2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

B.Obamos laukia duobėtas kelias


2013-01-28 "Lietuvos žinios"

Ba­rac­kas Oba­ma pra­dė­jo an­trą­ją ka­den­ci­ją, ir ji ža­da bū­ti itin su­dė­tin­ga. Bet ne to­dėl, kad JAV lau­kia dau­giau iš­šū­kių nei pa­pras­tai, o grei­čiau dėl to, kad pre­zi­den­tas ne­tu­ri aiš­kaus pla­no, kaip įveik­ti ne­iš­ven­gia­mus su­nku­mus ir kaip la­vi­ruo­ti kol kas ne­aiš­kio­se si­tua­ci­jo­se.

Ne kairysis, o populistas

Pastaroji B.Obamos rinkimų kampanija labai priminė praėjusiąją - daug kalbų apie idealus, šviesią ateitį, visuotinę laimę ir jokio konkretaus plano, kaip visa tai pasiekti. Suveikė. B.Obama vėl išrinktas prezidentu. Inauguracijos kalboje, iš kurios visi laukė jau aiškesnių ateities gairių, dominavo tas pats populizmas. Konservatyvių pažiūrų amerikiečiai puolė kaltinti B.Obamą polinkiu į socializmą (už jo propaguojamą valstybės vaidmens stiprinimą ekonomikos ir socialinėje srityse), tačiau tai, ką kritikai vadino kraštutiniu liberalizmu, greičiau yra tuščias populizmas.

B.Obama kalbėjo apie beveik neįpareigojančius dalykus: gėjų teises, moterų padėtį ginkluotosiose pajėgose, o svarbiausia - pasaulinį atšilimą. Jį prezidentas, pamiršęs ir Artimuosius Rytus, ir terorizmo grėsmę, pavadino pagrindiniu antrosios kadencijos iššūkiu. Turbūt B.Obama jau nebemato tos grėsmės, nors pastarieji įvykiai Malyje, Alžyre, bendra situacija arabų pasaulyje primena tiksinčią bombą.

Kaip kitaip, jei ne populizmu vadinti nuolatinės teisės gyventi JAV suteikimą daugiau kaip milijonui jaunų imigrantų. Tai padaryta prieš rinkimus, nepaisant ketverius metus kartotų pažadų pagaliau "sutvarkyti" migracijos įstatymus.

Partizaninis karas už ekonomiką

Dauguma apžvalgininkų sutarė: B.Obama turės mažiau dėmesio skirti užsienio politikai, kad galėtų imtis ekonomikos gaivinimo. Skamba logiškai, bet kol kas iš prezidento lūpų negirdėti, kaip konkrečiai jis žada tai padaryti? Toliau kalbama apie aktyvesnį valstybės kišimąsi, lygybės ir visuotinės gerovės skatinimą, mokestinės naštos perskirstymą bei investicijas į infrastruktūrą, kurios neva padės sukurti darbo vietų.

Tarkime, B.Obama iš tiesų slepia užantyje daugiau kairiosios pakraipos socialinių ekonominių programų, panašių į netrukus įsigaliosiančią naują sveikatos apsaugos sistemą. Šiuo atveju svarbu ne vien tai, ar prezidento administracija turi ką pasiūlyti, - ne mažiau svarbu, ar respublikonai, įsitvirtinę Kongrese, leis įgyvendinti tuos siūlymus? Regis, tai jau matėme per derybas dėl "fiskalinio skardžio"?

Galbūt B.Obamai ir pavyks prastumti kokias nors ekonomines iniciatyvas, bet gana daug galios parlamente turintys respublikonai gali imtis partizaninių kovos veiksmų - taisyti jau priimtus "obamiškus" įstatymus ir programas. O tai gresia labai rimtomis pasekmėmis - ekonomikai itin svarbūs įstatymai gali tapti neveiksniu demokratų ir respublikonų idėjų mišiniu.

Iššūkiai visame pasaulyje

Per praėjusią kadenciją B.Obama nepasiekė šlovingų pergalių tarptautinių santykių srityje. Baltųjų rūmų politika daugeliu atvejų buvo nenuosekli, neretai sunkiai suprantama ir nevaisinga. Neblogas pavyzdys - santykiai su Rusija. Jie šiandien, kad ir kiek maigytas "perkrovimo" mygtukas, neką geresni nei baigiantis antrajai George'o W.Busho kadencijai, t. y. prasti.

Teigiamų perspektyvų artimiausioje ateityje neįžvelgia nei rusų, nei amerikiečių ekspertai. Šalys ir toliau konkuruos dėl posovietinės erdvės valstybių tarptautinės politikos kurso pasirinkimo, žmogaus teisių, veiksmų konfliktų zonose, priešraketinės gynybos ir kitų dalykų. Kol kas realiausias santykių pagerinimo scenarijus galėtų būti bendros pozicijos dėl Sirijos suformavimas. Bent jau būtų padaryta pradžia. O apskritai JAV turės pasaulyje rimtesnių rūpesčių nei santykiai su Rusija.

Sudėtinga padėtis bręsta Tolimuosiuose Rytuose: taikai grasina Šiaurės Korėja, intensyvėja teritoriniai Japonijos, Kinijos, Vietnamo ir kitų šalių ginčai. Dėl to B.Obamai teks itin atsargiai laviruoti siekiant neaštrinti konfliktų ir tuo pat metu neišduoti gyvybinių JAV sąjungininkių interesų. Kita vertus, jei Vašingtonas pajėgtų tapti veiksmingu konfliktuojančių regiono valstybių tarpininku, tai galėtų būti B.Obamos "gulbės giesmė".

Galiausiai yra amžinai neramūs Artimieji Rytai. Čia JAV prezidento administracija kol kas aiškiai pasisako tik Izraelio ir Palestinos klausimu - siūlo siekti taikos ir įtvirtinti palestiniečių valstybingumo statusą. Tačiau nė vienam iš B.Obamos pirmtakų to nepavyko pasiekti, tad nėra jokių priežasčių tvirtinti, kad jam seksis geriau.

Naujus iššūkius žada ir "Al-Qaedos" atgimimas Šiaurės Afrikoje ir, galimas dalykas, Afganistane, iš kurio amerikiečiai netrukus trauksis. Tačiau sudėtingiausia užduotis - rasti kalbą su Arabų pavasarį išgyvenusiomis šalimis. Ten stiprėja religinių radikalų įtaka, o tuo pat metu - ir antiamerikietiškos nuotaikos. Kiekvieną iš šių valstybių teks "atrasti" ir suprasti iš naujo. Su kiekviena elgtis individualiai, ir tai - milžiniškas darbas.

Taigi kol kas aiškūs tik iššūkiai, bet kaip B.Obama ketina (jei tikrai ketina) juos atremti, skendi ateities miglose. Ir tai neįkvepia optimizmo.

Ar amerikiečiams nepabodo?

Galiausiai pats svarbiausias B.Obamos iššūkis - JAV visuomenės susiskaldymas. Juk jis laimėjo vos 3 proc. persvara. Inauguracinė kalba, tradiciškai skirta suvienyti šalį bendram tikslui, šį kartą buvo adresuota būtent prezidento šalininkams. Priešininkai neišgirdo nieko paguodžiamo, o tai reiškia, jog susiskaldymas visuomenėje išliks ir daugybė žmonių manys, kad B.Obama neatstovauja jų pilietiniams interesams.

Beje, nereikia manyti, jog populizmo griebėsi tik "blogasis" B.Obama. Niekuo ne geresnis ir Mittas Romney. Konkretumo jo programoje nebuvo daugiau, tik nepailstamas kartojimas: "Mažinti mokesčius, mažinti mokesčius..." Taigi abi svarbiausios partijos "užsirakino" šioje kovoje ir nė per žingsnį nesitraukia nuo savo ideologinių kanonų - jie jau tapo net svarbesni už realius veiksmus atkuriant gerovę. Ir demokratai, ir respublikonai ne tiek dirba ekonomikos gaivinimo labui, kiek laukia, kad viskas susitvarkytų savaime.

O žmonėms tenka rinktis vieną iš dviejų populistų. Gal jau tikrai, bent dėl įvairovės, imtų amerikiečiai ir balsuotų už ką nors trečią? Pavyzdžiui, už libertarus ar "juodąsias panteras"... Tačiau kol kas rinkėjai fanatiškai laikosi "galime rinktis tik iš dviejų variantų" mąstymo, nors ir mato, kad nei ankstesnis prezidentas respublikonas, nei demokratas jų gyvenimo nė kiek nepagerino. Kantrūs žmonės tie amerikiečiai...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą