2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Rusijos narystė PPO: stebuklo nebus


2012-08-28 "Lietuvos žinios"

Ru­si­ja ta­po 156-a Pa­sau­li­nės pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos (PPO) na­re. Ke­lio­li­ka me­tų tru­ku­sios de­ry­bos at­ve­dė jos eko­no­mi­ką į nau­ją epo­chą. Ta­čiau eko­no­mi­nio ste­buk­lo, ku­rį ka­dai­se iš­gy­ve­no Ki­ni­ja, Ru­si­jai ne­ver­ta ti­kė­tis.

Ilgametės derybos

Tapti visaverčiu tarptautinės prekybos subjektu devintąjį dešimtmetį norėjo ir Sovietų Sąjunga. Jai subyrėjus šią iniciatyvą perėmė Rusija. Galima sakyti, kad narystės PPO ji siekė nuo 1995 metų, kai pateikė oficialų prašymą.

Kodėl Rusija taip veržėsi į tarptautinę prekybos organizaciją? Tuo metu, kai įteikė prašymą, šalis išgyveno vadinamuosius laukinio kapitalizmo laikus. Rusija tikėjosi, kad jos ekonomika augs, o narystė PPO žadėjo dideles galimybes rusų gamintojams ir eksportuotojams. Be to, tai buvo valstybės prestižo klausimas.

Į valdžią atėjus Vladimirui Putinui Rusija ir toliau siekė narystės, tačiau pati ėmė vilkinti derybas. V.Putinas turėjo puikų planą...

Veltui praleistas laikas

Per pirmąsias V.Putino kadencijas Rusija intensyviai deklaravo nenugalimą troškimą įstoti į PPO ir tuo pat metu kiek įmanydama vilkino derybų procesą. Idėja buvo paprasta ir gana logiška: Rusijos ekonomikoje pradėjo vyrauti preferencijos savoms kompanijoms, o užsieniečiai buvo neretai be ceremonijų ujami lauk. Periodiškai, remdamasi visiškai išgalvotomis priežastimis, Maskva ėmė taikyti prekybos apribojimus tai vienai, tai kitai Rusijos politikos interesų nevykdančiai valstybei.

Lietuva taip pat nukentėjo nuo tokios politikos. Pavyzdys - preferenciniai geležinkelio tarifai, kai vien politiniu sprendimu kroviniai iš Klaipėdos uosto pasuko į Rusijos uostus Baltijos jūroje.

Tokios protekcionistinės politikos tikslas buvo suprantamas: Rusija norėjo suteikti laiko nacionalinėms kompanijoms "įgyti svorio" prieš pradedant žaisti pagal tarptautines taisykles. Tačiau planas nesuveikė. Rusija kaip buvo, taip ir liko žaliavas eksportuojančia šalimi, neturinčia ką daugiau pasiūlyti tarptautinėms rinkoms.

Nauja politika

Šiandien Rusija privalės (tiesa, labai lėtai ir švelniai) suvienodinti prekybos sąlygas užsienio ir nacionalinėms kompanijoms. Ir kol kas, atrodo, iš to daugiau naudos turės būtent užsieniečiai. Pavyzdžiui, bus mažinami muitai, taikomi lengviesiems automobiliams. Rusijos gamintojai jau dėl to virkauja. Tačiau, tiesą sakant, jie patys turėtų pripažinti, kad net rusai anaiptol nėra entuziastingi rusiškų automobilių pirkėjai. Ir čia nepadeda jokie muitai, jokios protekcijos. Vis dažniau girdėti kalbant, jog Rusijos automobilių gamintojai gali apskritai žlugti, jei nesieks tobulėti, kad pajėgtų konkuruoti su užsienio gamintojais, arba neįsileis investuotojų iš svetur.

Panaši lemtis, tikėtina, gresia ir kitoms mažai išsivysčiusioms Rusijos ekonomikos šakoms - draudimui, bankams, telekomunikacijų bendrovėms. Jei Rusija iš tiesų žais pagal PPO taisykles, šiose srityse veikiančias įmones greičiausiai mėgins perimti užsienio investuotojai. Daugelis valstybių tai vertintų net teigiamai - juk būtų investuojama į svarbias ir potencialiai inovatyvias sferas. Tačiau dabartinė Rusijos valdžia niekada nepasižymėjo didele meile užsienio investuotojams ar pagarba jų teisėms.

Kur nauda?

Taigi kokios Rusija tikisi naudos iš narystės PPO? Pirmiausia derėtų paminėti prekybą su JAV. Amerikiečiai anksčiau ar vėliau turės atsisakyti diskriminacinės Jacksono-Vaniko pataisos, ribojančios Rusijos prekybą. Naudos taip pat gaus rusiškų prekių (neskaitant žaliavų) eksportuotojai. Tiesa, jų apyvarta, švelniai tariant, gana kukli. Manoma, kad narystė PPO šiems eksportuotojams per metus padės sutaupyti vos porą milijardų dolerių. Tai nemažai pasako apie tokios didžiulės valstybės eksporto potencialą.

Kol kas gali pernelyg nesibaiminti ir žemės ūkio produkcijos gamintojai - jie dar ne vienus metus galės mėgautis valdžios subsidijomis.

Tačiau didžiausią naudą iš narystės PPO pajus Rusijos vartotojai. Turėtų pigti daugelis importuojamų maisto produktų, įskaitant vaisius, daržoves, žuvis, riešutus, šokoladą ir alkoholinius gėrimus, taip pat drabužiai, avalynė, juvelyrika, vaistai, baldai, elektronikos prietaisai, kosmetika, parfumerija ir daug kitų kasdienių prekių. Tai padidins rusų perkamąją galią ir tuo pat metu duos naudos valstybei, nes didėjantis vartojimas kasmet pridės bent po kelis procentus prie bendrojo vidaus produkto augimo.

Ar žais pagal taisykles?

Kai Kinija 2001 metais įstojo į PPO, jos gamyba šovė į viršų lyg vulkanas. Rusijai vargu ar reikėtų tikėtis panašios sėkmės. Ji neturi tokios didžiulės armijos pigios darbo jėgos, kuria visada didžiavosi Kinija. Narystė PPO neatsilieps ir žaliavų eksportui, nes jo sėkmę lemia tarptautinis poreikis, o ne tarifų reguliavimas. Pavyzdžiui, Rusijos metalurgijos pramonės eksportas mažėja ne dėl to, kad yra ribojamas tarptautinių taisyklių. Tiesiog sulėtėjus Kinijos ekonomikos augimo tempams kinams nebereikia rusiško plieno.

Vis dėlto Rusija, jei tikrai laikysis PPO reikalavimų, gali nemažai laimėti. Rusiškos įmonės privalės didinti konkurencingumą, o tai reiškia - tobulėti ir gaminti kokybiškesnę produkciją. Didžiulės naudos gali duoti potencialiai milžiniškos užsienio investicijos. Tačiau tam būtina viena sąlyga - Rusija turi atverti vartus užsieniečiams ir jų finansams, kitaip sakant, tapti liberalesne valstybe, lengviau priimančia ne tik pinigus, bet ir naujas idėjas.

Ilgametė Rusijos valdžios politika verčia smarkiai abejoti tokia galimybe. Todėl ir mes netrukus turėtume pamatyti, ar formalus PPO taisyklių priėmimas leis Klaipėdos uostui sąžiningai konkuruoti su rusiškais uostais, ar V.Putinas toliau žais taip mėgstamą neoficialių preferencijų ir ekonominių sankcijų žaidimą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą