JAV ambasadorė: Lietuva – jau globali žaidėja
2015-05-27 "Lietuvos žinios"
Lietuva atsidūrė pačiame informacinio karo ir rusiškos propagandos srauto epicentre. Pasak JAV ambasadorės Deborah‘os A. McCarthy, būtent padedant mūsų šaliai šią grėsmę jau suvokia ir pasaulis.
Lietuva jau seniai perspėjo pasaulį apie Rusijos ketinimus „artimojo užsienio“ šalyse ir apie jos dezinformacijos keliamą grėsmę. Maskva į tai mėgina atsakyti kurdama neigiamą Lietuvos įvaizdį. Tačiau, pasak D. A. McCarthy, tarptautinėje bendruomenėje Lietuva žinoma kaip pasaulinio lygio žaidėja, dalyvaujanti sprendžiant visiems rūpimas problemas, o ne kaip šalis, kuri koncentruojasi vien į santykius su Rusija.
Apie globalią dezinformacijos grėsmę ir kokybiškos bei tikroviškos informacijos kaip ginklo prieš ją svarbą, taip pat - žmonių pasirinkimo galimybę - "Lietuvos žinių" interviu su JAV ambasadore Lietuvoje Deborah A. McCarthy.
Draudimai – ne sprendimas
- Esate pavadinusi Lietuvą Baltijos Kasandra, išpranašavusia Rusijos veiksmus “artimajame užsienyje”. Rusija mus mėgina vaizduoti lyg kokius panikuojančius neurotikus. Kuris “įvaizdis” labiau paplitęs pasaulyje?
- Lietuva pasaulyje žinoma ne tik dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jūsų šalis JT Saugumo Taryboje dirba prie daugybės tarptautinės reikšmės klausimų: “Islamo valstybė”, Sirija, antisemitizmas, smurtas Afrikoje ir kt. Lietuva yra globali žaidėja, nesutelkianti dėmesio vien į Rusiją. Pasaulis tikrai nežiūri į Lietuvą kaip į „isterikę“ – jūsų šalis matoma globaliame kontekste ir jos balsas yra girdimas, ypač dabar, kai Lietuva dirba JT Saugumo Taryboje.
- Rusijos propaganda sklinda į Lietuvą įvairiais šaltiniais. Tarkime, televiziją įmanoma nors kiek kontroliuoti, o internetas yra faktiškai neliečiamas. Kaip mums atremti šį iššūkį?
- Iš Pasaulinio susitikimo dėl informacinių technologijų pranešimų sužinojau, kad internetu vien per pastaruosius 10 metų ėmė naudotis 3 mlrd. žmonių. Šis skaičius ir didžiuliai privalumai, kuriuos teikia informacinės technologijos, nusveria bet ką, ką gali nuveikti prorusiški interneto „troliai“.
JAV kartu su Lietuva stengiasi išlaikyti internetą laisvą. Tai – natūralus siekis, juk Lietuva yra demokratinė valstybė ir elgiasi atitinkamai. Tas, kas imasi blokuoti ar kitaip riboti interneto laisvę, atsiduria tokių šalių kaip Egiptas, Sirija ir Turkija kompanijoje. Tai tikrai ne pats geriausias klubas.
- Lietuva sustabdė keleto rusiškų TV kanalų transliacijas. Yra manančiųjų, kad toks sprendimo būdas yra sovietinis. Ar mes netampame tuo pačiu blogiu, kuriam priešinamės?
- Draudimai ir blokavimai nėra ilgalaikis šios problemos sprendimo būdas. Kita vertus, Lietuva rengia naują įstatymą dėl piniginių baudų, o tai – daugelio Europos valstybių pasirinktas variantas. Kokybiškos ir objektyvios žinios yra labai svarbios, turime užtikrinti, kad jos ir būtų tokios. Žmonės turi turėti galimybę rinktis informacijos šaltinius. Šis pasirinkimas turėtų būti kuo didesnis.
Kokybė svarbiau už kiekybę
- Esate minėjusi, kad Lietuvos žiniasklaida vis daugiau telkiasi į informacijos pateikimą ir apleidžia tiriamąją žurnalistiką. Kitaip tariant, krinta jos kokybė. Kaip galėtume ištaisyti šią padėtį?
- Žurnalistika visame pasaulyje patyrė pokyčių, visur matomas ir išteklių stygius. Žiniasklaidos kokybė gali būti pagerinta efektyviau naudojant socialinius tinklus. Be to, siekiant atskleisti skleidžiamą melą, gali padėti partnerystė šioje srityje. JAV stengiasi įtraukti Lietuvos žurnalistus į įvairiausias mokymų programas, pavyzdžiui, šią savaitę 10 Lietuvos žurnalistų dalyvauja seminare Rygoje. Skatiname Lietuvos žiniasklaidos bendradarbiavimą su „Laisvosios Europos" radiju ir „Laivės" radiju.
Didžiulių pokyčių tikėtis neverta, tačiau tinkamai naudojant turimus išteklius, aktyviau pasinaudojant interneto teikiamomis galimybėmis galima pasiekti teigiamų rezultatų.
- Lietuvoje nėra daug rusakalbių žiniasklaidos šaltinių. Ar jų galbūt turėtų būti daugiau? Gal specialus televizijos kanalas?
- Lietuva yra ES ir NATO narė, todėl gali pasinaudoti įvairiais šaltiniais, kad paįvairintų gyventojams siūlomą turinį. Pavyzdžiui, teko girdėti, kad Lietuvoje pradės transliuoti „Deutche Welle“.
Turint negausius išteklius sudėtinga konkuruoti (su Rusijos žiniasklaida – aut. pastaba). Nemanau, kad Lietuva apskritai turėtų tai daryti. Daug svarbiau pasiūlyti didesnį pasirinkimą, nei pateikti daugiau informacijos kuria nors viena kalba. Europiečiai tikrai turi iš ko rinktis.
Globali grėsmė
- Ministras Linas Linkevičius skatino JAV aktyviau įsitraukti į procesus, susijusius su dabar vykstančiu informaciniu karu. Ar amerikiečiams dar neatsibodo raginimai dalyvauti sprendžiant visas pasaulio problemas?
- Tiesa, į JAV iš tiesų kreipiamasi dažnai. Vis dėlto Europa mums yra neapsakomai svarbi, transatlantinis bendradarbiavimas yra mūsų santykių pamatas. Į Lietuvą atvyksta JAV vyriausybės ekspertai, kurie tiria galimybes aktyviau bendradarbiauti. Mums nepabodo, mes norime kartu dirbti. Todėl pritariame ministro L. Linkevičiaus raginimams, kad prie kovos su propaganda prisidėtų daugiau šalių.
Neseniai Lietuvoje lankėsi trečias pagal svarbą asmuo Valstybės departamente – Richardas Stengelis. Jo vizitas kaip tik ir buvo skirtas šiems klausimams. Jei neklystu, Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri į jį kreipėsi dėl Rusijos dezinformacijos keliamos grėsmės. Dezinformacija yra globali grėsmė. Pavyzdžiui „Islamo valstybė“ socialiniuose tinkluose kasdien paskelbia po 90 tūkst. žinučių, raginančių stoti į jos gretas.
Neigiamomis žiniomis nesuvilioja
- Esate sakiusi, kad jei pasaulis pamirš propagandos grėsmę, lietuviai visada apie ją primins. Tačiau šioje kovoje Lietuva neretai jaučiasi gana vieniša. Kritikai sako, kad dėl geresnių santykių su Rusija anksčiau ar vėliau turėsime atsisakyti dabartinės pozicijos.
- Dėl savo istorinės patirties Lietuva labai jautri jos demokratijai kylančioms grėsmėms, o dabar ir pasaulis suvokia Rusijos dezinformacijos grėsmę. Lietuvos pasiųstas signalas pasklido tarptautinėje arenoje.
Jūsų šalis gali pasiūlyti unikalų pavyzdį, kaip buvusios sovietinės respublikos gali tapti klestinčiomis demokratijomis. Galite būti pavyzdžiu Moldovai ir kitoms šalims. Taip pat ir žmonėms, siekiantiems laisvės Rusijoje. Lietuvos vaidmuo yra kur kas svarbesnis nei jos dydis ar ištekliai.
- Rusijos propagandos srautai čia yra milžiniški, bet nemažai lietuvių puikiai prisimena, kas yra sovietinė propaganda, ir geba ją atskirti nuo tikros informacijos. Kokia padėtis Vakarų šalyse? Ar propagandos šaltiniai, tokie kaip „Russia Today“, turi poveikį visuomenei?
- Jūsų minėtas televizijos kanalas yra prieinamas žiūrovams, tačiau net ir būdamas dosniai finansuojamas jis nepatenka tarp populiariausių. Svarbiausia tai, kad mūsų žiūrovai turi iš ko rinktis, jiems prieinami visi šaltiniai. „Russia Today“ nėra labai įtakingas, nes tai - tik vienas iš daugybės informacijos šaltinių.
Nesu šios srities ekspertė, tačiau man atrodo, kad „Russia Today“ padarė tą pačią klaidą, kaip ir „Al Jazeera“, sutelkusi visą dėmesį į neigiamą informaciją apie JAV, todėl neužkariavo didesnės auditorijos. Veikiausiai nuolatinis neigiamos informacijos apie mus srautas mūsų šalyje poveikio nepadaro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą