Keista šalis Šiaurės Korėja
2010-05-31 "Lietuvos žinios"
Išpuolis prieš Pietų Korėjos karo laivą vienu smūgiu sugriovė tuos nedidelius rezultatus, kuriuos per pastaruosius keletą metų pavyko pasiekti abiejų Korėjų derybininkams. Kaip ir kitais panašiais atvejais, Šiaurės Korėja sulaukė tarptautinės kritikos. Tai jai visiškai nerūpi, tačiau šį kartą šalis rimtai rizikuoja sugadinti santykius su vienintele sąjungininke ir globėja - Kinija.
Gyvenimo tikslas
Šiaurės Korėja - paskutinis komunizmo bastionas pasaulyje, viena uždariausių ir paslaptingiausių valstybių. Net ir žymiausi Tolimųjų Rytų regiono ekspertai kartais pripažįsta visiškai nesuprantantys jos tikslų ir veiksmų. Šiaurės Korėja taip sėkmingai izoliavo save nuo pasaulio, kad, galima sakyti, tapo niekam nereikalinga. Užtat pati manosi radusi atsakymą į visus filosofus kamavusį klausimą: kokia yra gyvenimo prasmė? Atrodo, kad visų Šiaurės Korėjos gyventojų gyvenimo prasmė (kad ir kokie būtų jų asmeniniai norai) - kenkti Pietų Korėjai.
Kaip dar būtų galima paaiškinti pastarojo incidento - Pietų Korėjos karo laivo torpedavimo - priežastis? Pchenjanas pasirinko keistą būdą dar kartą įrodyti sau, kad "gali". Gal todėl net Pietų Korėjoje pasigirdo balsų, jog tai - ne Pchenjano kaltė, o priešrinkiminė kurios nors politinės grupuotės "akcija". Tyrimo komisjos išvadomis abejoja ir Rusija bei Kinija, atsiuntusios į Pietų Korėją savo ekspertus.
Tačiau labai abejoti Pchenjano kalte nepavyksta vien todėl, kad praeityje jau būta panašių išpuolių jūroje. Būta ir įkaitų grobimų, ir teroristinių atakų. 1968 metais šiauriečių komandosai net užpuolė Pietų Korėjos prezidento rūmus.
Brangusis Vadas sankcijų nebijo
Kai kurie analitikai teroristinę Pchenjano politiką vadina "apskaičiuota rizika". Kiekvienas išpuolis šalies viduje pateikiamas kaip didžiulė pergalė prieš pietiečius. Tuo pat metu Pchenjanas nesibaimina tiesioginio pietiečių karinio atsako, nes disponuoja kur kas didesnėmis karinėmis pajėgomis: Šiaurės Korėjos armija - penkta pagal dydį pasaulyje. Vienintelė įmanoma bausmė - ekonominės sankcijos.
Ir šį kartą Seulas pirmiausia griebėsi šios priemonės - nutraukta visa prekyba su Šiaurės Korėja. Savotiškas ekonomines sankcijas įvedė ir Japonija. Ji apribojo daugiau nei 1 mln. šalyje dirbančių Šiaurės Korėjos darbininkų galimybes siųsti pinigus į tėvynę. Abi valstybės kartu su JAV ragina Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą imtis dar griežtesnių sankcijų Pchenjanui, bet tam reikalingas veto teisę turinčios Kinijos pritarimas.
Ekonominės sankcijos skaudžiai atsiliepia vargingai gyvenantiems ir nuolatinį maisto stygių jaučiantiems Šiaurės Korėjos gyventojams. Tačiau sprendimą surengti vienokį ar kitokį išpuolį prieš pietiečius priima ne jie, o Brangusis Vadas Kim Jong Ilas (Didžiojo Vado Kim Ir Seno sūnus). Vargu ar jam asmeniškai bent kiek rūpi ekonominės sankcijos. Net kai prieš dešimtmetį, JT duomenimis, nuo 0,5 iki 2 mln. jo tėvynainių mirė per didįjį badą, jis nepritrūko dievinamų šviežių omarų ir toliau ramiausiai gardžiavosi mėgstamiausiu gėrimu - "Hennessy VSOP" konjaku.
Šį kartą Pchenjanas pasielgė dar įžūliau ir pats ėmė taikyti ekonomines sankcijas Seului - nebeleido į Kesango industrinį parką ten dirbančių pietiečių. Žinoma, efektas menkas, bet tai vienintelė įmanoma šiauriečių "sankcija".
Sąjungininkė ar sunki našta?
Izoliuota Šiaurės Korėja tarptautinei bendruomenei kelia vien galvos skausmą. Žinoma, labiausiai ji kelia grėsmę Pietų Korėjai ir Japonijai. Prieš keletą metų Pchenjanas jau įrodė, kad gali pasiekti Japonijos salas savo raketomis. Bandomųjų raketų nuolaužos nukrito netoli Japonijos krantų. Tai išprovokavo precedento neturintį Japonijos pareiškimą, kad ji pirmoji panaudos karinę jėgą prieš Šiaurės Korėją, jei pastaroji dar kartą mėgins apšaudyti jos teritoriją.
2006 metais Pchenjano atlikti branduoliniai bandymai parodė, kad Brangusis Vadas jau turi mažiausiai vieną branduolinį užtaisą. Dabar ginkluotės ekspertai laužo galvas, kiek laiko prireiks Pchenjanui, kad pasigamintų branduolines galvutes, ir kiek toli pažengusi jo raketų programa.
Vis dėlto yra viena valstybė, kuriai Šiaurės Korėja reikalinga. Tai jos strateginė sąjungininkė Kinija. Tiesa, Pchenjanas Kinijai brangiai atsieina. Tuo metu, kai beveik visa Šiaurės Korėjos ekonomika dirba armijos reikmėms, šalį "maitina" Pekino dotacijos. Šiaip ar taip, Kinija yra vienintelė valstybė pasaulyje, palaikanti normalius, jei tokie apskritai įmanomi, santykius su Pchenjanu. Kartu ji yra ir vienintelė valstybė, galinti bent kiek paveikti Pchenjano poziciją. Kitaip tariant, Šiaurės Korėja yra reikalinga Kinijai, kad Kinija būtų reikalinga visam pasauliui sprendžiant Korėjos problemą.
Pastarasis incidentas atskleidė vieną naujovę - nors Kinija ir nepasmerkė Pchenjano, bet nepuolė jo ir ginti, kaip visada elgdavosi panašiais atvejais. Tai rodo, kad net ir kinams galiausiai įgriso Brangiojo Vado karinės išdaigos. Nors Pekino "senąją gvardiją" sieja asmeniniai draugystės ryšiai su partijos bičiuliais Šiaurės Korėjoje, Kinijos požiūris palengva keičiasi. Netrukus gali atsitikti taip, kad Pekinas nuspręs paaukoti senuosius "revoliucinius sentimentus" dėl 150 mlrd. dolerių metinės prekybos apyvartos su Pietų Korėja. Jei taip atsitiktų, Šiaurės Korėja tikrąja to žodžio prasme taptų visiškai niekam nereikalinga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą