Sugadinti santykiai su sąjungininkėmis

2010-03-22 "Lietuvos žinios"

Dėl Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­jos veiks­mų tarp­tau­ti­nė­je are­no­je vis la­biau silps­ta san­ty­kiai su vals­ty­bė­mis są­jun­gi­nin­kė­mis. Šios ša­lys daž­nai kri­ti­kuo­ja­mos, o po­ten­cia­lioms jų prie­ši­nin­kėms ir JAV kon­ku­ren­tėms nuo­lai­džiau­ja­ma, nors iš to ne­gau­na­ma jo­kios nau­dos. At­ro­do, kad tai ne iš anks­to ap­gal­vo­tos stra­te­gi­jos, bet vi­so la­bo ne­vy­ku­sios už­sie­nio po­li­ti­kos re­zul­ta­tas. 

Di­dy­sis antisemitas

Naujausią santykių su tradicine partnere krizę B.Obamos administracijai "pavyko" sukelti Artimuosiuose Rytuose. JAV piktai sukritikavo Izraelio planus kurti naują žydų gyvenvietę Vakarų Krante ir už tai Izraelio dešinieji jau apšaukė B.Obamą antisemitu. Prezidentas tvirtino, kad vis dar remia ir toliau rems savo sąjungininką Izraelį, o valstybės sekretorė Hillary Clinton teigė, neva ši "kieta" diplomatinė priemonė privertė Izraelį vėl sėsti prie derybų stalo. Tačiau sklinda gandai, jog Izraelis jau pradėjo slaptas konsultacijas su Maskva. Tai reikštų JAV vaidmens sumenkinimą taikos procesu.

Negalima smerkti to, kad JAV kritikavo Izraelį, nes šis gana dažnai nusipelno kritikos. Stebina kitkas: kodėl būtent šį kartą kritika buvo tokia aštri? Juk kalbama ne apie masinius oro antskrydžius. Ką JAV laimėjo, sunku suprasti, bet santykiai su sąjungininke iš tiesų pagadinti, o pats B.Obama rizikuoja užsitraukti žydų bendruomenės nemalonę Amerikoje.

Neturi laiko

Izraelis gali guostis tuo, kad jo patirtis - tikrai ne išimtis dabartinės JAV administracijos politikoje. B.Obama pačiose JAV vis labiau kritikuojamas dėl to, jog neskiria tiek dėmesio, kiek derėtų, tarptautiniams reikalams, o svarbiausia - visiškai ignoruoja sąjungininkių interesus. Kas lemia tokią situaciją? Gal prezidentas taip įsitraukęs į epinę kovą dėl sveikatos apsaugos reformos, kad nebeturi laiko užsienio partneriams? Gal jis ieško naujų sąjungininkų?

Pastaruoju metu B.Obamos administracija išties siuntė intensyvius signalus, kad JAV aktyviai skatins bendradarbiavimą su Pietryčių Azijos valstybėmis: Indonezija, Malaizija ir net Vietnamu. Tiesa, čia taip pat koją pakišo reforma: prezidento kelionė į regioną nukelta būtent dėl jos. Taigi "naujiesiems sąjungininkams" irgi nėra laiko.

Europai - nieko

Gal B.Obama supranta tai, ko nesupranta niekas kitas? Gal iš tiesų Malaizija bus geresnė sąjungininkė nei, tarkim, Jungtinė Karalystė? Tačiau kol kas taip nėra, ir jokiame kitame žemyne JAV neturi patikimesnių ir senesnių sąjungininkių kaip Europoje - tiek Vakarų, tiek Rytų. Su Senojo žemyno valstybėmis JAV sieja ne tik glaudūs istoriniai ryšiai, bet ir bendra vertybių sistema. To nepasakysi nei apie potencialias "naująsias sąjungininkes", nei apie Rusiją ir Kiniją, gaunančias nuolaidas "už ačiū".

Matyt, istorijos išmanymas nėra stiprioji B.Obamos administracijos vieta. Per pirmąsias 100 prezidentavimo dienų diplomatiniai laimėjimai Europoje buvo lygūs... nuliui. George'o W.Busho neva sugadinti santykiai su Prancūzija ir Vokietija nepagerėjo nė per nago juodymą. Jungtinė Karalystė apskritai liko šokiruota, kai B.Obamos administracija pervadino nuo Winstono Churchille'io laikų gyvavusius Didžiosios Britanijos ir JAV "ypatinguosius santykius" (special relationship) į "ypatingąją partnerystę" (special partnership).

Naujasis Chamberlainas

Ką ir kalbėti apie santykius su Rytų Europos valstybėmis, kurios, nors ir nėra tradicinės bei istorinės JAV sąjungininkės, pastarąjį dešimtmetį neabejotinai galėjo vadintis ištikimiausiomis. Lenkijos ir Čekijos pavyzdžiai parodė, kad B.Obamai nelabai suprantamos tokios - moderniojoje diplomatijoje vis dar egzistuojančios! - sąvokos kaip lojalumas, pagarba sąjungai, patikimumas.

Be perstojo maigydamas rusiškosios "perkrovos" mygtuką B.Obama tiesiog dalija Maskvai nuolaidas. Pradėjęs tuo, kad atsisakė "bušiškų" planų dėl priešraketinės gynybos objektų, jis sėkmingai tai tęsė rusų demokratinės opozicijos ignoravimu per vizitą Maskvoje ir titaniška kantrybe per derybas dėl ginkluotės apribojimų. Už tai namie B.Obama ir buvo pramintas "naujuoju Chamberlainu" (tarpukario britų premjeras Neville'is Chamberlainas, pasirašęs "Miuncheno suokalbį"). Vašingtonas vėl laimėjo... nulį. O štai lenkų ir čekų, pasitikėjusių JAV, santykiai su Rusija tapo dar labiau įtempti. Ar atsiimdamas G.W.Busho duotus pažadus B.Obama supranta, kad iš tiesų atsiima JAV suteiktas garantijas? Žinoma, sąjungininkėms lieka sutartys (ačiū Dievui, sukurtos ne G.W.Busho!), kurių JAV, be abejo, laikysis. Tačiau tarpusavio pasitikėjimas mažėja.

Silpna komanda

"Būti geresniam negu G.W.Bushas!" - taip būtų galima apibendrinti beveik visus B.Obamos rinkimų pažadus. Ir po rinkimų prezidentas ėmėsi juos įgyvendinti. Tik užsienio politikoje pasitelkė ne kūrybingą mąstymą, o kirvį, ir pradėjo paprasčiausiai griauti visa tai, ką per 8 metus buvo sukūrusi ankstesnė administracija.

Mažai kas ginčytųsi, kad G.W.Bushas nebuvo pats "šviesiausias" prezidentas JAV istorijoje. Nebuvo jis ir toks charizmatiškas kaip B.Obama. Tačiau užsienio politikoje pasiekė bent jau tai, kad suformavo tvirtus ir patikimus santykius su Rytų Europos valstybėmis, sutvirtino partnerystę su kai kuriais tradiciniais sąjungininkais.

Jau iš pat pradžių manyta, jog B.Obamos užsienio politika bus kur kas pasyvesnė. Tačiau niekas nesitikėjo, kad jis į JAV sąjungininkes ir jų interesus visiškai numos ranka. Dabartinė Valstybės departamento komanda profesionalumu akivaizdžiai neprilygsta pirmtakei, tačiau tai negali būti pasiteisinimas, kai kalbama apie neregėto masto JAV autoriteto griovimą. O vyksta būtent tai: tarptautinėje arenoje B.Obama griauna ne "blogą" G.W.Busho palikimą, o santykius su sąjungininkėmis ir jų pasitikėjimą Vašingtonu.