Italai nesupranta mūsų nerimo dėl Rusijos

2017-01-16 "Lietuvos žinios"

Anot „Snie­go su­si­ti­ki­me“ da­ly­va­vu­sios tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tės Nat­ha­lie Toc­ci iš Ita­li­jos, dau­gu­ma jos tau­tie­čių Ru­si­ją ver­ti­na pa­lan­kiai, o apie Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bėms Mask­vos ke­lia­mą ne­ri­mą iš­ma­no ne­daug. Tuo me­tu ša­lies po­li­ti­nis eli­tas si­tua­ci­jo­je su­si­gau­do ge­riau ir pa­lai­ko Ru­si­jos grės­mę jau­čian­čias vals­ty­bes.

Ita­li­jos Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ins­ti­tu­to va­do­vo pa­va­duo­to­jos N. Toc­ci tei­gi­mu, dau­gu­ma ita­lų tei­gia­mai žiū­ri į Ru­si­ją. Tą pa­tį ga­li­ma bū­tų pa­sa­ky­ti be­ne apie vi­są Pie­tų Eu­ro­pą. Ta­čiau Ru­si­jos ver­ti­ni­mas nė­ra vie­no­das ita­lų vi­suo­me­nė­je ir po­li­ti­nio eli­to tar­pe. Ita­lų po­li­ti­kai, in­for­muo­ja­mi ko­le­gų iš ki­tų ES vals­ty­bių, vis kri­tiš­kiau ver­ti­na Mask­vos veiks­mus.

Anot eks­per­tės, Ita­li­jos vi­suo­me­nė­je po­žiū­ris į Ru­si­ją ne­si­kei­čia jau il­gą lai­ką, jiems Mask­va – pa­ti­ki­mas par­tne­ris pre­ky­bo­je ir ener­ge­ti­ko­je. Jie pa­žįs­ta Ru­si­jos kul­tū­rą ir lai­ko Ru­si­ją di­džia ša­li­mi ir di­džia ci­vi­li­za­ci­ja. To pa­ties ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie ita­lų po­žiū­rį į Ry­tų Eu­ro­pą: dau­gu­ma gy­ven­to­jų ne­ži­no, ko­kio­mis vil­ti­mis ar nuo­skau­do­mis gy­ve­na šio re­gio­no ša­lys, taip pat ir Lie­tu­va. „I­ta­li­jos su šio­mis ša­li­mis ne­sie­ja la­bai glau­dūs is­to­ri­niai, po­li­ti­niai ir eko­no­mi­niai ry­šiai“, – por­ta­lui lzi­nios.lt pa­aiš­ki­no N. Toc­ci.

Ne­ma­žiau ski­ria­si ir lie­tu­vių bei ita­lų po­žiū­riai į tai, ką Ru­si­ja va­di­na sa­vo įta­kos sfe­ra. „Ne­sa­ky­čiau, kad ita­lai pa­tei­si­na vis­ką, ką da­ro Ru­si­ja, bet dau­ge­lio ita­lų, is­pa­nų ar­ba por­tu­ga­lų po­žiū­ris maž­daug toks: jei sa­vo įta­kos sfe­ras tu­ri JAV ir ES, ko­dėl gi jų ne­tu­rė­ti Ru­si­jai?“, – tei­gė N. Toc­ci.

Tuo me­tu Ita­li­jos po­li­ti­nio eli­to pa­lan­ku­mas Ru­si­jai ėmė tirp­ti. Po­ky­čiai pra­si­dė­jo rea­guo­jant į ki­tų ES vals­ty­bių ir pa­čios bend­ri­jos aps­kri­tai nuo­mo­nę apie Ru­si­ją. „Net jei pa­tys po­li­ti­kai ne­jau­čia Ru­si­jos ke­lia­mos grės­mės, bet apie ją kal­ba ki­ti ES na­riai, va­di­na­si ta grės­mė iš tie­sų eg­zis­tuo­ja“, – sa­kė eks­per­tė. Anot jo, tai – so­li­da­ru­mo klau­si­mas, kuo dau­giau apie Ru­si­jos ke­lia­mas grės­mes kal­ba­ma ES, tuo rim­čiau ją ver­ti­na Ita­li­jos po­li­ti­kai. Jų po­žiū­riu, to­kiai naš­tai užg­riu­vus vie­nos vals­ty­bės, pa­vyz­džiui Lie­tu­vos pe­čius, ją tu­ri par­em­ti vi­sa bend­ri­ja.

Ta­čiau jei ita­li­jos po­li­ti­kai so­li­da­ri­zuo­ja­si su ki­to­mis ES vals­ty­bė­mis, vi­suo­me­nė nė­ra nu­si­tei­ku­si taip pat ge­ra­no­riš­kai. Pa­sak N. Toc­ci, Ita­li­jo­je plin­ta eu­ros­kep­tiš­kos nuo­tai­kos. „Ši ten­den­ci­ja yra la­bai aiš­ki ir la­bai pa­vo­jin­ga. Eros­kep­ti­ciz­mas Ita­li­jo­je jau yra pa­pli­tęs la­biau, nei tur­būt bet­ku­rio­je ki­to­je ES vals­ty­bė­je“, – sa­kė tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tė. Vie­na svar­biau­sių to prie­žas­čių yra ta, kad ita­lai (kaip ir dau­ge­lis) grai­kų ne­jau­čia ki­tų ES na­rių so­li­da­ru­mo bei ak­ty­vios par­amos spren­džiant eko­no­mi­kos ir pa­bė­gė­lių kri­zes.

Svo­ki­mas to, ko­kią grės­mę Eu­ro­pai ga­li kel­ti Ru­si­ja lė­tai ski­na­si ke­lią Ita­li­jos vi­suo­me­nė­je, ta­čiau po­li­ti­kų su­si­do­mė­ji­mo Ru­si­ja su­lau­kia vis dau­giau. Iš vie­nos pu­sės, tai le­mia vis su­nkiau pa­tei­si­na­ma ag­re­sy­vi Ru­si­jos po­li­ti­ka, iš ki­tos – ita­lai ima pa­ste­bė­ti ir Ru­si­jos ki­ši­mą­si į jų ša­lies vi­daus po­li­ti­ką. Ita­li­jos ži­niask­lai­da vis daž­niau nag­ri­nė­ja Ru­si­jos par­amą to­kiems po­pu­lis­ti­nėms jė­goms, kaip „5 žvaig­du­čių ju­dė­ji­mas“ ir „Šiau­rės ly­ga“.

Nie­kam ne­pas­lap­tis ir ar­ti­ma Sil­vio Be­rus­co­ni bi­čiu­lys­tė su Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, ta­čiau N. Toc­ci nuo­mo­ne, S. Ber­lus­co­ni, kaip ir kai ku­rių ki­tų pa­vie­nių ita­lų po­li­ti­kų sim­pa­ti­jos V. Pu­ti­nui ne­tu­ri įta­kos Ita­li­jos po­li­ti­kai pla­tes­niu mas­tu.

Tai­gi, anot N. Toc­ci, Ita­li­jos po­li­ti­nis eli­tas pra­dė­jo „lė­tą ir su­nkų ju­dė­ji­mą link ge­res­nio Ru­si­jos ke­lia­mų prob­le­mų su­vo­ki­mo“, ta­čiau vi­suo­me­nė­je to­kios ten­den­ci­jos kol kas nė­ra.

Eks­per­tės nuo­mo­ne, tai ne­sun­ku pa­aiš­kin­ti: il­gą lai­ką Ru­si­ja bu­vo pa­ti­ki­ma Ita­li­jos pre­ky­bi­nė par­tne­rė ir nie­ka­da ne­kė­lė tie­sio­gi­nės grės­mės šiai Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bei. Vie­nin­te­lis fak­to­rius bent mi­ni­ma­liai kei­čian­tis ita­lų po­žiū­rį yra so­li­da­ru­mo su ki­to­mis na­rė­mis jaus­mas. Bū­tent to­dėl, ki­tos Eu­ro­pos vals­ty­bės, o tarp jų ir Lie­tu­va, tu­rė­tų bū­ti su­in­te­re­suo­tos pa­dė­ti Ita­li­jai stab­dy­ti eu­ros­kep­ti­ciz­mo pli­ti­mą, nes to ne­pa­da­rius, dings ir dar vis gy­vuo­jan­tis ita­lų so­li­da­ru­mo jaus­mas.