Santykius padeda gerinti net "Eurovizija"

2013-01-18 "Lietuvos žinios"

Azer­bai­dža­no am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ha­sa­nas Mam­ma­dza­da sa­ko, kad san­ty­kiai tarp mū­sų ša­lių spar­čiai plė­to­ja­mi vi­so­se sri­ty­se - po­li­ti­kos, vers­lo, kul­tū­ros. Dvi vals­ty­bes sie­ja is­to­ri­nė pa­tir­tis, stip­rė­jan­tis bend­ra­dar­bia­vi­mas ir šil­ti žmo­nių jaus­mai.

Šiandien Seime rengiamas minėjimas, skirtas Azerbaidžanui kartu su Lietuva prisiminti tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius Vilniuje ir 1990 metų sausio 20-osios tragediją Baku. Apie bendrą istorinę patirtį, dabartinius santykius ir jų potencialą LŽ kalbasi su nepaprastuoju ir įgaliotuoju Azerbaidžano ambasadoriumi Lietuvoje Hasanu Mammadzada.

- Neseniai Azerbaidžano pasiuntinybė Vilniuje persikėlė į naujas patalpas miesto centre. Ar tai ženklas, kad mūsų valstybių santykiai įgauna naują pagreitį?

- Santykių plėtra iš tiesų galima pasidžiaugti. Nuo to laiko, kai 2007-aisiais Vilniuje įsikūrė Azerbaidžano ambasada, o Lietuvos pasiuntinybė atvėrė duris Baku, kontaktai kasmet vis intensyvėja. Vien 2007 metais Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas du kartus buvo atvykęs į Lietuvoje - pirmiausia su valstybiniu vizitu, o vėliau dalyvavo viršūnių susitikime energetikos klausimais. 2007 ir 2008 metais Azerbaidžane lankėsi ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Nuo to laiko abi valstybės palaiko itin glaudžius ryšius. Tik praėjusiais metais Baku viešėjo net penki Lietuvos ministrai. Bendradarbiavimas labai intensyvus, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2012-ieji Lietuvoje buvo rinkimų metai, kai politikai daugiausia dėmesio skyrė valstybės vidaus klausimams.

Taip pat matyti, kad lietuviai vis labiau domisi Azerbaidžanu ir vis geriau pažįsta mūsų šalį. Juk Lietuvos žmonės 2012-aisiais per "Eurovizijos" dainų konkursą būtent Azerbaidžano atlikėjus pagerbė aukščiausiu įvertinimu. Už tai noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti.

Tačiau negalima sakyti, kad mūsų santykiai skaičiuojami tik dviem pastaraisiais dešimtmečiais. Lietuva ir Azerbaidžanas buvo užmezgę diplomatinius santykius dar 1918 metais, kai abi šalys tapo nepriklausomos. Deja, mes tuo metu nepriklausomybę praradome daug greičiau negu Lietuva. Vis dėlto mus sieja bendra patirtis.

- Šiandien Seime vykstančiame renginyje kalbame apie daug rimtesnius ir ne tokius optimistinius dalykus kaip dabartinis bendradarbiavimas.

- Deja, taip. Turime ir labai skaudžios bendros istorinės patirties, kuri taip pat suartina mūsų šalis ir gyventojus. Šiandien norime kartu prisiminti ir pagerbti tiek Lietuvos, tiek Azerbaidžano žmones, narsiai stojusius prieš agresiją ir paaukojusius gyvybę dėl mūsų visų laisvės.

- Tragiški Sausio 13-osios įvykiai neišdildomai įsirėžė į lietuvių atmintį. Kas tuo laikotarpiu vyko Azerbaidžane?

- Tai buvo sunkus ir lemtingas laikas mūsų šaliai. Tautinio atgimimo judėjimas, prasidėjęs 1988-aisiais, įtraukė vis daugiau žmonių. Komunistų partijos bosai Maskvoje nenorėjo su tuo taikstytis ir metais anksčiau negu Vilniuje, 1990-ųjų sausio 20 dieną, Baku gatvėse pasirodė sovietų armijos tankai. Vietinės komunistų valdžios atstovai taip bijojo Maskvos, kad net neperspėjo žmonių apie jiems iškilusią grėsmę.

O pasekmės buvo siaubingos. Tą naktį siautėję sovietų kareiviai nužudė 131 taikų gyventoją. Tarp aukų buvo moterų, vaikų, senelių... Kareiviai nesirinko taikinių - šaudė net į azerbaidžaniečių milicininkus ir greitosios pagalbos medikus. Buvo niokojami ir deginami gyvenamieji pastatai, automobiliai, padaryta didžiulė žala.

- Daug lietuvių taip pat prisimena sukrečiančius pranešimus apie tai, kas vyko Baku. Kaip praėjus metams azerbaidžaniečiai reagavo į naujienas iš Vilniaus?

- Žmonės buvo ne mažiau sukrėsti. Daugelis jautėsi taip, lyg būtų verčiami iš naujo išgyventi Baku tragediją, lyg kas nors būtų vėl ėmęs draskyti dar neužgijusią žaizdą. Taigi Azerbaidžane nereikia būti diplomatu ar istoriku, kad puikiausiai suprastum pasakojimus apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Ir lietuviai, ir azerbaidžaniečiai tuo metu nepabūgo nei agresijos, nei smurto, įveikė tragediją ir visam pasauliui pademonstravo, kad laisvės siekiantys žmonės kovos už ją narsiai, aukštai iškelta galva.

Laimė, dabar galime džiaugtis kitokia patirtimi, semiama iš mūsų tarpusavio santykių.

- Tokia patirtis suartina ir padeda geriau suprasti vieniems kitus. Ką apie Lietuvą azerbaidžaniečiai mano šiandien?

- Pirmiausia, tikrai daug apie Lietuvą žino vyresnės kartos žmonės. Juk gyvenome toje pačioje sovietinėje imperijoje. Ryšių tarp gyventojų buvo tikrai daug: kai kas kartu tarnavo armijoje, kai kas lankėsi Lietuvoje su sporto delegacijomis ar siunčiami mokslo įstaigų. Šie azerbaidžaniečiai visada atsiliepia apie lietuvius kaip apie santūrius, svetingus ir kultūringus žmones. Net ir šiandien, sutikę ką nors, kas lankėsi Lietuvoje, vis paklausia: ar Lietuva tebėra tokia pati, ir džiaugiasi išgirdę teigiamą atsakymą. Vis daugiau azerbaidžaniečių keliauja į Lietuvą. Net žiemą! Tarp mūsų žmonių populiarūs poilsio ir sveikatinimo kompleksai, pavyzdžiui, Druskininkuose.

- O jaunimas?

- Jaunimui nedaroma jokių kliūčių pažinti Lietuvą. Juk yra televizija, internetas - galima rasti visą dominančią informaciją. Beje, daug jaunų azerbaidžaniečių studijuoja Lietuvoje. Valstybė remia jaunuolius, stojančius į Europos universitetus, tarp jų - į Vilniaus universitetą ir Kauno technologijos universitetą. Šiuo metu Lietuvoje studijuoja maždaug 100 azerbaidžaniečių.

- Ar jaučiate nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų dėmesį?

- Ambasada labai aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis, ypač jaunimo, studentų, organizacijomis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais į vasaros stovyklą Azerbaidžane pasikvietėme 22 jaunuolius iš Lietuvos. Jie gyveno ir bendravo su Azerbaidžano bei kitų šalių jaunimu. Galime pagirti Lietuvos ambasadą Azerbaidžane - ji labai intensyviai dirbo ir lietuvaičių vizitas buvo labai plačiai nušviečiamas mūsų žiniasklaidoje.

Šiemet stovyklą ketiname surengti Lietuvoje, taigi optimistiškai žvelgiame į tokių projektų perspektyvas ateityje. Neketiname apsiriboti studentų ir jaunimo organizacijomis - planuojame panašų mainų projektą žiniasklaidos atstovams.

- Kuo domisi lietuviai, kreipdamiesi į ambasadą?

- Pastaruoju metu mažiau žmonių prašo informacijos ambasadoje, norintieji keliauti į Azerbaidžaną susiranda ją internete. Lietuvių turistų gausėja. Vėl galima paminėti, kad jų srautas gerokai padidėjo po mūsų pergalės "Eurovizijoje".

Kreipiasi verslininkai, kurie ieško verslo partnerių arba domisi investavimo galimybėmis mūsų šalyje. Verslo santykiai plėtojami tikrai sėkmingai. Reikėtų paminėti praėjusiais metais Lietuvoje vykusį jūsų ir mūsų verslininkų susitikimą. Dalyvavo apie 50 Lietuvos ir apie 20 Azerbaidžano verslo atstovų. Kai kurie jų iškart po susitikimo užmezgė santykius kaip partneriai.

- Neretai žmogus, išgirdęs apie Azerbaidžaną, įsivaizduoja, kad aktyviausiai bendradarbiaujama energetikos srityje, o kaip yra iš tiesų?

- Šiandien svarbiausios ekonominio bendradarbiavimo sritys yra informacinės technologijos, transportas ir tranzitas bei maisto pramonė - azerbaidžaniečiai labai mėgsta lietuviškus pieno produktus ir daug jų importuoja. Aiškiai matome abiejų šalių susidomėjimą investavimo galimybėmis. Šiemet Lietuvoje planuojame surengti verslo forumą.

- Iš Jūsų žodžių suprantu, kad azerbaidžaniečiai gerai atsiliepia apie Lietuvą ir lietuvius. O kaip mūsų kraštas pasitiko Jus, kai atvykote čia maždaug prieš metus?

- Nebuvo sunku. Lietuva man pasirodė rami, kultūringa valstybė.

- O mūsų klimatas?

- (Juokiasi.) Prie klimato priprasti buvo sunkiau. Ypač prie to, kad saulės kartais nematai visą mėnesį. Tačiau man labai patinka lietuviška vasara. Šiuo metų laiku Azerbaidžane būna siaubingai karšta, augmenija džiūsta, ją reikia nuolat ir gausiai laistyti. O Lietuvoje viskas žaliuoja ir klesti, nereikia dėl to vargti. Tiesiog Dievo dovana jūsų kraštui! Vasara čia nei per karšta, nei per šalta. Jei galėčiau rinktis, žiemą atostogaučiau Azerbaidžane, o vasarą gyvenčiau Lietuvoje.

- Sakoma, kad pietiečiams mūsų virtuvė atrodo per riebi. Ar nepatyrėte "kulinarinio šoko"?

- Per riebi? Negali būti! Lietuviai turi puikią virtuvę, ji nėra pernelyg "egzotiška" azerbaidžaniečiui. Nuostabi jautiena, sezoniniai vaisiai ir uogos, puikus medus, o lietuviškų pieno produktų tikrai nekeisčiau į nieką.

Iš tiesų ne jūsų, o mūsų virtuvė pernelyg riebi - juk valgome daug avienos, kuri yra labai riebi. Net rekomenduočiau vykti į Lietuvą norintiesiems numesti svorio.