Finansinio rojaus bankrotas

2013-03-25 "Lietuvos žinios"

Dau­ge­liui ne itin są­ži­nin­gų tur­tuo­lių pa­ti­ko sau­giai ir pa­to­giai lai­ky­ti pi­ni­gus Kip­ro leng­va­ti­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo įstai­go­se, nes jos gel­bė­jo pi­ni­gų sa­vi­nin­kus nuo mo­kes­čių ins­pek­to­rių na­mie. Ta­čiau kai bė­da iš­ti­ko pa­tį Kip­rą, nie­kas su­si­mes­ti ne­pa­no­ro.

Kipro vyriausybės sprendimas apmokestinti bankų sąskaitas sukėlė šalies piliečių ir Kipre pinigus laikančių užsieniečių įsiūtį. Daugeliui šis jos žingsnis ir pats faktas, kad Kipras balansuoja ties bankroto riba, tapo netikėtumu. O vyriausybės sprendimas sukėlė tikrą šoką: nė iš šio, nė iš to visų buvo pareikalauta atiduoti beveik dešimtadalį bankų sąskaitose laikomų pinigų. Nenuostabu, kad Kipro parlamentas pasidavė masinių protestų spaudimui ir atmetė šį siūlymą. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis nebus patvirtintas, tik švelnesne forma.

Didelės mažos ekonomikos bėdos

Kipras - maža valstybė, turinti mažą ekonomiką (apie 25 mlrd. dolerių). Bet ta ekonomika pasaulyje garsėjo ne turizmo ar paslaugų sektoriumi, ir juo labiau - ne gamyba. Kipras garsėjo savo lengvatinio apmokestinimo kompanijomis, per kurias kasmet buvo pervedama kelis kartus daugiau pinigų, nei generuoja visa šalies ekonomika.

Na, maža ekonomika - nedidelė bėda ir euro zonai, jei iš jos ši Viduržemio jūros valstybė išlėktų. Tai ne Graikija. Štai tos šalies pasitraukimas tikrai priverstų suabejoti, ar euro zona apskritai išsilaikytų.

Be to, Graikija jau surijo nesuskaičiuojamus milijardus eurų pagalbos ir greičiausiai ris dar. Tuo metu Kiprui reikia Europos mastu tiesiog niekingos sumos - 10 mlrd. eurų. Tarptautiniai kreditoriai sutiko duoti prašomą sumą, bet iškėlė sąlygą - Kipras turi pats surinkti dar 5,8 mlrd. eurų.

Ir tai buvo pasakyta labai griežtai. Europos Sąjungos finansų komisaras Ollis Rehnas pareiškė, kad negali būti jokių "optimalių sprendimų" - Kiprui tenka paklusti reikalavimams arba susidurti su "labai sunkia ateitimi" (bankų kolapsu ir šalies pasitraukimu iš euro zonos).

Vargšė nedidukė Nikosija - ne Atėnai, daug spyriotis negali, kai yra priremta prie sienos "didelių dėdžių". Negali ir šantažuoti visos Europos, kaip tai darė Graikija: "Tik pabandykit mūsų negelbėti - pamatysit, kas atsitiks jūsų euro zonai."

Bet iš kur surinkti tuos kelis milijardus, kai tavo ekonomika negeneruoja tokių pinigų? Tada Kipro vyriausybė ir prisiminė gausius užsienio indėlininkus šalies bankuose.

Dalytis naštos niekas nenori

Viena vertus, sprendimas tiesiog imti ir nuskaičiuoti tam tikrą sumą nuo kiekvienos banko sąskaitos nuskambėjo šokiruojamai. Tiesiog reketas! Apiplėšimas vidury baltos dienos! Kita vertus, drastiškas Nikosijos žingsnis neatrodo jau toks amoralus.

Juk iš esmės Kipro vyriausybė užsienio investuotojų atžvilgiu priėmė poziciją, kurią galima apibūdinti maždaug taip: "Klausykite, gerbiamieji, metų metus leidome jums per mūsų bankus saugiai tekinti milžiniškus srautus pinigų, kurių kilmė dažnai buvo, švelniai tariant, abejotina. Mes padėjome, tad dabar atėjo laikas ir jums prisidėti." O prisidėti tikrai yra kuo.

Pirmiausia tai susiję su rusiškais pinigais - jų Kipro bankuose yra apie 70 mlrd. dolerių. Nors Rusija pyksta ant Kipro, net pats Vladimiras Putinas pripažįsta, kad dalis tų pinigų gali būti uždirbti nesąžiningai.

Kipras 20 metų buvo saugi prieglauda rusų oligarchams. 2007-2011 metais "kipriečių" paskolos Rusijos ekonomikai sudarė 40 mlrd. dolerių per metus. Iš šios salos ateina beveik ketvirtis visų Rusijos gaunamų tiesioginių užsienio investicijų. Nereikia būti labai kvalifikuotam finansininkui, kad suprastum, jog tos milžiniškos sumos tiesiog suka ratu Rusija-Kipras-Rusija. Vienas rusų tinklaraštininkas labai taikliai apibūdino šią situaciją: "Kipre iš mūsų niekšiškai pavogė pinigus, kuriuos mes sąžiningai pavogėme Sočyje (rengdami Sočio olimpines žaidynes - aut.)."

Blogas pavyzdys

Oligarchai yra oligarchai, o štai su paprastais Kipro gyventojais vyriausybė pasielgė tikrai negražiai. Labai pasistengęs dar galėtum save įtikinti, kad apmokestinti turtuolių sąskaitas nėra jau toks didelis nusikaltimas, o ir kreditorių reikalaujamą sumą greičiausiai pavyktų surinkti. Tačiau kokia prasmė atimti varganus 7 eurus iš žmogelio, kurio sąskaitoje teguli viso labo šimtinė? Nebent šitaip Kipro vyriausybė nori pademonstruoti, kad finansinės krizės naštą turi prisiimti visi - tiek turtuoliai, tiek vargšai.

Kad ir kokie būtų motyvai, toks sprendimas gąsdina. Pirmą kartą Europoje kalbama ne apie tai, jog "veržti diržus" reikia įšaldant ar mažinant pensijas ir atlyginimus, reformuojant mokesčių sistemą ar kokiomis kitomis struktūrinėmis priemonėmis. Šiuo atveju vyriausybė tiesiog pasiima dalį piliečių pinigų. Nesiskolina, nieko nežada mainais, o būtent pasiima. Ir daro tai netikėtai, lyg vykdydama kažin kokį slaptą sąmokslą. Taip galima įvaryti paranoją ne tik panašias bėdas išgyvenantiems graikams ar ispanams, bet ir kiekvienam europiečiui.