JAV ambasadorė: "Lietuva pasaulyje matoma"

2013-12-30 "Lietuvos žinios"

JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je De­bo­rah A. McCart­hy pa­brė­žia, kad pra­si­dė­jo nau­jas Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kių eta­pas, kai par­amą mū­sų ša­liai kei­čia par­tne­rys­tė. Nors to­liau bend­ra­dar­biau­si­me tra­di­ci­nė­je sau­gu­mo sri­ty­je, tu­rė­tu­me su­telk­ti dė­me­sį ir į ino­va­ci­jas, švie­ti­mą bei aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas.

Apie tai, kuo Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kiai pa­si­žy­mė­jo 2013 me­tais ir kas bu­vo svar­biau­sia ame­ri­kie­čių už­sie­nio po­li­ti­kai aps­kri­tai, - "Lie­tu­vos ži­nių" in­ter­viu su JAV am­ba­sa­do­re Lie­tu­vo­je De­bo­rah A. McCart­hy.

Po­ky­čių metai

- Bai­gia­si ka­len­do­ri­niai me­tai, o vi­sai ne­tru­kus su­eis me­tai, kai dir­ba­te Lie­tu­vo­je. Ko­kie jums bu­vo 2013-ie­ji?

- 2013-uo­sius api­bū­din­čiau taip - tai bu­vo svar­bių lai­mė­ji­mų, at­ra­di­mų ir po­ky­čių me­tai. At­vy­kau į ša­lį, ku­ri at­lie­ka svar­bų vaid­me­nį pa­lai­ky­da­ma tarp­tau­ti­nius san­ty­kius ir ku­rią ger­bia ne tik JAV, bet ir ki­tos vals­ty­bės bei tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Lie­tu­vo­je gy­ve­na daug ne­pap­ras­tai ta­len­tin­gų ir iš­si­la­vi­ni­nu­sių žmo­nių.

Il­gą lai­ką plė­to­jant mū­sų dvi­ša­lius san­ty­kius do­mi­na­vo klau­si­mas, kaip JAV ga­li pa­dė­ti Lie­tu­vai vėl pri­si­dė­ti prie Va­ka­rų bend­ruo­me­nės, siek­ti na­rys­tės tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Tai Lie­tu­va sėk­min­gai įgy­ven­di­no. Da­bar daž­niau­siai kal­ba­me apie tai, kaip JAV ga­li dirb­ti kar­tu su Lie­tu­va ir kar­tu spręs­ti tarp­tau­ti­nius iš­šū­kius bū­da­mos par­tne­rės. Ši ten­den­ci­ja aiš­kiai nu­skam­bė­jo Bal­ti­jos ša­lių va­do­vų su­si­ti­ki­me su JAV pre­zi­den­tu Ba­rac­ku Oba­ma.

Šie­met kar­tu dir­bo­me spręs­da­mi daug tarp­tau­ti­nių klau­si­mų. Ga­li­ma pa­brėž­ti ir re­zul­ta­tus, ku­rių pa­sie­kė­me Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai. Ėmė­me bend­ra­dar­biau­ti to­kio­se nau­jo­se ir su­dė­tin­go­se sri­ty­se kaip ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas. Pra­dė­jo dirb­ti Lie­tu­vos ir JAV vers­lo ta­ry­ba, jos dė­ka jū­sų ša­lis su­lauks dau­giau in­ves­ti­ci­jų, bus su­kur­ta nau­jų dar­bo vie­tų. Ži­no­ma, tai bus nau­din­ga ir ame­ri­kie­čių bend­ro­vėms.

- Va­di­na­si, Lie­tu­va Jus pa­si­ti­ko drau­giš­kai?

- Ga­liu at­sa­ky­ti vie­nu žo­džiu "taip".

JAV dip­lo­ma­ti­jos prioritetai

- Pa­žvel­ki­me pla­čiau. Ko­kie šie me­tai bu­vo JAV už­sie­nio po­li­ti­kai vi­sa­me pa­sau­ly­je?

- Vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry la­bai daug ke­lia­vo. Iš jo veik­los aiš­kiai ma­ty­ti, kad svar­biau­si mū­sų pri­ori­te­tai šie­met bu­vo tai­kos pro­ce­sas Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, Ira­nas, Si­ri­ja, Šiau­rės Af­ri­ka, kli­ma­to kai­ta. Iš­skir­čiau dar vie­ną kryp­tį - tęs­ti­nį dar­bą ku­riant pa­sau­li­nę pre­ky­bos struk­tū­rą.

Pir­miau­sia ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad da­bar­ti­nė JAV ad­mi­nis­tra­ci­ja itin daug dė­me­sio sky­rė Ar­ti­mų­jų Ry­tų tai­kos pro­ce­sui. Ak­ty­viai bend­ra­vo­me su abiem ša­li­mis siek­da­mi ras­ti il­ga­lai­kių prob­le­mos spren­di­mo bū­dų.

De­ry­bo­se su Ira­nu pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas dėl Bend­ro­jo veiks­mų pla­no, pa­gal ku­rį nu­ma­ty­ta stab­dy­ti kai ku­riuos ira­nie­čių veiks­mus. Su­si­tar­ta dėl to­kių ste­bė­to­jų mi­si­jų, ko­kios anks­čiau ne­bu­vo lei­džia­mos. Tai svar­bus šių me­tų lai­mė­ji­mas.

Siek­da­mi su­re­gu­liuo­ti Si­ri­jos konf­lik­tą, mė­gi­na­me vi­sas ša­lis su­so­din­ti prie de­ry­bų sta­lo. Že­ne­vos kon­fe­ren­ci­ja vis dar pla­nuo­ja­ma sau­sį. Ži­no­ma, Si­ri­jo­je ki­lo ir di­džiu­lė hu­ma­ni­ta­ri­nė kri­zė, ku­rią sie­kia­me iš­spręs­ti kar­tu su Lie­tu­va ir ki­to­mis ša­li­mis. Kaip tik da­bar hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos šiam re­gio­nui klau­si­mas yra itin ak­tua­lus, nes pra­si­dė­jo žie­ma. Kar­tu su ki­to­mis vals­ty­bė­mis ir Che­mi­nio gink­lo drau­di­mo or­ga­ni­za­ci­ja to­liau dir­ba­me siek­da­mi pa­ša­lin­ti iš Si­ri­jos che­mi­nį gink­lą.

Ki­tas la­bai svar­bus re­gio­nas - Šiau­rės Af­ri­ka. Jis yra la­bai ar­ti­mas Eu­ro­pai, to­dėl iš­šū­kiai, su ku­riais su­si­du­ria­me šia­me re­gio­ne, ir dar­bas, ku­rį ten at­lie­ka­me, tu­rės la­bai daug įta­kos Eu­ro­pai. Drau­ge su tarp­tau­ti­ne bend­ruo­me­ne tu­ri­me su­teik­ti šiam re­gio­nui ga­li­my­bę, ku­rios jis nie­ka­da ne­tu­rė­jo ir ku­rios ne­bu­vi­mas šian­dien yra jo prob­le­mų šal­ti­nis.

Stip­rin­da­mi tarp­tau­ti­nę pre­ky­bą, vyk­do­me Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų par­tne­rys­tės prog­ra­mą, taip pat dir­ba­me Ra­mio­jo van­de­ny­no par­tne­rys­tės kryp­ti­mi. Sie­kia­me su­kur­ti nau­jus tarp­tau­ti­nius nor­ma­ty­vus, nu­sta­ty­ti nau­jus stan­dar­tus to­kio­se svar­bio­se sri­ty­se kaip dar­bas ir ap­lin­ko­sau­ga. Tam de­da­me la­bai daug pa­stan­gų.

Ypač no­rė­čiau pa­brėž­ti kli­ma­to kai­tos klau­si­mo svar­bą. Šio­je sri­ty­je tu­ri­me glau­džiai bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­va ir su vi­sa Eu­ro­pa. Tai ir da­ro­me, nes iš­šū­kiai yra di­džiu­liai. Man dar ne­te­ko skai­ty­ti Jung­ti­nių Tau­tų at­as­kai­tos apie kli­ma­tą, ta­čiau ži­nau, kad jo­je prog­no­zuo­ja­ma, jog pa­sau­li­nio van­de­ny­no ly­gis ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je pa­kils net me­tru.

Ukrai­nai rei­kia su­gy­ven­ti su vi­sais kaimynais

- Kaip pa­ko­men­tuo­tu­mė­te si­tua­ci­ją Ukrai­no­je?

- Pir­miau­sia no­riu nu­kel­ti skry­bė­lę prieš Lie­tu­vą už tai, ką ji nu­vei­kė pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai ir ypač per Vil­niaus vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą. Ne­tu­ri­me pa­mirš­ti to lai­mė­ji­mo, kad Gru­zi­ja ir Mol­do­va ta­po ar­ti­mes­nės Eu­ro­pai. Ži­no­ma, lie­ka ne­išsp­ręs­tas Ukrai­nos klau­si­mas. To­liau lai­ko­mės nuo­mo­nės, kad tai nė­ra „ar­ba-ar­ba“ klau­si­mas. Ru­si­ja yra Ukrai­nos kai­my­nė, o su kai­my­nais rei­kia dirb­ti. Ta­čiau taip pat no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad bal­sai žmo­nių, ku­rie sa­ko no­rin­tys la­biau su­ar­tė­ti su Eu­ro­pa, tu­ri bū­ti iš­girs­ti. Į jų nuo­mo­nę pri­va­lu at­siž­velg­ti. Ne­su­ta­ri­mai tu­ri bū­ti spren­džia­mi dis­ku­si­jo­mis, o ne smur­tu.

Tai la­bai svar­bu ir JAV. Pa­sta­rai­siais me­tais dė­jo­me la­bai daug pa­stan­gų ir sky­rė­me la­bai daug pi­ni­gų - apie 100 mln. do­le­rių vien per­nai, kad Ukrai­na ga­lė­tų siek­ti aukš­tes­nių nor­ma­ty­vi­nių stan­dar­tų įsta­ty­mų sis­te­mo­je, vers­lo re­gu­lia­vi­mo, tei­sin­gu­mo, ki­to­se sri­ty­se. Da­ro­me tai tam, kad Ukrai­na tap­tų at­vi­res­ne eko­no­mi­ka ir efek­ty­viau vei­kian­čia de­mo­kra­ti­ja. To­dėl šio­je sri­ty­je glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja­me su ES, ta­čiau ne­ma­no­me, kad Ukrai­na tu­ri pa­si­rink­ti ar­ba tik vie­ną, ar­ba tik ki­tą ke­lią. Ji tu­ri su­gy­ven­ti su vi­sais sa­vo kai­my­nais.

- Lie­tu­vo­je vie­šė­jęs vie­nas ukrai­nie­čių opo­zi­ci­jos ly­de­rių pa­sa­kė ga­na aiš­kiai - šiuo me­tu spren­džia­ma, kur eis Eu­ro­pos sie­na - prie ry­ti­nių ar­ba prie va­ka­ri­nių Ukrai­nos sie­nų.

- Nors esa­ma ke­lių iš­im­čių, sie­nos šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je jau ne­bė­ra ne­įvei­kia­mos užt­va­ros. Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je ne­be­ga­li pre­kiau­ti ir bend­rau­ti tik su vie­nais kai­my­nais, ig­no­ruo­da­mas ki­tus. Tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie eko­no­mi­nius san­ty­kius, ga­liau­siai vers­las ju­da ten, kur jis ju­da. Lai­mė, jau se­niai pra­ėjo tie lai­kai, kai ša­lis sky­rė ge­le­ži­nė už­dan­ga. Vien geog­ra­fi­nė Ukrai­nos pa­dė­tis lems, kad Ukrai­na pre­kiaus ir bend­raus su dau­ge­liu vals­ty­bių.

- Mi­nė­jo­te, kad JAV ak­ty­viai re­mia struk­tū­ri­nes, įsta­ty­mų re­for­mas Ukrai­no­je. Ar ši ša­lis jau pa­sie­kė to­kių re­zul­ta­tų, kad ga­lė­tų bū­ti pri­im­ta į Eu­ro­pos bend­ruo­me­nę?

- Šį klau­si­mą ge­riau už­duo­ti Briu­se­ly­je, nes bū­tent ES nu­sta­to kon­kre­čius rei­ka­la­vi­mus, ku­riuos tu­ri ati­tik­ti Ukrai­na. Mes sa­vo ruo­žtu sten­gia­mės pa­dė­ti Ukrai­nai siek­ti nau­jų, aukš­tes­nių stan­dar­tų, ku­rie drau­ge bū­tų ar­ti­mes­ni eu­ro­pie­tiš­kiems. Pa­vyz­džiui, tei­kė­me pa­gal­bą re­for­muo­jant tei­sin­gu­mo sis­te­mą, įskai­tant tei­si­nių pro­ce­dū­rų sis­te­mos to­bu­li­ni­mą. Duo­da­me pa­ta­ri­mų, tei­kia­me ki­tų vals­ty­bių pa­vyz­džius. Taip pat daug dir­bo­me pa­dė­da­mi mo­der­ni­zuo­ti mui­ti­nės sis­te­mą, in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sę ir dau­ge­lį ki­tų sri­čių.

Iš­gar­si­no­me sa­vo vardą

- Pa­kal­bė­ki­me ne to­kia rim­ta te­ma. Mums įpras­ta, kad lie­tu­viai ga­li pra­šy­ti JAV pi­lie­ty­bės. Ne­se­niai Lie­tu­va pa­ten­ki­no čiuo­žė­jos Isa­bel­los To­bias pra­šy­mą tap­ti mū­sų ša­lies pi­lie­te. Ar tai reiš­kia, kad ame­ri­kie­čiai ge­riau ver­ti­na Lie­tu­vą, ir to­kių pra­šy­mų ga­li bū­ti dau­giau?

- Ga­li­ma bū­tų pa­sa­ky­ti taip - Lie­tu­va ta­po aiš­kiai ma­to­ma pa­sau­li­nia­me že­mė­la­py­je. Pir­mi­nin­ka­vo­te ES Ta­ry­bai, dir­ba­te Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je, pra­de­da­te dar­bą JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. Ti­krai iš­gar­si­no­te sa­vo var­dą ir iš­si­ko­vo­jo­te ma­to­mą vie­tą pa­sau­ly­je. Mū­sų ša­lių san­ty­kiai pa­sie­kė nau­ją eta­pą, o svar­biau­sia tai, kad Lie­tu­va at­sto­vau­ja toms pa­čioms ver­ty­bėms, kaip ir mes.

Ki­ta sri­tis, ku­rio­je Lie­tu­va at­lie­ka la­bai svar­bų vaid­me­nį, - bend­ras Bal­ti­jos ša­lių dar­bas. Ska­ti­na­me jus dirb­ti kar­tu ne tik tar­pu­sa­vy­je, bet ir su Šiau­rės ša­li­mis, ku­rios yra pui­kūs sėk­min­gos eko­no­mi­kos pa­vyz­džiai ir iš jų ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti ge­bė­ji­mo dirb­ti iš­vien.

Kei­čia­si su­vo­ki­mas. Žmo­nės ži­no, kur yra Lie­tu­va, ko­kia tai ša­lis ir kam ji at­sto­vau­ja.

- Ki­taip ta­riant, ame­ri­kie­čių nuo­mo­nė apie Lie­tu­vą da­ro­si po­zi­ty­ves­nė?

- Lie­tu­va sėk­min­gai iš­gy­ve­no itin su­nkią eko­no­mi­kos kri­zę, šiuo me­tu rei­ka­lai taip pat klos­to­si pa­lan­kiai. Ma­žiau nei po me­tų Lie­tu­va ga­li įsi­ves­ti eu­rą. Be to, kaip jau mi­nė­jau, čia gy­ve­na daug la­bai iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių. Juk vi­sai ne­tru­kus į kos­mo­są pa­lei­si­te du ma­žuo­sius pa­ly­do­vus. Tai tie­siog fan­tas­tiš­ka! Ma­nau, kad ino­va­ci­jos kaip tik ir ga­lė­tų bū­ti ta sri­tis, ku­rio­je at­ras­tu­me nau­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo kryp­čių. Anks­čiau do­mi­na­vo pa­gal­ba Lie­tu­vai, ta­čiau to dau­giau ne­be­rei­kia.

- Ka­da, jū­sų nuo­mo­ne, įvy­ko šis po­ky­tis - pe­rė­ji­mas nuo par­amos prie par­tne­rys­tės?

- Po­ky­čiai vy­ko jau ku­rį lai­ką, bet ma­nau, kad vis­kas ga­lu­ti­nai kris­ta­li­za­vo­si rugp­jū­tį, per su­si­ti­ki­mą su pre­zi­den­tu B.Oba­ma. Mums pa­vy­ko api­bend­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo re­zul­ta­tus ir vis­ką įver­tin­ti. Įvy­ko pui­ki dis­ku­si­ja, per ku­rią bu­vo su­dė­ti taš­kai ant "i".

Po­ten­cia­las - naujovės

- Iš tie­sų, il­gą lai­ką Lie­tu­vos san­ty­kius su JAV cha­rak­te­ri­za­vo sau­gu­mo ir par­amos klau­si­mai. Ko­kios sri­tys ga­li tap­ti pa­grin­di­nės at­ei­ty­je?

- Sau­gu­mo klau­si­mai vi­sa­da liks svar­būs. Esa­me NA­TO na­riai ir vi­sa­da bend­ra­dar­biau­si­me sau­gu­mo sri­ty­je. Ta­čiau bū­tų ti­krai nuo­sta­bu su­telk­ti dė­me­sį į ino­va­ci­jas, švie­ti­mą ir aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas, į sri­tis, ku­rios ne­pri­pa­žįs­ta jo­kių ri­bų. Be­je, šio­se sri­ty­se jau yra už­megz­ta daug ry­šių. JAV tu­ri­me uni­ka­lią vers­lo kul­tū­rą, di­džiu­lius fi­nan­si­nius iš­tek­lius pri­va­čia­me sek­to­riu­je, o tai ga­li pa­dė­ti Lie­tu­vai - ne­di­de­lio ka­pi­ta­lo ša­liai - įgy­ven­din­ti nau­jo­ves. Šios sri­tys ne­bus vie­nin­te­lės, bet jos tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą. Ga­li­ma bū­tų net pa­sa­ky­ti, kad jei Lie­tu­va ne­tu­rė­tų to­kio edu­ka­ci­nio po­ten­cia­lo ir tiek ta­len­tų, šian­dien ne­ju­dė­tu­me ta kryp­ti­mi.

- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te "Lie­tu­vos ži­nių" skai­ty­to­jams?

- Lin­kiu vi­siems džiaugs­min­gų šven­čių. Šie me­tai bu­vo jau­di­nan­tys ir vai­sin­gi. Ne­kan­trau­da­ma lau­kiu ki­tų, to­kių pat ge­rų me­tų. Nau­do­da­ma­si pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti ir JAV am­ba­sa­dos dar­buo­to­jams, tarp ku­rių yra daug lie­tu­vių, už tai, kad ir dėl jų pa­stan­gų šie me­tai bu­vo ge­ri.