Istorinis sandoris, arba Istorinė avantiūra

2011-09-05 "Lietuvos žinios"

Di­džiau­sia JAV naf­tos kom­pa­ni­ja "Ex­xon Mo­bil" su­si­ta­rė su Ru­si­jos mil­ži­ne "Ros­neft" dėl bend­ros naf­tos ga­vy­bos ark­ti­niuo­se Ru­si­jos ra­jo­nuo­se. San­do­ris jau va­di­na­mas is­to­ri­niu, ta­čiau jis anaip­tol ne­ga­ran­tuo­ja "Ex­xon" ra­maus gy­ve­ni­mo Ru­si­jo­je.

"Exxon" triumfuoja - bendradarbiavimo sutartis su "Rosneft", kuri yra "arčiausiai Kremliaus" iš visų Rusijos naftininkų, leis amerikiečiams žengti pirmą žingsnį į arktines Rusijos platybes. Derybos buvo labai sudėtingos. Dar metų pradžioje "Exxon" manė pasiekusi pergalę, bet gegužę jau skelbė atsitraukianti, nes derybas su "Rosneft" perėmė "British Petroleum" (BP). Kol kas neaišku, kokiomis būtent priemonėmis, bet amerikiečiams pavyko išstumti iš šio projekto britus. Ir juos nedelsdama užsipuolė Rusijos teisėsauga.

"Exxon", nors ir rodo fasadinį džiūgavimą, turėtų neramiai žvelgti į ateitį: neaišku, ar nafta apskritai bus rasta, be to, nėra tvirtų garantijų, kad rusų naftininkai laikysis sutartinių įsipareigojimų. Vis dar neišspręstas ir konfliktas su "Gazprom" dėl dujų gavybos projekto "Sachalinas-1", iš kurio amerikiečiai yra agresyviai stumiami.

Milžiniškos investicijos

Amerikiečių kompanija taip stengėsi įtikti būsimiems partneriams Rusijoje, kad net sutiko rizikuoti vien savo lėšomis. Reikia pažymėti, jog bendrame projekte kompanija "Exxon" bus minoritetinė akcininkė ir valdys tik 33,3 proc. viso paketo, tačiau ji prisiėmė didesnę dalį išlaidų.

Pavyzdžiui, "Exxon" 100 proc. kompensuos geologinės žvalgybos darbus, o tai labai dosnus gestas, turint omenyje riziką visai nerasti naftos telkinių Karos jūroje, kurioje ir turėtų būti plėtojamas šis projektas. Tolesnės investicijos taip pat daugiausia guls amerikiečiams ant pečių. Pasak Rusijos premjero Vladimiro Putino, bendra investicijų suma gali siekti 500 mlrd. dolerių. Vien žvalgyba kainuos apie 3,2 mlrd. dolerių.

Be to, suradę naftos amerikiečiai turės perduoti partneriams ir jos gavybos technologiją. Daugelį tai gali stebinti, bet Rusija, nors ir didžiuojasi "naftinės supervalstybės" statusu, neturi nei pakankamai patirties, nei žinių, nei modernių technologijų jūrinės gavybos srityje.

Vargšai britai

Taigi "Exxon" rizikuoja, kaip rizikavo ir anksčiau derybose pirmavusi BP. Amerikiečiai tikrai gautų naudos, jei pasikonsultuotų su kolegomis britais, bet konkurentai taip, žinoma, nesielgia. BP toli gražu ne pirmus metus dirba Rusijos rinkoje. Visai neseniai kompanija džiaugėsi, jog 9 mlrd. JAV dolerių investicijos į bendrą projektą TNK-BP davė 16 mlrd. dolerių dividendų.

Britams taip pat atrodė, kad geri santykiai su "Rosneft" jau savaime reiškia sėkmę, nes Rusijos bendrovę asmeniškai globoja ne kas kitas, o pats V.Putinas. Vis dėlto "geri santykiai", matyt, buvo smarkiai pervertinti. Pirmieji britams koją pakišo jų partneriai iš TNK-BP. Jie apkaltino kolegas dėl nuostolių, kurių neva patyrė įsivėlę į lenktynes dėl Arkties išteklių. BP atstovybę Maskvoje tuoj pat šturmavo rusų "specnazas" ir konfiskavo vos ne visą dokumentaciją.

Žinant, jog veiksmas vyksta Rusijoje, tokia partnerių "staigmena" ir teisėsaugos pademonstruotas uolumas verčia abejoti sutapimu, kad nemalonumai prasidėjo kaip tik tuo metu, kai "Rosneft" tapo paranku išstumti britus ir į jų vietą priimti amerikiečius.

Nafta ir politika

Gal "Exxon" ir veikia vadovaudamasi grynai komerciniais interesais, bet amerikiečiams nederėtų pamiršti, kad Rusijoje viskas yra kitaip. JAV kompanija pasiūlė labai dosnias sutarties sąlygas, gal sumokėjo vieną kitą kyšį, tačiau tai dar nereiškia, jog ir toliau viskas apsiribos vien verslu.

Rusija iš šio sandorio siekia ir politinių dividendų. V.Putinas viešai pareiškė, kad iš partnerystės su "Exxon" Maskva tikisi gauti priėjimą prie amerikietiškų naftos atsargų Teksase ir Meksikos įlankoje. Neva tai būtų sąžiningi mainai už amerikiečių teisę dalyvauti eksploatuojant telkinius Karos ir Juodojoje jūrose. Maskva iš to daug laimėtų - patektų į JAV gavybos rinką, nors pati iš savosios gali akimirksniu išmesti bet kurį užsienio partnerį. Šioje situacijoje "Exxon", ko gero, susidurtų su nemalonia ir sunkiai įveikiama problema: vargu ar ketinimas įsileisti į JAV rusų naftininkus būtų džiaugsmingai sutiktas tiek prezidento administracijos, tiek platesnių politinių sluoksnių.

Ant to paties grėblio

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad "Exxon" gali būti visiškai rami dėl savo ateities Rusijoje. Juk šalis nenorėtų prarasti daugiamilijardinių investicijų, jei kada sumanytų nutraukti santykius su dabartiniais partneriais. Tačiau negalima pamiršti, kad Rusijos nacionaliniai interesai šiuo atveju reiškia kur kas mažiau nei asmeninė pavienių oligarchų nauda. Viešumoje Rusijos vadovai nenuilsdami postringauja apie neva gerėjantį valstybės investicinį klimatą, o iš tikrųjų Vakarų investuotojai šioje šalyje vis dar patenka į neištirtas ir nepereinamas džiungles.

Korupciniai interesai Rusijoje tebėra svarbesni už įstatymą ir valstybės interesus. Ne veltui "Transparency International" korupcijos lygio reitinguose Rusija užima "garbingą" 154-ąją vietą, greta tokių šalių kaip Nigerija, Venesuela ir kitos panašios.

"Exxon" ir šį kartą gali nesunkiai patekti į ilgą sąrašą tų Vakarų bendrovių, kurios jau užmynė ant rusiško grėblio (tarp jų - "Ikea", "Royal Dutch Shell", "Telenor" ir kitos). Visos šios kompanijos patyrė nuostolių, nes nemokėjo arba nenorėjo žaisti pagal nerašytas Rusijos verslo taisykles. Ko vertas vien advokato Sergejaus Magnickio pavyzdys! Jis mirė Rusijos kalėjime už tai, kad atstovaudamas britų investuotojui mėgino viešai paskelbti informaciją apie korupciją Rusijos mokesčių sistemoje.

"Exxon" turi puikų pavyzdį visai savo pašonėje - iš projekto "Sachalinas-2" buvo be ceremonijų nureketuota "Royal Dutch Shell", kuri, beje, prieš keletą metų taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį su "Rosneft". Juk, kaip minėta, amerikiečiai patys dabar yra stumiami iš projekto "Sachalinas-1". "Exxon" ryžtas bendradarbiauti su "Rosneft" šiandien rodo arba tai, kad kompanija perprato žaidimo taisykles, arba kad manosi jas perpratusi ir aklai lipa ant to paties rusiško grėblio, dėl kurio ateityje gaus naują milijardus kainuojantį gumbą.