I. Klipii: Moldova patyrė didžiulį spaudimą, bet atsilaikė

2014-12-02 "Lietuvos žinios"

Rin­ki­mus Mol­do­vo­je ne­di­de­le pers­va­ra lai­mė­jo proeu­ro­pie­tiš­kos jė­gos, ta­čiau jų opo­nen­tų po­zi­ci­jos taip pat stip­rios. Pa­sak Mol­do­vos am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­vo­je Igo­rio Kli­pii, rin­ki­mų re­zul­ta­tai yra aki­vaiz­dus pa­tvir­ti­ni­mas, kad Mol­do­va at­lai­kė di­džiu­lį po­li­ti­nį, ideo­lo­gi­nį ir eko­no­mi­nį spau­di­mą.

Tai, kad Mol­do­vos par­la­men­to rin­ki­muo­se ge­rai pa­si­ro­dė pro­ru­siš­kos orien­ta­ci­jos par­ti­jos, am­ba­sa­do­riaus I. Kli­pii nuo­mo­ne, vi­sai ne­ro­do, kad dau­ge­lis gy­ven­to­jų re­mia jų ideo­lo­gi­ją ar trokš­ta su­ar­tė­ji­mo su Ru­si­ja. Anot I. Kli­pii, ne­men­ka da­lis rin­kė­jų, ati­da­vu­sių bal­sus už so­cia­lis­tus ar ko­mu­nis­tus, ši­taip iš­reiš­kė ne geo­po­li­ti­nį ap­sisp­ren­di­mą, o val­dan­čių­jų po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo me­to­dų kri­ti­ką. Vis dėl­to tas fak­tas, kad proeu­ro­pie­tiš­kos jė­gos iš­lai­kė dau­gu­mą par­la­men­te, ne­pai­sy­da­mos di­džiu­lių su­nku­mų, te­ku­sių ša­liai sa­vo val­dy­mo me­tu, ro­do, jog Mol­do­vos žmo­nės nė­ra lin­kę blaš­ky­tis ir ži­no, ko­kios no­ri at­ei­ties.

- Proeu­ro­pie­tiš­kos par­ti­jos lai­mė­jo dau­giau­sia vie­tų nau­ja­ja­me Mol­do­vos par­la­men­te. Ar tai reiš­kia, jog ga­li­me ne­si­bai­min­ti, kad jū­sų ša­lis pa­keis už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį?

- Proeu­ro­pie­tiš­ka orien­ta­ci­ja ne tik ne­si­keis, bet ir, ti­ki­mės, ju­dė­ji­mas šia link­me bus dar in­ten­sy­ves­nis. Proeu­ro­pie­tiš­kos jė­gos iš­si­lai­kė val­džio­je. Gal pra­ėju­sios ka­den­ci­jos me­tu šios par­ti­jos ir ne­su­ge­bė­jo sa­vo veiks­mų tei­sin­gu­mu įti­kin­ti dau­giau rin­kė­jų, ta­čiau rin­ki­mų jos ne­pra­lai­mė­jo.

Rei­kia at­siž­velg­ti į dau­ge­lį veiks­nių: iš­ti­sus 4 me­tus Mol­do­vai bu­vo da­ro­mas di­džiu­lis spau­di­mas, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ir pa­tys da­rė­me klai­dų. Ta­čiau rin­ki­mų re­zul­ta­tai yra ti­krai ne­blo­gi, įkve­pia op­ti­miz­mo.

- Tai reiš­kia, kad Mol­do­vos rin­kė­jai tu­ri prie­kaiš­tų val­džiai, ta­čiau bend­rą jos kur­są pa­lai­ko?

- Rin­kė­jų ak­ty­vu­mas bu­vo ma­žes­nis, nei no­rė­tų­si, ir tai taip pat yra sig­na­las par­ti­joms, kad jos tu­ri įro­dy­ti rin­kė­jui, jog yra ver­tos jo bal­so. Ne­ga­na ini­ci­juo­ti re­for­mas, rei­kia jas ir įgy­ven­din­ti. Rin­kė­jas ste­bi si­tua­ci­ją ir no­ri jaus­ti tei­gia­mų po­ky­čių. Vis dėl­to rin­kė­jai par­odė pa­si­ti­kė­ji­mą proeu­ro­pie­tiš­ko­mis jė­go­mis, o tai reiš­kia, kad anks­čiau pra­dė­ti dar­bai ne­nuė­jo vel­tui.

Ne­tvir­tą proeu­ro­pie­tiš­kų par­ti­jų per­ga­lę lė­mė vi­di­nės prob­le­mos. Dau­gu­ma rin­kė­jų pa­lai­ko geo­po­li­ti­nį ša­lies kur­są, bet prie­kaiš­tau­ja val­dan­tie­siems dėl to, kaip jie va­do­va­vo ša­liai.

- Dau­ge­lis po­li­to­lo­gų jau prog­no­zuo­ja proeu­ro­pie­tiš­kos vy­riau­sy­bės su­da­ry­mą.

- Ma­no nuo­mo­ne, Mol­do­va tęs pa­si­rink­tą kur­są, nes ki­to­kio pa­si­rin­ki­mo tie­siog ne­tu­ri­me. Koks nors ki­tas pa­si­rin­ki­mas bū­tų to­ly­gus ka­tas­tro­fai jau ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je.

Dau­gu­ma Mol­do­vos gy­ven­to­jų su­vo­kia, kad jų pa­si­rin­ki­mas yra tam ti­kra pra­sme ci­vi­li­za­ci­nis. Aki­vaz­du, jog žmo­nės su­pra­to, kad proeu­ro­pie­tiš­kų jė­gų pra­lai­mė­ji­mas šiuo­se rin­ki­muo­se bū­tų vir­tęs ka­tas­tro­fa mū­sų ma­žai ša­liai.

Ku­ria­me tei­si­nę eu­ro­pie­tiš­ką vals­ty­bę. Per 20 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų iš­gy­ve­no­me daug vi­di­nių ir iš­ori­nių su­nku­mų, po­li­ti­nių rie­te­nų, ta­čiau val­džios per­da­vi­mas Mol­do­vo­je vi­sa­da vy­ko va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mais, Kons­ti­tu­ci­jos ri­bos nie­ka­da ne­bu­vo per­ženg­tos. Tai ro­do vals­ty­bės sta­bi­lu­mą ir nu­spė­ja­mu­mą bei vi­suo­me­nės ra­cio­na­lu­mą.

- Vis dėl­to dau­giau­sia bal­sų ga­vo So­cia­lis­tų par­ti­ja, ko­mu­nis­tai yra tre­čio­je vie­to­je. Kas le­mia gy­ven­to­jų sim­pa­ti­jas šioms par­ti­joms? Nos­tal­gi­ja so­viet­me­čiui?

- Anaip­tol. Sa­ky­čiau, kad tai tam ti­kra kri­ti­kos val­dan­tie­siems iš­raiš­ka.

- Iš­ei­na, jog bent jau da­lis rin­kė­jų bal­sa­vo už ko­mu­nis­tus ne to­dėl, kad juos pa­lai­ko, o no­rė­da­mi nu­baus­ti val­dan­čiuo­sius?

- Bū­tent taip, nors, ži­no­ma, tam ti­kras rin­kė­jų nuo­šim­tis iš tie­sų pa­lai­ko pro­ru­siš­kas jė­gas. Ta­čiau net ir šios par­ti­jos rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu la­biau­siai ak­cen­ta­vo ne pro­ru­siš­ką geo­po­li­ti­nę orien­ta­ci­ją, o vi­di­nes Mol­do­vos prob­le­mas, to­dėl ir ne­ma­žos da­lies rin­kė­jų ap­sisp­ren­di­mas ro­do, kad tai bu­vo pro­tes­to bal­sas, o ne geo­po­li­ti­nės kryp­ties pa­si­rin­ki­mas.

- Tu­rint ome­ny­je, kad Mol­do­vos te­ri­to­ri­jo­je, Pa­dnies­trė­je, yra dis­lo­kuo­tos jū­sų ša­liai ne­drau­giš­kos Ru­si­jos pa­jė­gos, keis­ta, kad da­lis gy­ven­to­jų vis­gi yra nu­si­tei­kę pro­ru­siš­kai.

- Mol­do­va yra at­si­dū­ru­si itin su­dė­tin­go­je pa­dė­ty­je, ir tai ne­ga­li ne­at­si­liep­ti vi­suo­me­nei. Jau­čia­me di­džiu­lį ka­ri­nį ir ideo­lo­gi­nį spau­di­mą, jau me­tus gy­ve­na­me be­veik vi­siš­kos eko­no­mi­nės blo­ka­dos są­ly­go­mis.

De­ja, kar­tais spau­di­mas da­ro­mas ir nau­do­jan­tis re­li­gi­niais jaus­mais. Dau­gu­ma Mol­do­vos gy­ven­to­jų yra sta­čia­ti­kiai, ir yra pa­si­tai­kę at­ve­jų, kai cerk­vės at­sto­vai im­da­vo­si po­li­ti­nių agi­ta­to­rių vaid­mens ir ra­gin­da­vo žmo­nes jung­tis į sta­čia­ti­kių, ar­ba ki­taip – „ru­siš­ką­jį pa­sau­lį“. Eu­ro­pos Są­jun­gos vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je iš­va­ka­rė­se jie sten­gė­si vi­saip įti­kin­ti žmo­nes, kad Eu­ro­pa ne­ša dau­gy­bę to­kių blo­gy­bių kaip ho­mo­sek­sua­liz­mas ir pan.

Vis­gi mes at­si­lai­kė­me, ne­pai­sy­da­mi Pa­dnies­trės prob­le­mų, eko­no­mi­nių su­nku­mų, ideo­lo­gi­nio puo­li­mo ir vi­sų ki­tų su­nku­mų.

- O tie rin­kė­jai, ku­rie bal­sa­vo už proeu­ro­pie­tiš­kas jė­gas? Ko jie ti­ki­si?

- Pir­miau­sia jie bi­jo ki­to va­rian­to, ku­ris reikš­tų grį­ži­mą į mums vis dar pa­žįs­ta­mą pra­ei­tį. Ne­ži­nau, kiek žmo­nių sa­ve aiš­kiai ma­to ir su­vo­kia Eu­ro­po­je, bet vi­si šie žmo­nės yra ap­sisp­ren­dę dėl kryp­ties, ku­ria tu­ri ju­dė­ti mū­sų ša­lis. Ma­nau, jie tie­siog ra­cio­na­liai no­ri gy­ven­ti nor­ma­lio­je tei­si­nė­je vals­ty­bė­je, ku­rio­je ne­rei­kė­tų bai­min­tis dėl ryt­die­nos.