Aukštas JAV diplomatas: Rusija galėtų pasimokyti iš JAV istorijos
2017-01-13 "Lietuvos žinios"
Pasak Trakuose vykstančiame „Sniego susitikime“ dalyvaujančio JAV diplomato ir sankcijų politikos koordinatoriaus Danielio Friedo, Vašingtonas nori geresnių santykių su Maskva, tačiau nesiruošia daryti nuolaidų, mainais negaudamas nieko.
D. Friedas portalui lzinios.lt pažymėjo, kad tiek George‘o W. Busho, tiek Baracko Obamos administracijos ne kartą mėgino gerinti santykius su Maskva, ieškoti kelių dialogui ir sąlyčio taškų. Sėkme negalėjo pasigirti nei vienas valstybės sekretorius. Šiandien Rusijai taikomos sankcijos – ne JAV politikos agresyvumo apraiška, o pamatuotas atsakas į Rusijos agresiją prieš Gruziją ir Ukrainą.
Pasak D. Friedo, jei ne šios sankcijos, Rusija būtų dar labiau išplėtojusi agresijos mastą. Donaldas Trumpas giriasi mokantis sudaryti sėkmingus sandorius, o sėkmingu tikrai nepavadinsi tokio sandėrio, kai kažką atiduodi už nieką, teigė patyręs JAV diplomatas.
– D. Trumpas pareiškė, kad geri santykiai su Rusija yra „geras dalykas“. Bet ar įmanomi bent kiek geresni santykiai, kol galioja JAV sankcijos?
– Žinoma, kad geri santykiai „yra geras dalykas“. Dėl to nekyla jokių klausimų. Klausimas kyla dėl to, ar JAV turi mokėti Rusijai už tuos gerus santykius? Ar JAV turi kažką duoti Rusijai, nieko negaudamos mainais? JAV ir Rusijos apsunkina ne JAV, o Rusijos veiksmai – agresija prieš Gruziją ir Ukrainą, bandymas įtakoti JAV rinkimus, programišių atakos. Nors ir siekiame geresnių santykių, negalime dėl to vienašališkai atsisakyti visų mūsų pozicijų.
Norėtume bendradarbiauti su Rusija tokiose sferose, kaip kova prieš terorizmą. Valstybės sekretorius Johnas Kerry labai ilgai mėgino sukurti bendradarbiavimo bazę Sirijos klausimais. Deja, rezultatai buvo nuviliantys. J. Kerry pastangų niekas nekritikavo, atvirkščiai, jį galima tik pagirti už tai, kiek jėgų jis skyrė santykių su Maskva gerinimui, o tuo pačiu ir už tai, kad jam pavyko nugalėti pagundą susitarti dėl Sirijos, paaukojant kitus mūsų interesus.
– Vašingtonas tikrai ne sykį demonstravo norą pagerinti santykius. JAV dėjo į tai pastangas visą paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, prezidento B. Obamos administracija buvo iškėlusi „persikrovimo“ iniciatyvą. Tuo pat metu akivaizdu, kad V. Putinas ir jo aplinka žiūri į JAV tik kaip į kliūtį Rusijos kelyje į didybę. Tad ar geri JAV ir Rusijos santykiai apskritai įmanomi, kol Kremliuje sėdi dabartinė Rusijos vadovybė?
– Tiek G. W. Bushas, tiek B. Obama mėgino užmegzti dialogą su V. Putinu. Jiems abiems nepavyko. O tai leidžia įtarti, kad problema yra ne amerikiečiuose. Bėda ta, kad gerus santykius Rusija įsivaizduoja, kaip leidimą jai daryti ką nori jos pačios nubrėžtoje Maskvos įtakos zonoje. Nei vienas iš minėtų prezidentų tiesiog negalėjo apsimesti, lyg Ukraina neturėtų savu interesų, lyg ji neegzistuotų.
Nei vienas JAV prezidentas nuo 1945 metų neketino leisti Rusijai plėsti jos įtakos zoną. Nesiimsiu prognozuoti, bet manau, kad JAV elgsis taip pat ir ateityje. Visi norime geresnių santykių su Rusija, tačiau neketiname jų pasiekti atiduodami Rusijai kitas valstybes kartu su dešimtimis milijonų jų gyventojų.
Rusija turi rasti būdų, kaip pritraukti prie savęs kaimynines valstybes. Elgtis taip, kad šios valstybės pačios norėtų glaudesnių santykių su Rusija, o ne primetinėti savo valią bauginimais.
Čia galėtų pasitarnauti ne itin plačiai žinomas pavyzdys iš JAV istorijos. XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje amerikiečiai labai norėjo nukariauti Kanadą. Mes siaubingai pralaimėjome 2 karus. O tada supratome, kad mums bus daug naudingiau, jei kanadiečiams būsime geri kaimynai. Taip XIX amžiuje įveikėme savo Kanados užkariavimo maniją ir sukūrėme puikius santykius. Šiandien visiems atrodo, kad geri JAV ir Kanados santykiai yra natūralus dalykas. Bet juk taip buvo ne visuomet, tik nuo tada, kai suvokėme, kad gera kaimynystė mums daug naudingesnė. Galbūt Rusija galėtų pasimokyti iš šio mūsų istorijos epizodo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą