Pavojingiausia vieta Europoje

2012-05-08 "Lietuvos žinios"

Nors ofi­cia­lių rei­tin­gų nie­kas ne­su­da­ri­nė­ja, Da­ges­ta­nas šian­dien vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­mas pa­vo­jin­giau­sia vie­ta Eu­ro­po­je. Šio­je Šiau­rės Kau­ka­zo res­pub­li­ko­je be­si­lie­jan­čių krau­jo upių ne­sus­tab­do nei Mask­vos fi­nan­si­nė par­ama, nei de­šim­tys tūks­tan­čių ka­rei­vių. Pa­sta­rie­ji čia dis­lo­kuo­ti ne tiek tam, kad ko­vo­tų su su­ki­lė­liais, kiek kel­tų bai­mę kai­my­nėms ša­lims.

Kraujas liejasi laisvai

Praėjusią savaitę viename Dagestano sostinės Machačkalos policijos postų nugriaudėjo du sprogimai, nusinešę mažiausiai 13 žmonių gyvybes. Sužeistųjų buvo daugiau kaip 120. Teroro aktas įvykdytas pagal jau klasika Dagestane tapusią schemą: prie policijos posto susisprogdino mirtininkas, o į įvykio vietą sulėkus teisėsaugos pareigūnams ir gelbėtojams antrasis mirtininkas detonavo kitą, bent dvigubai galingesnį užtaisą.

Toks aukų skaičius yra siaubingai didelis net ir sukilimo draskomam Šiaurės Kaukazui, tačiau apskritai tokie reiškiniai jau tapo Dagestano kasdienybe.

Praėjusiais metais sukilėlių ir Rusijos valdžios kova nusinešė 378 gyvybes. Palyginimui, per tą patį laiką kaimynėse Čečėnijoje ir Ingušijoje žuvo atitinkamai 127 ir 134 žmonės. Nepraeina beveik nė dienos, kad Dagestane negriaudėtų sprogimai arba nevyktų susišaudymai. Sukilėliai sprogdina net alkoholio parduotuves bausdami jų savininkus už šariato įstatymų nesilaikymą.

Padėtis tokia tragiška, kad net sporto žiniasklaida pripažino Machačkalos futbolo klubą "Anži" pačiu pavojingiausiu žaidėjams klubu visame pasaulyje. Namie jis nežaidžia nė vienų tarptautinių rungtynių, o jo treniruočių bazė saugumo sumetimais yra už 1500 km - Pamaskvyje.

Ugnis plinta

Visas pasaulis buvo įpratęs prie to, kad pasipriešinimo Rusijos valdžiai Kaukaze centras - Čečėnija. To neslėpė ir pati Rusija, kurios žiniasklaida taip pat skyrė respublikai daug dėmesio. Tačiau Čečėnijoje situacija kiek aprimo - Ramzanas Kadyrovas geležiniu kumščiu paėmė už gerklės visą jam valdyti atiduotą kraštą.

Todėl pasipriešinimo geografija pakito. Taip pat šiai dienai jau faktiškai nebeatpažįstamai pasikeitė ir sukilėlių tikslai. Anksčiau kalbėta apie Ičkerijos (Čečėnijos) valstybinį suverenumą, dabar pasipriešinimo judėjimas jau yra daugiatautis ir siekia ne nacionalinės nepriklausomybės (yra, žinoma, ir tokių judėjimų), o sukurti Kaukazo Emyratą nuo Kaspijos iki Juodosios jūros.

Sukilėliai labai aktyviai veikia Dagestane ir Kabardos-Balkarijoje. Pažymėtina, kad iškėlę bendrą tikslą - musulmoniškos valstybės sukūrimą - sukilėliai labai sėkmingai įveikė vieną specifinę Šiaurės Kaukazui kliūtį - daugiatautiškumą.

Rusija manė, kad galės pritaikyti Čečėnijos modelį visame regione, tačiau skaudžiai suklydo. Jei Čečėnijoje R.Kadyrovo klanas turi reikalų daugiausia su savo tautiečiais, Dagestane dėl valdžios rungiasi bent 4 tautybių klanai, kurių tarpusavio kovose dalyvauja dar apie 10 didesnių tautelių ir maždaug 20 smulkiųjų etnosų. Šiame chaose Rusijai prireiktų ne vieno, o geros dešimtinės tironų Kadyrovų, kurie, net ir nuslopinę sukilimą, tuoj pat kibtų į gerklę vienas kitam.

Nemato tikrovės

Taigi, Rusijos okupacijos įtvirtinimo modelis Čečėnijoje, kai mainais į lojalumą Maskvai vienai nusikalstamai grupuotei atiduodama iš esmės neribota valdžia, Dagestane nepasitvirtino. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Rusija atsisako pripažinti tikrovę - kad de facto vyksta sukilimas, plintantis į kitus Šiaurės Kaukazo kraštus.

Rusijos teisėsaugos veiksmai nukreipti į "taškinių" problemų sprendimą: nukovė 2 ar 3 sukilėlius - štai jau ir pergalė. Nėra jokio veiksmų koordinavimo su vietos teisėsauga, kurios pareigūnai taip pat susiskaidę į įvairias tautines ir giminines grupuotes. Iš federalinio centro atvykstantys pareigūnai ignoruojami, o ir patys nelabai stengiasi ką nors nuveikti. Pasak dagestaniečių, jie tik girtauja ir stengiasi išlikti gyvi per komandiruotę "karštame taške", o jai pasibaigus tikisi dar vienos antpečių žvaigždutės.

Nors Maskva pati dažnai akcentuoja, kad vietos jaunimą į sukilėlių pusę gena regione vyraujantis skurdas ir socialinė nelygybė, finansinė pagalba Dagestanui, kaip ir visam likusiam Šiaurės Kaukazui, skiriama pagal tą patį "čečėnišką" modelį - Maskva pumpuoja vietos valdžiai milijardus rublių, kuriuos vietiniai karaliukai sėkmingai išvagia ir už tai neprivalo Kremliui net atsiskaityti.

Armija - kaimynams gąsdinti

Šiandien vien Dagestane Rusija turi dislokavusi daugiau nei 60 tūkst. pareigūnų, vidaus kariuomenės karių ir ginkluotųjų pajėgų kariškių. Pastarieji turi tankų, šturmo sraigtasparnių ir net karo aviacijos. Tuo metu sukilėlių pajėgos respublikoje, net ir pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais, neviršija 1500 kovotojų. Kaip gali sukilėliai atsilaikyti esant tokioms nelygioms jėgoms? Atsakymas - ne geografiniai ypatumai, neva kalnuose sukilėliai nesugaunami, o pačios Rusijos požiūris į problemą ir atitinkami jos veiksmai.

Kariškiai Kaukaze reikalingi ne tam, kad numalšintų sukilimą. Nepamirškime, kad, pasak Maskvos oficiozų, jokio sukilimo nėra, yra tik "ekstremistų grupuotės". Bet jei nėra sukilimo, kam reikia tiek kariuomenės? Juk, be minėtojo kontingento Dagestane, dar yra dešimtys tūkstančių rusų kareivių kitose Šiaurės Kaukazo respublikose ir nemažesnės pajėgos su jomis besiribojančiose Rusijos srityse.

Šios pajėgos reikalingos kur kas ambicingesniam tikslui nei karas su islamistų sukilėliais. Jos turi nuolat priminti Gruzijai, kad ji vėl gali būti skaudžiai baudžiama už neklusnumą. Jos taip pat reikalingos priminti Azerbaidžanui, kad pernelyg glaudus bendradarbiavimas su JAV ir Turkija bei pernelyg aktyvus ginkluotės pirkimas Izraelyje (o ne Rusijoje) taip pat gali turėti labai liūdnų pasekmių.

O islamistai tegu sau sprogdina bombas ir šaudo Maskvos statytinius - sukilimo vis tiek "nėra". Įdomu tik, kas bus, jei sukilimas ims ir pasieks Sočyje vyksiančią olimpiadą? Labai jau arti nuo Sočio vyksta karas, kurį Maskva atsisako matyti.