Kinija išbandė lėktuvą vaiduoklį
2011-01-17 "Lietuvos žinios"
Kinijos kaimynės ir JAV baiminasi karinės Pekino galios augimo regione, tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad naujosios kinų karinės technologijos gali įsivyrauti tarptautinėse ginklų rinkose ir sutrikdyti jėgų pusiausvyrą daugelyje konfliktų zonų.
Kinų vaiduoklis
Praėjusią savaitę daugybė kinų tinklalapių ir interneto milžinas "YouTube" paviešino pirmųjų naujo Kinijos naikintuvo - "stealth" technologijos J-20 - bandymų vaizdus. Masinio tokios vaizdinės medžiagos nutekėjimo į internetą galimybės kelia abejonių ir verčia daryti išvadą, kad Pekinas taip ėmėsi reklamuoti savo naujausią karinės pramonės produktą. Be to, bandymų faktą prezidentas Hu
Jintao patvirtino ir JAV gynybos sekretoriui Robertui Gatesui.
Kinijos teigimu, J-20 yra penktos kartos naikintuvas, turintis "stealth" technologiją, kitaip sakant, yra nematomas priešininko radarams. Kol kas tai tik prototipas, bet Kinija tikisi, kad 2017-2019 metais naujasis naikintuvas jau papildys Liaudies išsivadavimo armijos (LIA) oro pajėgas. JAV laivyno žvalgybos vadovas viceadmirolas Davidas Dorsettas skeptiškai vertina tokius planus ir mano, jog prireiks nemažai laiko, kol prototipą bus galima integruoti į realią kovinę aplinką.
Kritikai taip pat sako, kad J-20 turėtų būti laikomas greičiau patobulintu ketvirtos kartos naikintuvu, o ne tikru penktos kartos prototipu, nes savo charakteristikomis nusileidžia tiek amerikiečių F-22 "Raptor" (kol kas vieninteliam pasaulyje naikintuvui vaiduokliui, esančiam rikiuotėje), tiek rusiškajam T-50. Tiesa, pastarasis dar tik kuriamas.
Bet kuriuo atveju J-20 bandymai - nemažas žingsnis Kinijos karinei pramonei, kuri ruošiasi per artimiausius porą metų pristatyti pasauliui ir pirmąjį kinų lėktuvnešį. Pekino ambicijas atspindi ir šalies karinis biudžetas, per pastarąjį dešimtmetį padidėjęs iki 78 mlrd. JAV dolerių. Žinoma, jam dar toli iki JAV metinių karinių išlaidų, viršijančių 700 mlrd. dolerių.
Pergudraus amerikiečius
Kinijos karinė galia ir jos augimas visada kėlė nerimą JAV bei jų sąjungininkėms. Pekinas turi 1150 trumpojo nuotolio balistinių raketų, nežinia kiek vidutinio nuotolio raketų, o ką jau kalbėti apie tūkstančius tankų ir kitą įprastą ginkluotę. Tačiau Pekinas ir pats supranta, jog tankų bei pėstininkų neužtenka, kad sudarytų Vašingtonui konkurenciją Tolimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje. Sukurti adekvačias ginkluotąsias pajėgas paprasčiausiai per brangu, todėl Kinija ėmėsi plėtoti "asimetrinės taktikos" programas.
Daugiausia dėmesio kinai skiria JAV karinių pajėgų vadovavimo, kontrolės, komunikacijų, kompiuterijos, žvalgybos ir kitos panašios infrastruktūros neutralizavimo klausimams. Kitaip tariant, konflikto su JAV atveju Kinijos pajėgos, siekdamos paralyžiuoti ginkluotųjų pajėgų valdymą, smogtų amerikiečių palydovams kosmose, komunikacijoms ir kompiuteriniams tinklams.
Šiuo metu Kinija kuria savo kosminę karinę programą ir jau sėkmingai išbandė naują ginkluotės sistemą, skirtą priešininko palydovams naikinti. Taip plėtojama nauja strategija, kuri numato, kad konflikto regione atveju kinų sparnuotosios raketos, balistinės raketos - laivų naikintojos ir torpedos tiesiog neįleistų amerikiečių lėktuvnešių į karinių veiksmų zoną.
Išsigando net Vietnamas
Nors sunku patikėti, kad Kinija netolimoje ateityje sumanytų griebtis karinės jėgos ir, pavyzdžiui, užpultų Taivaną, jos kaimynės ne juokais baiminasi vis stiprėjančios kinų armijos ir stengiasi dar glaudžiau suartėti su JAV. Neseniai Taivanas gavo 6,4 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos, Pietų Korėja organizavo didžiulius bendrus mokymus su JAV, karinį bendradarbiavimą su amerikiečiais ketina stiprinti Australija. Bendrus mokymus su JAV ėmėsi rengti net Vietnamas.
Radikaliausių veiksmų griebėsi Japonija. Šalis pradėjo reorganizuoti ginkluotąsias pajėgas taip, kad perorientuotų jas nuo šiaurinių gynybinių pozicijų (skirtų apsisaugoti nuo SSRS) į pietines, o tai aiškiai rodo Kinijos agresijos baimę. Tokijas taip pat mažina tankų skaičių, tačiau ketina dislokuoti daugiau priešraketinių kompleksų ir povandeninių laivų.
Globalūs padariniai
Dar viena valstybė, neabejotinai su nerimu stebinti Kinijos karinės galios augimą, yra Rusija. Tai, kad Kinijos karinis potencialas Tolimuosiuose Rytuose praktiškai jau pralenkė Rusiją, greičiau smūgis Maskvos prestižui ir savimeilei nei reali grėsmė. Tačiau šiandien kyla naujas rimtas pavojus: Kinija gali išstumti Rusiją iš tarptautinių ginkluotės rinkų.
Kinija dešimtmečiais siurbė karines technologijas iš SSRS, o vėliau ėmė jas supirkti ir paprasčiausiai vogti iš Rusijos. Iki šiol pagrindinės Pekino ginkluotės eksporto rinkos buvo skurdžios Afrikos valstybės, tačiau šiandien jis jau taikosi ir į posovietinę erdvę bei Azijos ir Pietų Amerikos rinkas. Pavyzdžiui, dėl kiniškų naikintuvų JF-17 pirkimo jau derasi Azerbaidžanas, visąlaik laikytas išskirtinai Rusijos rinka.
Sėkmingai rusiškas technologijas plagijuojanti Kinija greitai nebejaus poreikio ką nors pirkti iš buvusios sąjungininkės. Tai rodo, kad ir "Suchoi" kontraktų pavyzdys: 2004 metais Pekinas nutraukė sutartis su Rusijos aviacijos koncernu ir jau 2007-aisiais pristatė "savo" kūrinį - naikintuvą J-11 (rusiško Su-27 klonas).
Konkurencija ginkluotės rinkose yra ne tik Rusijos galvos skausmas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pigi, nors ne itin geros kokybės, bet gana moderni kiniška karinė technika gali tapti prieinama neturtingoms, tačiau konfliktiškoms šalims. Tarptautinę bendruomenę, pirmiausia JAV, turbūt nelabai nudžiugintų žinia, kad modernios ginkluotės gali įsigyti tokios valstybės kaip Sudanas, Venesuela ar Iranas. Jei taip atsitiktų, tektų iš naujo įvertinti jėgų pusiausvyrą beveik visame pasaulyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą