"Darysiu, ką norėsiu"

2011-08-17 "Lietuvos žinios"

Taip te­le­vi­zi­jai pa­sa­kė vie­nas jau­nuo­lis, da­ly­va­vęs Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę apė­mu­sio­se riau­šė­se. Tu­rint ome­ny­je pla­tų so­cia­li­nį pro­fe­si­nį riau­ši­nin­kų spek­trą ir tai, kad jie iš tie­sų prieš nie­ką nė ne­pro­tes­ta­vo, šie žo­džiai pui­kiai at­spin­di pa­sta­rų­jų įvy­kių es­mę.

Koks čia reikalas?

Kai britų riaušininkai aprimo, pirmas mintis kirbinantis klausimas buvo, kodėl apskritai įvyko tai, kas įvyko? Dvi dažniausiai girdėtos nuomonės: socialinė nelygybė ir susvetimėjimas su "oficialiąja" visuomene. Su abiem gana sunku sutikti.

Pirmiausia, Jungtinė Karalystė ekonomiškai yra bene stabiliausia Europos Sąjungos (ES) valstybė. Ji nepatyrė tokių sukrėtimų kaip Graikija, Airija ir kai kurios kitos šalys. Anglija (reikia pažymėti, kad riaušės neišplito nei į Škotiją, nei į Velsą, nei į Olsterį) nėra toks lygybės rojus kaip Skandinavijos valstybės, bet socialinė atskirtis ten tikrai ne viena pačių didžiausių pasaulyje. Žodžiu, skurdas - ne tikroji priežastis.

Susvetimėjimas su visuomene? O kada ir kuriame krašte jaunimas siejo save su visuomene? Tai, kad gyveni prastos reputacijos rajone, automatiškai nesuteikia teisės eiti plėšti parduotuvių. Graudžiai juokinga, kai televizijai dosniai savo nuomonę reiškiantys riaušininkai dažniausiai šneka itin įdomiomis anglų kalbos formomis (nepainiokime su tradicinėmis Londono tartimis). Ne todėl, kad yra atvykėliai iš užsienio, dar nepramokę kalbos, o dėl to, kad jų kvartale taip kalbama ir tuo didžiuojamasi.

Kadaise teko girdėti tokią frazę: "Esu trečios kartos bedarbis ir nesiruošiu atsisakyti valstybės šalpos." Suprantama, tada nesijauti esąs "visuomenės dalis". Bet juk riaušėse dalyvavo pačių įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai. Ar mažamečiam turtingos šeimos palikuoniui reikia racionalios priežasties parduotuvei sudeginti? Atrodo, dauguma riaušininkų tiesiog pasinaudojo proga "nuleisti garą".

Pakanka žiežirbos

Pačioje minimų įvykių pradžioje daug kalbėta apie tai, kad neramumus sukėlė patys metropolijos policininkai, nušovę jiems pasipriešinusį jaunuolį. Šiaip jau tokios priežasties užtenka masinėms riaušėms išprovokuoti. 1992 metais būtent nuo panašaus įvykio prasidėjo 6 paras trukę neramumai Los Andžele. Tam nereikia nei socialinių, nei religinių, nei etninių priežasčių. Pakanka vienos žiežirbos, kad iš jos įsipliekstų didžiulis gaisras.

Beje, rasinis Didžiosios Britanijos įvykių klausimas buvo išties įdomus. Organizuotą pasipriešinimą plėšikautojams parodė būtent migrantų bendruomenės - musulmonai ir sikhai. Tam tikru požiūriu jie stojo į policijos pusę, ne tik nepalaikė riaušininkų, bet ir davė šiems atkirtį. Tiesa, pareigūnai to nesuprato ir beržine koše dosniai vaišino tiek vienus, tiek kitus, t. y. labai bendruomeniškai nusiteikusius gyventojus.

Nors neramumams sukelti rasinio motyvo nė nereikėjo, jis iškilo, taip sakant, įsibėgėjus procesui. Birmingame, kuris garsėja viena didžiausių musulmonų bendruomenių Anglijoje, vietos smarkuoliai nepraleido galimybės pasiaubti migrantų kvartalų. Ne dėl jų kilo riaušės, bet negi praleisi progą?

Maistas ir televizoriai

Yra tokia samprata "maisto riaušės" ("food riots"), kai skurstantys ir alkani beturčiai ima plėšti prekybos centrus. Tačiau britų riaušininkai daugiausia tempė namo ne mėsos konservus, o plazminius televizorius ir išmaniuosius telefonus (jų kaina Londono juodojoje rinkoje turėtų gerokai kristi).

Kai graikai kėlė riaušes prieš skurdą, jie puolė vyriausybines įstaigas ir bankus. Net kuklūs lietuvių protestuotojai, prisipirkę "Maximoje" kiaušinių ir kokosų, ėjo jais apmėtyti parlamento. O štai britai nekreipė dėmesio nei į valstybines įstaigas, nei į turčių rajonus. Anglijos riaušininkai plėšė ir niokojo mažas parduotuves, priklausančias ne ką turtingesniems žmonėms negu jie patys. Vienas jaunuolis televizijai pareiškė: "Visada nekenčiau policijos. Dabar darysiu, ką norėsiu." Štai ir visa "protesto" esmė.

Net neramumų nuslopimas ketvirtadienio naktį buvo greičiausiai nulemtas lygiomis dalimis tiek policijos, tiek labai įkyraus lietaus, kuris sukėlė diskomfortą plazminių televizorių mėgėjams. O gal tiesiog namie jau nebeliko vietos pavogtai buitinei technikai sukrauti...

Degradavimas

Vienas Australijos apžvalgininkas įvykius Jungtinėje Karalystėje tiesiai šviesiai pavadino "visuomenės degradavimu". Sunku nepritarti. Europoje prasidėjusios spekuliacijos dėl to, ar gali tokios pat riaušės pasikartoti kitose šalyse, iš tiesų tėra visuomenę audrinančios abstrakčios kalbos. Kaip galima prognozuoti smurto protrūkį, kuriam kilti net nesama racionalių priežasčių, išskyrus tai, kad labai linksma pasiduoti bandos jausmui ir imti siautėti, nes jau siautėja kaimynas. Gal čia ir yra ta racionali priežastis? Negi kaimynas paskui turės 15 plačiaekranių televizorių, o tu iš jo pirksi? Nieku gyvu! Eik ir parsinešk dar daugiau.

Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje, žmonės protestuoja gatvėse prieš autoritarinį režimą ir už tai sodinami į kalėjimus. Maskvoje ir Sankt Peterburge milicija lazdomis vaiko demonstrantus, kurie nelabai myli premjerą bei prezidentą. Sirijoje šiandien žmonės žūsta tiesiog gatvėse, nes reikalauja, atrodytų, elementarių teisių.

Tai, kas įvyko Anglijoje, nėra protestas. Tai ne kova už pilietines teises, socialinę gerovę ar kokius kitokius tikslus. Tai kova už teisę apiplėšti parduotuvę, nes labai jau norisi turėti plazminį televizorių.