Mūšio laukas - Arktis

2010-04-17 "Lietuvos žinios"

Pra­ėju­sią sa­vai­tę įvy­ko du tarp­tau­ti­niai fo­ru­mai - Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G8) su­si­ti­ki­mas ir pen­kių Ark­ties ša­lių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trų po­sė­dis. Jei pir­ma­sis bu­vo nu­spė­ja­mai ba­na­lus ir ku­pi­nas tuš­čios re­to­ri­kos, an­tra­sis in­tri­ga­vo "už­da­rų du­rų" for­ma­tu ir bu­vo ku­pi­nas ne­su­vai­din­tos įtam­pos. 

Ir vėl tas Ira­nas!

Šiemet G8 susitikimas tapo lyg ir pasirengimo raundu prieš išplėstinio formato Didžiojo dvidešimtuko (G20) forumą. Išplėstinis formatas aiškiai pretenduoja perimti lyderio pozicijas iš septynių "tradicinių" didžiųjų ekonomikų bei Rusijos (kuri nežinia kodėl vis dar mano esanti "ekonomiškai išsivysčiusi"), ir galbūt todėl G8 forumas atrodė kažkoks tuščias ir dirbtinis.

Susitikimo dalyviai draugiškai sutarė, kad Irano atominė programa pavojinga ir nusprendė, kad šiai šaliai greičiausia reikės vėl taikyti sankcijas. Labai originalus sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad trys prieš tai taikyti sankcijų paketai nedavė jokio rezultato. Tik G8 nedalyvaujančios Turkijos premjeras paįvairino diskusiją gana taikliai pažymėjęs, kad visi labai nerimauja dėl Irano, kuris branduolinio ginklo dar neturi, bet niekas nekalba apie Izraelį, kuris šį ginklą turi jau seniai, nėra prisiėmęs jokių tarptautinių įsipareigojimų ir netgi atvirai grasina jį panaudoti prieš tą patį Iraną.

Kalbėta ir apie pasaulinį saugumą, ekonomikos krizę bei klimato pokyčių grėsmę. Tačiau kalbėta tuščiai. Ekonomikos problemų siaurame G8 formate spręsti jau nebeišeina - tenka laukti G20 susitikimo, o štai pasaulinio saugumo ir klimato problemos kur kas įdomesnėje šviesoje atsiskleidė kitame aukšto lygio susitikime.

Su kuo ir prieš ką?

Kanadoje susirinko penkių "tiesioginį išėjimą" prie Arkties turinčių valstybių - JAV, Kanados, Rusijos, Norvegijos ir Danijos - užsienio reikalų ministrai. Šio, patogumo dėlei pavadinkime "Arkties penketuko", arba A5, atstovai neveltui tarėsi už uždarų durų, nes būtų tikrai nepatogu demonstruoti visam pasauliui, kaip jie kimba vienas kitam į plaukus mėgindami išsidalyti arktines teritorijas.

O juk dalytis yra ką. Kasmet keletui mėnesių atitirpstanti Arktis siūlo įspūdingas ekonomines perspektyvas: naujus laivybos kelius tarp Ramiojo vandenyno ir Atlanto, bent 90 mlrd. barelių naftos ir dar nežinia kiek gamtinių dujų bei kitokių naudingų iškasenų.

Atsiskleidė ir nauji "draugiškų" šių šalių tarpusavio santykių aspektai. Iki šiol teritorinių ginčų Arktyje turėjusios Kanada ir Danija susivienijo, kad sudarytų detalų dugno žemėlapį. JAV užsipuolė savo draugiškiausią kaimynę Kanadą, kad ši neva ketina uzurpuoti laivybos kelius tarptautiniuose vandenyse. Kanada tvirtina, jog tai - jos teritoriniai vandenys. O Rusija skundžiasi visais teigdama, kad bandymai išstumti ją iš Arkties "yra nepriimtini teisiškai ir nesąžiningi atsižvelgiant į Rusijos geografiją ir istoriją". Kuo čia dėta istorija, net nebandysiu spėlioti, bet skamba gražiai.

Arktis - Tėvynė mūsų!

A5 valstybės nuo 2007 metų, kai Arkties ledynai pirmą kartą ištirpo, ėmėsi taip aktyviai deklaruoti savo geografines ir "istorines" teises į šį, anksčiau niekam nereikalingą, regioną, kad tūlam stebėtojui iš tiesų gali pasirodyti, jog Arktis yra vos ne visų šių nacijų protėvynė. Rusai vandenyno dugne paliko savo vėliavą įrodinėdami, kad jų Sibiro šelfas tęsiasi iki pat ašigalio. Kanadiečiai šiaurėje jau ėmėsi statyti giliavandenį uostą, patrulinį laivyną ir mokslinių tyrimų stotį, šitaip demonstruodami, kad jie yra tikrieji regiono pionieriai. Tačiau kol kas visus lenkia pragmatiškieji norvegai, kurie jau pernai pateikė paraišką Jungtinėms Tautoms (JT) ir pasiekė tarptautinį savo arktinių pretenzijų pripažinimą. Tokias pačias paraiškas šiemet skuba pateikti Rusija, o 2013 metais - Kanada.

Kanada išties rimtai žiūri į Arktį, kaip savo istorinę teritoriją. Jau ne pirmi metai šiaurėje rengiami kariniai mokymai skambiu pavadinimu "Nunavut". Išvertus iš inuitų kalbos - "tai - mūsų žemė". Taigi kanadiečiai pasirengę lieti kraują už savo "arktinę Tėvynę". Jiems tikrai pasisekė, kad šiuo metu draugauja su Danija, nes kariniu požiūriu ši "arktinė" valstybė turbūt nepralenkiama. Danija - vienintelė šalis pasaulyje, turinti specialios paskirties būrį, naudojantį šunų kinkinius.

Velniop atšilimą ir eskimus!

Pasaulyje jau seniai egzistuoja JT, sprendžianti ašigalių teritorijų klausimus. Be to, yra tokia Arkties Taryba, kuri taip pat seniai lyderiauja Arkties aplinkosaugos ir mokslinių tyrimų srityje. Šioje taryboje atstovaujama ir Arktyje gyvenančioms tautelėms.

Žinoma, nei šių tautelių atstovai, nei Arkties Tarybai priklausančios Švedija, Islandija ir Suomija nėra kviečiamos į "didžiųjų" Arkties įsisąvintojų susitikimus. Neduokdie, ims trukdyti Arkties turtų dalyboms! JT jiems taip pat nereikalingos. A5 atstovai pareiškė, kad nemato reikalo tobulinti tarptautinės teisės aktų dėl Arkties. Irgi logiška: juk galima prisižaisti iki to, kad tarptautinė bendruomenė iškels aplinkosaugą aukščiau "istorinių" teisių siurbti naftą.

Žiauriai klysta visi tie, kas sunerimę dėl Arkties ledynų tirpimo. Pasiklausius A5 atstovų pasidaro visiškai aišku, jog tai, kad neužilgo Arktis gali išvis nebeužšalti, tikrai nėra pavojingas reiškinys. Anaiptol! Visam pasauliui tai bus tik į naudą, kai penki išrinktieji pradės ten pumpuoti naftą, dujas ir kasti kitas gėrybes.

Be reikalo jaudinasi ir Arktyje gyvenantys inuitai bei kitos tautelės. Kanados užsienio reikalų ministras Lawrence'as Cannonas atsakingai pareiškė, kad šios tautelės gali gauti didžiulės naudos iš Arkties naudojimo. Taip... Inuitų kaimynystė su laivybos ir naftos kompanijomis greičiausia iš tiesų duos jiems daug naudos. Maždaug tiek pat, kiek jos gavo Amerikos indėnai iš susitikimo su Kolumbu.