie­tu­vo­je. Ko pa­siilgs­ta­te iš­vy­kęs?

- La­biau­siai pa­siilgs­tu lie­tu­vių iš­ti­ki­my­bės ir drau­gys­tės. Esu gy­ve­nęs dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių, ta­čiau nie­kur ne­su­ti­kau to­kių drau­giš­kų ame­ri­kie­čiams žmo­nių, ko­kius su­ti­kau čia. Lie­tu­vai ma­no šir­dy­je vi­sa­da bus skir­ta la­bai ypa­tin­ga vie­ta.

Ki­tas da­ly­kas, pa­da­ręs man di­džiu­lį įspū­dį, yra tai, kad lie­tu­viai yra ti­kri ko­vo­to­jai. Dau­giau nei tūks­tan­tį me­tų ko­vo­jo­te dėl iš­li­ki­mo. Po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vie­ni sto­jo­te prieš Rau­do­ną­ją ar­mi­ją ir su to­kiu ga­lin­gu prieš­inin­ku ko­vo­jo­te įspū­din­gai, nes esa­te at­kak­lūs ir su­ma­nūs ko­vo­to­jai. Šio­mis sa­vy­bė­mis lie­tu­viai pa­si­žy­mi tiek mū­šio lau­ke, tiek krep­ši­nio aikš­te­lė­je. Ame­ri­kie­čiai tuo la­bai ža­vi­si.