Europa neturi apleisti Ukrainos
2013-11-29 "Lietuvos žinios"
Ukrainos opozicija tvirtina, kad prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimas atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) buvo nuspėjamas ir net dėsningas įvykis. Opozicionieriai planuoja veiksmus, kurių imsis per būsimus šalies vadovo rinkimus, ir primena ES, kad svarbiausia - tęsti Ukrainos eurointegracijos procesą.
Apie tai, kas lėmė staigų posūkį Ukrainos politikoje ir ką trys pagrindinės opozicijos partijos žada daryti ateityje, - "Lietuvos žinių" interviu su mūsų šalyje viešėjusiu parlamentinės frakcijos „Laisvė“ lyderiu Olehu Tiahnyboku.
Įstatymai tapo pretekstu
- Jūsų nuomone, kas nutiko Ukrainoje? Kodėl įvyko toks staigus posūkis užsienio politikoje?
- Iš tiesų, posūkio būta 180 laipsnių kampu. Ukrainos dabartinės valdžios politika visada buvo dviveidė ir nenuosekli. Kai jai buvo naudinga, ji deklaravo glaudų bendradarbiavimą su Kremliumi ir nė neužsiminė apie eurointegraciją. Kai valdžia pajuto galinti gauti naudos Europoje, ji akimirksniu rado atspirties taškus, esą rodančius, kad Regionų partija yra proeuropietiška. Šios partijos atstovai pateikė save kaip pagrindinius eurointegracijos šalininkus, o V.Janukovyčių vadino prezidentu, kuris atves Ukrainą į Europą.
- Tačiau situacija pasikeitė.
- Pastarosiomis savaitėmis aiškiai pamatėme, kad parlamente Regionų partija eurointegracijos procesą ėmė stabdyti. Vyko ES pasiūlytų 11 įstatymų pataisų svarstymas. Jos susijusios su itin aktualiais klausimais - korupcija, teismų ir prokuratūros sistemos pertvarka, investicinio klimato gerinimu, politinėmis represijomis ir vadinamuoju atrankiniu teisingumu.
Šios pataisos buvo priimamos itin skubiai, Regionų partija tuo taip pat naudojosi. Jos atstovai teikė įstatymus, kurių pavadinimai lyg ir skambėjo teisingai, tačiau turinys buvo naudingas būtent Regionų partijai. Mes, opozicija, net ir matydami tai, dažnai buvome priversti užsimerkti, nes supratome, kad priimti šiuos eurointegracinius įstatymus yra gyvybiškai svarbu.
- Dauguma šių įstatymų buvo priimti.
- Galiausiai liko tik du įstatymai, kuriuos reikėjo priimti - dėl prokuratūros ir dėl politinių represijų. Antrasis, žinoma, turėjo išspręsti ir simbolinį tapusį Julijos Tymošenko klausimą. Nors jūs, žinoma, suprantate, kad ji - toli gražu ne vienintelė politinė kalinė mūsų šalyje.
Daugumą parlamente turinti Regionų partija ėmė blokuoti būtent šių dviejų įstatymų priėmimą. Imta kabinėtis prie teksto: netinkama formuluotė, ne ten kablelis padėtas ir t. t. Net siūlėme, kad jie pateiktų savo projektą, už kurį balsuosime.
Tačiau Regionų partijos deputatai pateikė 300 pataisų vien su prokuratūra susijusiam įstatymui, jo autorius, beje, yra pats partijos lyderis V.Janukovyčius. Jie įstrigdė įstatymų priėmimą, nors galėjo juos priimti vien savo balsais. Du įstatymai tapo pretekstu sustabdyti visą procesą.
Ragina netikėti pažadais
- Visi kaip tik buvo sutelkę dėmesį į įstatymą dėl politinių represijų, tačiau paskutinis smūgis suduotas iš kitos pusės?
- J.Tymošenko klausimu buvo pasinaudota kaip pretekstu, atsarginiu koziriu, laikomu iki paskutinės akimirkos. Suprantame, kad kai kurioms Europos valstybėms šis klausimas buvo svarbesnis už viską. Nors geriau mus suprantančios šalys, pavyzdžiui, Lietuva, suvokė ir tai, kad didžiausią grėsmę sutarčiai su ES kelia Maskva.
Juk pati šios sutarties esmė buvo ta, kad pagaliau galėtume padėtį tašką okupacijai, kuri tęsiasi ir šiandien. Prieš Ukrainą vykdomas informacinis, energetinis ir net religinis karas. Sutartis su ES turėjo leisti mums išsivaduoti iš Kremliaus įtakos. V.Janukovyčius galėjo išspręsti visus klausimus, tačiau Vladimiras Putinas pasiūlė jam kažką, ko jis negalėjo atsisakyti. Beje, Ukrainos visuomenė apie jų derybas nebuvo informuota.
- Vis dėlto Ukrainos vyriausybė teigia neatsisakanti eurointegracijos? Ar galima tuo tikėti?
- Vis daugiau ukrainiečių remia suartėjimą su Europa, o pastarieji įvykiai sukėlė tikrai didžiulį nepasitenkinimą. Valdantieji išsigando ir sušvelnino toną, kad išvengtų kritikos. Tačiau patys matote, kad negalima tikėti beveik niekuo, ką jie žada.
Viską lems rinkimai
- Taigi laikas galvoti apie ateitį? Kas laukia Ukrainos?
- Opozicijos padėtis šiuo metu sudėtinga. Mūsų stiprybė ta, kad esame vieningi, nors turime ideologinių skirtumų. Valdžia stengėsi mus suskaldyti, tačiau to padaryti nepavyko. Politinis Ukrainos likimas bus sprendžiamas per 2015 metų prezidento rinkimus.
Kol kas anksti kalbėti apie bendrą opozicijos kandidatą. Tai tik suteiktų valdantiesiems daugiau laiko pasirengti ir jį eliminuoti. Pavyzdžiui, jau priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios bet kurią akimirką pašalinti iš rinkimų Vitalijų Klyčko, jei jis taptų bendru opozicijos kandidatu. Privalome labai atsargiai rinktis rinkimų taktiką. Dabartinė valdžia pasinaudos bet kokiomis neteisėtomis priemonėmis, kurios padėtų išlaikyti valdžią.
Pavyzdžiui, šiuo metu yra dirbtinai kuriamos neva politinės partijos, kurių „atstovai“ masiškai skverbsis į rinkimų komisijas. Jie dalyvaus skaičiuojant balsus. Ne paslaptis, kad dėl to rinkimų rezultatai gali būti gerokai pakoreguoti.
- Kokios pozicijos ateityje turėtų laikytis ES ir Lietuva?
- Lietuva mums jau labai daug padėjo. Sakau tai ne tik todėl, kad čia viešiu. Mes su jumis esame tiesiog natūralūs geopolitiniai sąjungininkai. Beje, mūsų partija net pasisako už Baltijos ir Juodosios jūrų politinės sąjungos sudarymą.
Svarbiausia, kad ES suprastų, jog sutartį reikia pasirašyti ne su V.Janukovyčiumi, o su ukrainiečių tauta, kuri už savo teises šiuo metu kovoja gatvėse. Europai svarbu neapleisti Ukrainos ir nepalikti jos Kremliui sudraskyti. Dabar sprendžiama, kur bus Europos siena - prie rytinių ar prie vakarinių Ukrainos sienų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą