Aukštas JAV diplomatas: Rusija galėtų pasimokyti iš JAV istorijos

2017-01-13 "Lietuvos žinios"

Pa­sak Tra­kuo­se vyks­tan­čia­me „Snie­go su­si­ti­ki­me“ da­ly­vau­jan­čio JAV dip­lo­ma­to ir sank­ci­jų po­li­ti­kos koor­di­na­to­riaus Da­nie­lio Frie­do, Va­šing­to­nas no­ri ge­res­nių san­ty­kių su Mask­va, ta­čiau ne­si­ruo­šia da­ry­ti nuo­lai­dų, mai­nais ne­gau­da­mas nie­ko.

D. Frie­das por­ta­lui lzi­nios.lt pa­žy­mė­jo, kad tiek Geor­ge­‘o W. Bus­ho, tiek Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­jos ne kar­tą mė­gi­no ge­rin­ti san­ty­kius su Mask­va, ieš­ko­ti ke­lių dia­lo­gui ir są­ly­čio taš­kų. Sėk­me ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti nei vie­nas vals­ty­bės se­kre­to­rius. Šian­dien Ru­si­jai tai­ko­mos sank­ci­jos – ne JAV po­li­ti­kos ag­re­sy­vu­mo ap­raiš­ka, o pa­ma­tuo­tas at­sa­kas į Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Gru­zi­ją ir Ukrai­ną.

Pa­sak D. Frie­do, jei ne šios sank­ci­jos, Ru­si­ja bū­tų dar la­biau iš­plė­to­ju­si ag­re­si­jos mas­tą. Do­nal­das Trum­pas gi­ria­si mo­kan­tis su­da­ry­ti sėk­min­gus san­do­rius, o sėk­min­gu ti­krai ne­pa­va­din­si to­kio san­dė­rio, kai kaž­ką ati­duo­di už nie­ką, tei­gė pa­ty­ręs JAV dip­lo­ma­tas.

– D. Trum­pas par­eiš­kė, kad ge­ri san­ty­kiai su Ru­si­ja yra „ge­ras da­ly­kas“. Bet ar įma­no­mi bent kiek ge­res­ni san­ty­kiai, kol ga­lio­ja JAV sank­ci­jos?

– Ži­no­ma, kad ge­ri san­ty­kiai „y­ra ge­ras da­ly­kas“. Dėl to ne­ky­la jo­kių klau­si­mų. Klau­si­mas ky­la dėl to, ar JAV tu­ri mo­kė­ti Ru­si­jai už tuos ge­rus san­ty­kius? Ar JAV tu­ri kaž­ką duo­ti Ru­si­jai, nie­ko ne­gau­da­mos mai­nais? JAV ir Ru­si­jos ap­sun­ki­na ne JAV, o Ru­si­jos veiks­mai – ag­re­si­ja prieš Gru­zi­ją ir Ukrai­ną, ban­dy­mas įta­ko­ti JAV rin­ki­mus, prog­ra­mi­šių at­akos. Nors ir sie­kia­me ge­res­nių san­ty­kių, ne­ga­li­me dėl to vie­na­ša­liš­kai at­si­sa­ky­ti vi­sų mū­sų po­zi­ci­jų.

No­rė­tu­me bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja to­kio­se sfe­ro­se, kaip ko­va prieš te­ro­riz­mą. Vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry la­bai il­gai mė­gi­no su­kur­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo ba­zę Si­ri­jos klau­si­mais. De­ja, re­zul­ta­tai bu­vo nu­vi­lian­tys. J. Ker­ry pa­stan­gų nie­kas ne­kri­ti­ka­vo, at­virkš­čiai, jį ga­li­ma tik pa­gir­ti už tai, kiek jė­gų jis sky­rė san­ty­kių su Mask­va ge­ri­ni­mui, o tuo pa­čiu ir už tai, kad jam pa­vy­ko nu­ga­lė­ti pa­gun­dą su­si­tar­ti dėl Si­ri­jos, pa­au­ko­jant ki­tus mū­sų in­te­re­sus.

– Va­šing­to­nas ti­krai ne sy­kį de­mons­tra­vo no­rą pa­ge­rin­ti san­ty­kius. JAV dė­jo į tai pa­stan­gas vi­są pa­sku­ti­nį pra­ėju­sio am­žiaus de­šimt­me­tį, pre­zi­den­to B. Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­ja bu­vo iš­kė­lu­si „per­si­kro­vi­mo“ ini­cia­ty­vą. Tuo pat me­tu aki­vaiz­du, kad V. Pu­ti­nas ir jo ap­lin­ka žiū­ri į JAV tik kaip į kliū­tį Ru­si­jos ke­ly­je į di­dy­bę. Tad ar ge­ri JAV ir Ru­si­jos san­ty­kiai aps­kri­tai įma­no­mi, kol Krem­liu­je sė­di da­bar­ti­nė Ru­si­jos va­do­vy­bė?

– Tiek G. W. Bus­has, tiek B. Oba­ma mė­gi­no už­megz­ti dia­lo­gą su V. Pu­ti­nu. Jiems abiems ne­pa­vy­ko. O tai lei­džia įtar­ti, kad prob­le­ma yra ne ame­ri­kie­čiuo­se. Bė­da ta, kad ge­rus san­ty­kius Ru­si­ja įsi­vaiz­duo­ja, kaip lei­di­mą jai da­ry­ti ką no­ri jos pa­čios nu­brėž­to­je Mask­vos įta­kos zo­no­je. Nei vie­nas iš mi­nė­tų pre­zi­den­tų tie­siog ne­ga­lė­jo ap­si­mes­ti, lyg Ukrai­na ne­tu­rė­tų sa­vu in­te­re­sų, lyg ji ne­eg­zis­tuo­tų.

Nei vie­nas JAV pre­zi­den­tas nuo 1945 me­tų ne­ke­ti­no leis­ti Ru­si­jai plės­ti jos įta­kos zo­ną. Ne­siim­siu prog­no­zuo­ti, bet ma­nau, kad JAV elg­sis taip pat ir at­ei­ty­je. Vi­si no­ri­me ge­res­nių san­ty­kių su Ru­si­ja, ta­čiau ne­ke­ti­na­me jų pa­siek­ti ati­duo­da­mi Ru­si­jai ki­tas vals­ty­bes kar­tu su de­šim­ti­mis mi­li­jo­nų jų gy­ven­to­jų.

Ru­si­ja tu­ri ras­ti bū­dų, kaip pri­trauk­ti prie sa­vęs kai­my­ni­nes vals­ty­bes. Elg­tis taip, kad šios vals­ty­bės pa­čios no­rė­tų glau­des­nių san­ty­kių su Ru­si­ja, o ne pri­me­ti­nė­ti sa­vo va­lią bau­gi­ni­mais.

Čia ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti ne itin pla­čiai ži­no­mas pa­vyz­dys iš JAV is­to­ri­jos. XVIII am­žiaus pa­bai­go­je – XIX am­žiaus pra­džio­je ame­ri­kie­čiai la­bai no­rė­jo nu­ka­riau­ti Ka­na­dą. Mes siau­bin­gai pra­lai­mė­jo­me 2 ka­rus. O ta­da su­pra­to­me, kad mums bus daug nau­din­giau, jei ka­na­die­čiams bū­si­me ge­ri kai­my­nai. Taip XIX am­žiu­je įvei­kė­me sa­vo Ka­na­dos už­ka­ria­vi­mo ma­ni­ją ir su­kū­rė­me pui­kius san­ty­kius. Šian­dien vi­siems at­ro­do, kad ge­ri JAV ir Ka­na­dos san­ty­kiai yra na­tū­ra­lus da­ly­kas. Bet juk taip bu­vo ne vi­suo­met, tik nuo ta­da, kai su­vo­kė­me, kad ge­ra kai­my­nys­tė mums daug nau­din­ges­nė. Gal­būt Ru­si­ja ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti iš šio mū­sų is­to­ri­jos epi­zo­do.