2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Mata Hari iš Dagestano


2010-12-14 "Lietuvos žinios"

Įžy­mią­ją pra­ėju­sio šimt­me­čio šni­pę Ma­tą Ha­ri is­to­ri­kai iš­tei­si­no - mir­ties baus­mė už šni­pi­nė­ji­mą jai bu­vo skir­ta ne­pel­ny­tai. Ka­tios Za­tu­li­ve­ter as­me­ny­bė ne­pri­lygs­ta žy­miau­sia­jai vi­sų lai­kų mo­te­riai šni­pei, ta­čiau jau­no­sios ru­sai­tės gy­nė­jai ją ly­gi­na bū­tent su Ma­ta Ha­ri. At­ro­do, kad toks ro­man­tiš­kas pa­ly­gi­ni­mas ne­įti­ki­na nei bri­tų tei­sė­sau­gos, nei eks­per­tų, nei ži­niask­lai­dos.

Skylėtas parlamento saugumas

Didžiosios Britanijos parlamento nario, Liberalų demokratų partijos atstovo Mike'o Hancocko padėjėja K.Zatuliveter turi būti deportuota iš šalies. Kontržvalgybos tarnybos MI-5 nuomone, ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir yra įtariama šnipinėjimu Rusijos naudai. Policija pirmą kartą ją sulaikė šių metų vasarą, vėliau dar keletą kartų apklausė. Atrodo, per tą laiką abejonės dėl K.Zatuliveter patikimumo tik stiprėjo, todėl jai parodytos durys.

Skandalas nuskambėjo itin plačiai - juk tai pirmas kartas nuo šaltojo karo laikų, kai rusų žvalgyba siurbia informaciją tiesiogiai iš parlamento nario. Didelis šurmulys kilo ir pačiame parlamente, kurio nariai suskubo teikti pasiūlymus dėl personalo atrankos sistemos tikrinimo ir saugumo stiprinimo.

Čia ir slypi savotiškas situacijos absurdas. Daugelis britų politikų ir saugumo ekspertų pripažįsta, kad priešiškiems Rusijos veiksmams Didžiojoje Britanijoje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Nenuostabu, kad rusų bombonešiai ir povandeniniai laivai patruliuoja prie pat Albiono krantų, o šalies kontržvalgyba jau ne pirmi metai tvirtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybų aktyvumas Didžiojoje Britanijoje pasiekė šaltojo karo laikų lygį. Ką jau kalbėti apie perbėgėlio Aleksandro Litvinenkos nužudymą Londone.

Tačiau tuo pat metu jauna rusaitė, atvykusi į Angliją vos prieš trejus metus, jau netrukus lengvai tampa parlamento nario padėjėja (M.Hancockui ji dirbo jau pustrečių metų). Jokiam britui apie tokią sėkmę Rusijos Dūmoje net svajoti nevertėtų.

Šilta vietelė

Britų kontržvalgyba kol kas nepateikė detalesnės informacijos apie ardomąją K.Zatuliveter veiklą, tačiau būtų iš tiesų keista, jei rusų žvalgyba nebūtų bent jau pamėginusi išnaudoti galimybių, kurios atsivėrė K.Zatuliveter.

Ji galėjo rinkti informaciją iš pirmųjų rankų, t. y. tiesiogiai nuo M.Hancocko darbo stalo. Be to, kasdien bendraudama su savo viršininku ir neabejotinai girdėdama nemažai jo pokalbių su kolegomis, jaunoji Mata Hari galėjo rinkti gandus, asmeninio pobūdžio informaciją bei sudarinėti psichologinius portretus, kad vėliau šiais duomenimis galėtų pasinaudoti žvalgybos tarnyba verbuodama naujus agentus.

Neatmestina galimybė, kad jauna padėjėja galėtų švelniu balseliu ir pati pakišti kokią nors "politinę mintį" M.Hancockui, kuris (iš anksto prašau jo atleidimo), bent jau britų spaudos nuomone, nėra gražuolis ir populiarumu tarp jaunesnių priešingos lyties atstovių pasigirti negali.

Nepatikėjo

M.Hancockas, išgirdęs, kad jo padėjėja sulaikyta, mūru stojo už jos garbę ir gerą vardą. Neva MI-5 jam nepateikė jokių K.Zatuliveter kaltės įrodymų, o jis pats padėjėjos darbą vertina itin teigiamai, laiko ją labai padoria asmenybe ir niekada nesuabejojo jos patikimumu.

Vienas svarbiausių M.Hancocko argumentų - K.Zatuliveter išvažiavo iš Rusijos dar praėjusį dešimtmetį, o tai reiškia, kad ji negalėjo būti apmokyta šnipė. Na, gal ir taip, jei laikytis nuomonės, kad ji - profesionali žvalgybos karininkė. Tačiau kodėl K.Zatuliveter būtinai turi būti SVR arba GRU darbuotoja? Juk ji gali būti ir agentė, renkanti informaciją ir perduodanti ją tikriesiems karininkams.

Matyt, M.Hancockas labai patiklus žmogus, jei jam nė karto nekilo įtarimą keliančių sąsajų tarp tokių "atsitiktinių" faktų, kad jis yra Gynybos komiteto narys, atstovaujantis Pietų Portsmutui, kur yra viena svarbiausių britų laivyno bazių, o palyginti netoliese įsikūręs britų žvalgybos mokymo centras, ir to, kad jo padėjėja kilusi kaip tik iš tos šalies, kuri labiausiai ir domisi tokiais objektais.

Idėjinis draugas

Kodėl rusų žvalgybos objektu buvo pasirinktas M.Hancockas - libdemas, į kurio partiją Didžiojoje Britanijoje, švelniai tariant, rimtai nežiūrima? Dėl geraširdiškumo ir naivaus patiklumo? Galbūt, tačiau politikas pasižymi ir kitu svarbiu bruožu: jis - užkietėjęs rusofilas. M.Hancockas priklauso tai grupei politikų, kurie šventai įsitikinę, kad žlugus Sovietų Sąjungai Rusija visiškai pasikeitė ir jokios grėsmės kelti nebegali. Vienas jo kolega iš Vengrijos pavadino M.Hancocką pačiu prorusiškiausiu parlamentaru visoje Vakarų Europoje, visur ir visada ginančiu dabartinį Rusijos režimą ir tvirtinančiu, kad tai - visavertė demokratija.

Kaip taikliai pastebėjo Edwardas Lucasas, tokius žmones Vladimiras Leninas vadino "naudingais idiotais", dirbančiais Rusijos naudai vien iš ideologinių paskatų. Panašių ideologinių "kamradų" Vakarų Europoje apstu. Vienose šalyse vis dar tikima laiminga šaltojo karo pabaiga, kitose - politikai mielai linkę atsisakyti vertybinių pozicijų mainais į pigesnius Rusijos energetinius išteklius.

Būtent to Rusija siekia ir tą pati šiandien daro: prekiauti kaip draugai, o šnipinėti kaip sovietai. Saugumo ekspertų nuomone, Didžiojoje Britanijoje šiandien veikia beveik pusšimtis rusų žvalgybos karininkų. Keletą kartų padidinkite šį skaičių ir gausite bent jau minimalų įvairiausių agentų kiekį.

Reikia suprasti, kad bombonešiai, povandeniniai laivai ir šnipai šiandien visam pasauliui turi rodyti, kaip Rusija "kyla iš pelenų". Tuo Maskvoje atvirai didžiuojamasi. Tačiau yra ir merkantiliškesnių motyvų - kaip sukurti tą pažadėtąją aukštosiomis technologijomis aptekusią nano-Rusiją?????, kurią vis žada dabartinis nano-prezidentas, jei neturi nei tų technologijų, nei potencialo joms kurti? Visai neverta taip vargti, jei visa tai gali pavogti tavo žvalgyba.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą