Socializmas be Hugo Chavezo

2013-01-14 "Lietuvos žinios"

Sa­ko­ma, ne­pa­do­ru iš anks­to kal­bė­ti apie žmo­gaus mir­tį, ta­čiau šian­dien nie­kas net ne­ga­li pa­tvir­tin­ti, ar Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cha­ve­zas vis dar gy­vas. Ne­iš­ven­gia­ma - pa­sau­lis ėmė svars­ty­ti, ko­kiu ke­liu pa­suks Ve­ne­sue­la po re­vo­liu­ci­jos va­do mir­ties.

Socializmas - paplitusi ideologija Lotynų Amerikoje. Kairįjį kursą deklaruoja Čilės, Argentinos, Urugvajaus, Ekvadoro ir net Brazilijos vadovai. Tačiau šiose šalyse socializmas gana savitas - labiau primenantis savotišką socialistiškai demokratinę oligarchiją. Turtingieji socialistai ten toliau lobsta, o socialistai skurdžiai - toliau kapanojasi lūšnynuose.

Vis dėlto trys regiono valstybės išsiskiria kaip "tikrosios" socialistinių idealų saugotojos: Kuba, Venesuela ir Bolivija. Pastaroji nėra svarbi žaidėja regiono politikoje. O Kuba - tikras revoliucijos bastionas, ilgą laiką buvęs pavyzdžiu Venesuelos revoliucijos tėvui H.Chavezui. Tačiau antruoju Bolivaru save vaizduojantis prezidentas galuojasi mirtimi, ir dėl jo vietos tuoj ims grumtis ne tik opozicija, bet ir bendražygiai. Šalyje bręsta sudėtinga situacija, o dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kas jos laukia ateityje.

Nesilaikė savų įstatymų

"Chavismo sin Chavez no existe" ("Čavizmas be Chavezo neegzistuoja"), - sakė buvęs Venesuelos viceprezidentas Elias Jaua. Reikia "naujo Chavezo".

Jeigu revoliucionieriai laikytųsi savo pačių surašytų įstatymų, viskas būtų gana paprasta: jau dabar prezidento pareigas laikinai eitų viceprezidentas Nicolas Maduro, nes išrinktajam prezidentui nepasirodžius inauguracijoje "dėl negalios" turėtų vykti būtent tokia procedūra. Inauguracijos nukėlimas buvo neteisėtas ir patvirtintas vien todėl, kad Aukščiausiasis Teismas yra sudarytas asmeniškai paties H.Chavezo.

Du įpėdiniai

Esant tokiai padėčiai, kai įstatymai pastumiami į šoną, lieka ieškoti to įpėdinio, kuris tarp valdančiųjų turi didžiausią įtaką. Pirmiausia tai ir būtų N.Maduro - senas H.Chavezo bendražygis, jo dėka pakilęs nuo autobuso vairuotojo iki užsienio reikalų ministro ir viceprezidento. Jį, kaip savo įpėdinį, įvardijo ir pats H.Chavezas. Kalbama, kad vyko net slaptas susitikimas su kariškiais, kuriuos H.Chavezas taip pat įtikinėjo palaikyti jo viceprezidentą.

Tačiau yra dar vienas pretendentas - parlamento pirmininkas Diosdado Cabello. Jei tikėti gausia, nors nepatvirtinta informacija, D.Cabello yra vienas įtakingiausių, labiausiai korumpuotų ir turtingiausių žmonių šalyje. Jo statytiniai kontroliuoja daugelį ekonomikos šakų, o dar plepama, kad jis susijęs su prekyba narkotikais. Toks yra tipiškas nugalėjusio socializmo nomenklatūros atstovas, pralobęs iš turtų, kuriuos neva dalija liaudžiai. Poreikis apsaugoti turtus, pati galimybė juos panaudoti politinėje kovoje, o ir charakteris (partijos kolegos jam davė "Stalino" pravardę) yra pakankamos priežastys manyti, kad D.Cabello nepasiduos be kovos.

Korektiška opozicija

Venesuelos opozicija ir jos lyderis Henrigue Caprilesas tikrai nusipelno pagyrimo už korektišką elgesį. Opozicija nesiėmė iš anksto rengti daugiatūkstantinių mitingų ar šturmuoti valdžios rūmų. H.Caprilesas kreipėsi į visuomenę ragindamas esant sudėtingai situacijai išlaikyti rimtį. Taigi jokios kontrrevoliucijos, tik civilizuotas rengimasis būsimiems prezidento rinkimams.

Jei įvyktų stebuklas ir valdžioje esantys revoliucionieriai surengtų laisvus rinkimus, H.Caprilesas tikrai galėtų juos laimėti. Net stojusį prieš patį H.Chavezą jį palaikė beveik pusė gyventojų.

Bet problema ta, kad dabartinis socialistinis elitas po H.Chavezo mirties norės išsaugoti prisigrobtus turtus, greičiausiai patrauks savo pusėn armiją, o tai Lotynų Amerikoje reiškia viena: mes čia pasiliekame ilgam.

Ką paveldės įpėdinis?

H.Chavezo propagandos "arkliukas" visada buvo socialistinė visaliaudinė gerovė, kurią jis neva statė už pinigus, gaunamus iš naftos. Tikrovė ne tokia džiugi. Labiausiai socializmo gėrį tauta pajuto tik prieš pastaruosius rinkimus, kai buvo nemokamai dalijami maisto produktai, suvaržytos plataus vartojimo prekių kainos ir pradėti milijardiniai gyvenamųjų būstų, mokyklų ir ligoninių statybos projektai (beje, statyboms skirti milijardai neturėtų užsilaikyti Venesueloje, nes darbams samdomos užsienio įmonės).

Skurdas šalyje taip ir nepažabotas. Net H.Chavezas pripažino, kad skurdas lemia ir fantastiškai aukštą nusikalstamumo lygį - Venesuela užima antrą vietą regione pagal nužudymų gausą ir bene paskutinę vietą pagal jų išaiškinamumą.

O svarbiausia tai, kad liūto dalis iš naftos gaunamų pajamų buvo skiriama draugiškiems santykiams su Kuba, Šiaurės Korėja bei Iranu "pirkti" ir įsigyti didžiuliams kiekiams ginkluotės iš Rusijos bei Baltarusijos. Pinigai pravalgyti, išleisti ginklams, o be naftos Venesuelos ekonomika daugiau neturi kuo pasigirti.

Kad ir kas taps H.Chavezo įpėdiniu, turės spręsti, kokiu keliu šalis judės toliau. Net ir Kuba jau imasi kai kurių ekonomikos liberalizavimo reformų ir vis aiškiau suka Kinijos jau nueitu keliu. Jei taip darys Venesuela, šaliai atsivers kur kas platesnės galimybės, nes tai reikš glaudesnius ekonominius ryšius su visu pasauliu.

Tačiau yra ir kitas variantas - likti ištikimiems "tikrajam socializmui". O tada... taip sakant, nėra to gero, kuris negalėtų pavirsti Šiaurės Korėja.