Japonijos ambasadorė: pasiilgsiu draugų

2015-06-19 "Lietuvos žinios"

Lie­tu­vą pa­lie­kan­ti kiek il­giau nei tre­jus me­tus mū­sų ša­ly­je dir­bu­si Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rė Ka­zu­ko Shi­rais­hi šį lai­ko­tar­pį va­di­na sėk­min­gu, o par­vy­ku­si į To­ki­ją ža­da ne­sus­to­ti ir skleis­ti Lie­tu­vos var­dą sa­vo tė­vy­nė­je.

Am­ba­sa­do­rė K. Shi­rais­hi, mū­sų ša­ly­je dir­bu­si nuo 2012 me­tų pra­džios, sten­gė­si su­tvir­tin­ti Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos san­ty­kius vi­so­se abiem ša­lims rū­pi­mo­se sri­ty­se. Pa­sak jos, lie­tu­viai ge­rai ži­no, ko­kia ša­lis yra Ja­po­ni­ja, vis ge­riau pa­žįs­ta jos kul­tū­rą. Plė­to­ja­mi eko­no­mi­niai san­ty­kiai, ypač Lie­tu­vos eks­por­tas į Ja­po­ni­ją, o po­li­ti­niai ry­šiai nuo­lat stip­rė­ja dėl ta­pa­čių abiem ša­lims ver­ty­bių ir ati­tin­ka­mai su­tam­pan­čio po­žiū­rio į šiuo me­tu pa­sau­ly­je vyks­tan­čius pro­ce­sus.

Am­ba­sa­do­rė iš­si­veš pui­kių įspū­džių apie Lie­tu­vos gam­tos gro­žį ir žmo­nių sve­tin­gu­mą. Bū­tent lie­tu­vių drau­giš­ku­mo ji sa­ko la­biau­siai pa­siilg­sian­ti grį­žu­si na­mo. Ta­čiau ir Ja­po­ni­jo­je ne­si­baigs jos dar­bai, pra­dė­ti mū­sų ša­ly­je. Dip­lo­ma­tė sie­kė gi­lin­ti lie­tu­vių ži­nias apie sa­vo ša­lį, o grį­žu­si na­mo steng­sis, kad kuo dau­giau ja­po­nų pa­žin­tų Lie­tu­vą ir sie­tų jos var­dą ne tik su įžy­miuo­ju ja­po­nų dip­lo­ma­tu Chiu­ne Su­gi­ha­ra, bet ir su dau­gy­be nuo­sta­bių da­ly­kų, ku­riais Lie­tu­va ga­li su­ža­vė­ti sve­tim­ša­lį. Apie Lie­tu­vo­je pra­leis­tus tre­jus me­tus, abie­jų ša­lių kul­tū­ri­nius, po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius ry­šius bei geo­po­li­ti­nę si­tua­ci­ją "Lie­tu­vos ži­nios" kal­ba­si su Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­re Ka­zu­ko Shiraishi.

Ne­blo­gai pa­žįs­ta­me Japoniją

- Kaip ver­ti­na­te sa­vo ka­den­ci­ją Lie­tu­vo­je? Ar ji bu­vo sėk­min­ga?

- Taip, ji bu­vo sėk­min­ga. Vie­na pa­grin­di­nių ma­no už­duo­čių Lie­tu­vo­je - kuo ar­ti­miau su­pa­žin­din­ti lie­tu­vius su Ja­po­ni­ja, jos kul­tū­ra. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad lie­tu­viai ti­krai ne­ma­žai ži­no apie ma­no ša­lį. Lie­tu­viams pa­žįs­ta­mi to­kie ja­po­nų kul­tū­ros ele­men­tai kaip tra­di­ci­nis ja­po­nų tea­tras, ar­ba­tos gė­ri­mo ce­re­mo­ni­ja, puo­kščių su­da­ry­mo me­nas ike­ba­na ir dau­ge­lis ki­tų da­ly­kų. Sa­vo ša­lį sten­giau­si pri­sta­ty­ti ne tik di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, lan­kiau­si dau­ge­ly­je Lie­tu­vos vie­tų.

Be­je, lie­tu­viai ge­rai iš­ma­no ja­po­nų ko­vos me­nus ir juos mėgs­ta. Lie­tu­vo­je po­pu­lia­rūs ir pla­čiai pra­kti­kuo­ja­mi bu­ši­do, ken­do, ka­ra­tė, ai­ki­do ir net kyu­do (se­no­vi­nis sa­mu­ra­jų šau­dy­mo iš lan­ko me­nas). Man bu­vo di­džiu­lė gar­bė da­ly­vau­ti dvie­juo­se Lie­tu­vos kyu­do tur­ny­ruo­se.

- Ar ran­da­me bend­rų in­te­re­sų po­li­ti­kos plot­mė­je?

- Su­reng­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Li­no Lin­ke­vi­čiaus ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro Juo­zo Ole­ko vi­zi­tai į Ja­po­ni­ją. Di­džiuo­da­ma­si ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­no ka­den­ci­jos me­tu į Lie­tu­vą pir­mą kar­tą ofi­cia­laus vi­zi­to at­vy­ko Ja­po­ni­jos Par­la­men­to Aukš­tų­jų rū­mų pir­mi­nin­kas. Ke­tu­ris kar­tus bu­vo su­reng­tos aukš­to ly­gio po­li­ti­nės kon­sul­ta­ci­jos. Tai la­bai svar­bu no­rint iden­ti­fi­kuo­ti bend­rus in­te­re­sus ir nu­sta­ty­ti bend­rus tiks­lus, par­em­tus abiem ša­lims bend­ro­mis pa­ma­ti­nė­mis ver­ty­bė­mis – de­mo­kra­ti­ja, pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms ir įsta­ty­mo vir­še­ny­bei. Esu pa­ten­kin­ta tuo, kaip plė­to­jo­si mū­sų po­li­ti­niai san­ty­kiai.

Do­mi­nuo­ja lie­tu­viš­kas eksportas

- Ar taip pat ge­rai plė­to­ja­mi ir eko­no­mi­niai ry­šiai?

- Tu­riu pa­žy­mė­ti, kad ne­su vi­siš­kai pa­ten­kin­ta tuo, kaip klos­to­si eko­no­mi­niai san­ty­kiai. Il­gą lai­ką ste­biu, kaip au­ga Lie­tu­vos eks­por­tas į Ja­po­ni­ją. Ne­ži­nau, ar dau­ge­liui lie­tu­vių ži­no­ma, kad Lie­tu­va į Ja­po­ni­ją eks­por­tuo­ja dau­giau pre­kių nei mes į jū­sų ša­lį. Toks pre­ky­bos ba­lan­sas lai­ko­si jau il­giau nei 10 me­tų.

Be abe­jo­nės, svar­biau­sias Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ele­men­tas yra Vi­sa­gi­no at­omi­nės elek­tri­nės (VAE) pro­jek­tas. Kai at­vy­kau į Lie­tu­vą 2012 me­tų pra­džio­je, Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ir kon­cer­nas „Hi­ta­chi“ pa­sie­kė pra­di­nį su­si­ta­ri­mą. Tai įvy­ko pra­ėjus vos mė­ne­siui nuo ma­no at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą, ir tuo me­tu ma­niau, kad VAE pro­jek­tas iš tie­sų vyk­do­mas la­bai spar­čiai ir sklan­džiai. Ta­čiau vė­liau, po re­fe­ren­du­mo ir nau­jos Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­for­ma­vi­mo, šio pro­jek­to ei­ga la­bai su­lė­tė­jo.

- Pro­jek­tas dar vis ne­pa­lai­do­tas.

- Tai yra svar­biau­sia. Jis plė­to­ja­mas ne taip spar­čiai, kaip ti­kė­jau­si ir ma­čiau sa­vo ka­den­ci­jos pra­džio­je. Ta­čiau ir Lie­tu­va, ir „Hi­ta­chi“ kon­cer­nas vi­są lai­ką dir­ba, kad su­ras­tų abiem ša­lims pri­im­ti­ną spren­di­mą. Pra­ėju­siais me­tais bu­vo pa­si­ra­šy­tas ke­ti­ni­mų su­si­ta­ri­mas tarp Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ir „Hi­ta­chi“ kon­cer­no dėl pro­jek­tą vyk­dy­sian­čios įmo­nės stei­gi­mo. Taip pat svar­bu, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ir to­liau ban­do su­de­rin­ti re­gio­ni­nių par­tne­rių – Lat­vi­jos ir Es­ti­jos – da­ly­va­vi­mą šia­me pro­jek­te.

Dvi­ša­lius san­ty­kius dik­tuo­ja pasaulis

- Ku­ris Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos santykių dė­muo - kul­tū­ri­niai, po­li­ti­niai ar eko­no­mi­niai ry­šiai - yra svar­biau­sias?

- Anks­čiau ti­kė­jau­si, kad svar­biau­si taps eko­no­mi­niai ry­šiai. Ta­čiau šian­dien, at­siž­vel­giant į tai, kaip kei­čia­si pa­sau­lio geo­po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, sau­gu­mo si­tua­ci­ja, svar­biau­sias tam­pa po­li­ti­nis san­ty­kių tarp mū­sų ša­lių ele­men­tas. Lie­tu­va ak­ty­viai dir­ba Ukrai­nos klau­si­mu, jau­čia grės­mę, ku­rią ke­lia to­kie įvy­kiai. Lie­tu­va tvir­tai pa­si­sa­ko prieš ne­su­ta­ri­mų spren­di­mą pa­nau­do­jant jė­gą ir pa­žei­džiant tarp­tau­ti­nę tei­sę. Ja­po­ni­ja lai­ko­si vi­siš­kai iden­tiš­kos po­zi­ci­jos. Nors Ja­po­ni­ja yra to­li nuo Eu­ro­pos, mums la­bai ne­ra­mu dėl to, kas vyks­ta Ukrai­no­je. Vis dėl­to tai – glo­ba­laus mas­to prob­le­ma. To­dėl ne­se­niai Ukrai­no­je ap­si­lan­kęs Ja­po­ni­jos prem­je­ras par­eiš­kė, kad mū­sų ša­lis ir to­liau rems Ukrai­ną.

Ja­po­ni­jai tai svar­bu ir dėl to, kad kei­čia­si sau­gu­mo kli­ma­tas mū­sų re­gio­ne – Ry­tų Ki­ni­jos jū­ros ir Pie­tų Ki­ni­jos jū­ros ra­jo­ne. Su­si­rū­pi­ni­mą re­gio­ne au­gan­čia įtam­pą par­eiš­kė ir ne­se­niai vy­ku­sio G7 ša­lių su­si­ti­ki­mo da­ly­viai.

Abiem at­ve­jais, tiek Eu­ro­po­je, tiek ir mū­sų re­gio­ne, tvir­tai lai­ko­mės tos pa­čios po­zi­ci­jos – tu­ri bū­ti už­ti­krin­ta tarp­tau­ti­nės tei­sės vir­še­ny­bė, o vi­si ne­su­ta­ri­mai ga­li bū­ti spren­džia­mi tik tai­kiais bū­dais. To­dėl nuo­sta­tų bend­ru­mas šian­dien iš­ke­lia į pir­mą vie­tą po­li­ti­nius san­ty­kius tarp mū­sų vals­ty­bių.

- Tad net jei no­rė­tu­me, kad bū­tų ki­taip, pa­sau­li­nė po­li­ti­nė si­tua­ci­ja le­mia, jog tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo klau­si­mai tam­pa svar­biau­si ir san­ty­kiams tarp mū­sų ša­lių?

- Bū­tent taip.

Ja­po­nes ža­vi rankdarbiai

- Pa­gy­rė­te lie­tu­vius už ge­ras ži­nias apie Ja­po­ni­ją, o ką pa­sa­ky­tu­mė­te apie ja­po­nų ži­nias apie Lie­tu­vą?

- Kas­met dau­gė­ja Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kan­čių ja­po­nų tu­ris­tų. Pra­ėju­siais me­tais jū­sų ša­lį ap­lan­kė 14 tūkst. ja­po­nų. Ne­ži­nau, ar šį skai­čių rei­kė­tų lai­ky­ti di­de­liu, ar ma­žu. Spren­džiant Ja­po­ni­jos mas­tu, tai reiš­kia daug ma­žiau nei 1 proc. bend­ro gy­ven­to­jų skai­čiaus. Ta­čiau, ma­tyt, svar­biau­sia, kad kiek­vie­nais me­tais tu­ris­tų dau­gė­ja.

Lie­tu­vą la­bai pa­mė­go mū­sų mo­te­rys, ku­rios la­bai ža­vi­si lie­tu­viš­kais rank­dar­biais. Be abe­jo, ja­po­nus į Lie­tu­vą trau­kia ir žy­maus mū­sų dip­lo­ma­to Ch. Su­gi­ha­ros pa­li­ki­mas. Jo is­to­ri­ja la­bai ge­rai ži­no­ma Ja­po­ni­jo­je, apie jo dar­bus ja­po­nų vai­kai mo­ko­si mo­kyk­lo­se. Pa­sak sta­tis­ti­kos, pu­sė vi­sų ja­po­nų tu­ris­tų Lie­tu­vo­je ap­lan­ko Ch. Su­gi­ha­ros na­mus Kau­ne.

- Tai­gi ja­po­nams Lie­tu­va tai pir­miau­sia Č. Su­gi­ha­ra ir rank­dar­biai?

- Taip ir yra. Ži­no­ma, Ch. Su­gi­ha­ra bu­vo ja­po­nas, ta­čiau jis gy­ve­no ir dir­bo Kau­ne. Čia jis iš­gel­bė­jo tūks­tan­čių žmo­nių gy­vy­bes.

- Kai ren­gė­tės at­vyk­ti į Lie­tu­vą, ma­tyt, taip pat tu­rė­jo­te tam ti­krą nuo­sta­tą apie tai, ko­kia yra mū­sų ša­lis. Ar čia gy­ven­ti me­tai pa­tvir­ti­no jū­sų lū­kes­čius?

- La­biau­siai bai­mi­nau­si, kad Lie­tu­vo­je pa­tir­siu, ką reiš­kia šal­tas kli­ma­tas ir rūs­čios žie­mos. Ta­čiau pa­aiš­kė­jo, kad ne­ri­ma­vau be rei­ka­lo. Ma­ne la­bai su­ža­vė­jo Lie­tu­vos gam­ta, vi­sur esan­ti ža­lu­ma, nuo­sta­būs miš­kai, eže­rai ir upės, gy­vū­nų ir pa­ukš­čių įvai­ro­vė. Ga­vau dau­giau, nei ti­kė­jau­si.

Svar­bu mo­kė­ti Lie­tu­vos istoriją

- Ką pa­tar­tu­mėt jus ne­tru­kus pa­kei­sian­čiam ko­le­gai, kad jo dar­bas Lie­tu­vo­je pra­si­dė­tų kuo sklan­džiau?

- Pir­miau­sia - pa­si­mo­ky­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos. Ja­po­ni­ja yra sa­la, ne­tu­ri­me daug pa­tir­ties, ką reiš­kia bū­ti oku­puo­tiems. Pa­vyz­džiui, šie­met pa­sau­lis šven­čia 70-ąsias An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ti­nes. Klau­siau lie­tu­vių po­li­ti­kų ir moks­li­nin­kų, ką ši su­kak­tis reiš­kia Lie­tu­vai? Su­ži­no­jau, kad tai men­ka šven­tė lie­tu­viams. Tai bu­vo nau­jos oku­pa­ci­jos me­tai, su­tei­kę daug kan­čių ir par­ei­ka­la­vę dau­gy­bės au­kų.

Ja­po­nui la­bai svar­bu su­pras­ti is­to­ri­nės pa­tir­ties reikš­mę ir įta­ką lie­tu­vių men­ta­li­te­tui. Taip pat jam re­ko­men­duo­čiau ap­lan­ky­ti kuo dau­giau Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių, kad pa­tir­tų, ko­kie be ga­lo drau­giš­ki, nors ir dro­vūs (juokiasi) yra lie­tu­viai. To­dėl ir nau­jam am­ba­sa­do­riui lin­kė­čiau kuo dau­giau bend­rau­ti su žmo­nė­mis.

Pa­siilgs draugų

- Ko la­biau­siai pa­siilg­si­te iš­vy­ku­si iš Lie­tu­vos?

- Drau­gų. La­biau­siai pa­siilg­siu drau­gų, ku­riuos ra­dau Lie­tu­vo­je. Ne­se­niai bu­vau su­si­ti­ku­si drau­giš­kos va­ka­rie­nės su vie­na Lie­tu­vos po­li­ti­ke. Taip iš­si­kal­bė­jo­me, kad vos ne­pra­vir­kau...

Taip pat pa­siilg­siu pa­čios švel­niau­sios ir kom­for­tiš­kiau­sios pa­sau­ly­je va­sa­ros. No­riu vi­siems lie­tu­viams pa­sa­ky­ti, kad nors ir tę­siu sa­vo dar­bą ei­da­ma nau­jas par­ei­gas To­ki­ju­je, to­li nuo Lie­tu­vos, ti­kiuo­si, jog ir to­liau bū­siu lyg til­tas tarp mū­sų ša­lių ir šį­kart jau rū­pin­siuo­si, kad kuo dau­giau ja­po­nų pa­žin­tų Lie­tu­vą.

- Lie­tu­vo­je „mo­kė­te“ lie­tu­vius apie Ja­po­ni­ją, o da­bar tą pa­tį da­ry­si­te tė­vy­nė­je?

- Kaip jau mi­nė­jau, Lie­tu­vą ja­po­nai la­biau­siai sie­ja su Ch. Su­gi­ha­ros pa­var­de. No­riu tai pa­keis­ti. To­dėl siek­siu, kad ja­po­nai su­ži­no­tų ki­tų nuo­sta­bių da­ly­kų apie Lie­tu­vą. Ma­no pa­tir­tis jū­sų ša­ly­je bu­vo la­bai ge­ra, tai­gi da­bar ma­no par­ei­ga – skleis­ti Lie­tu­vos var­dą Ja­po­ni­jo­je.