"Čia yra Latvija"

2012-03-12 "Lietuvos žinios"

Taip dai­na­vo lat­vių le­gio­nie­riai, An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais tar­na­vę vo­kie­čių ka­riuo­me­nė­je. Kas­met mi­nė­da­mi Le­gio­nie­rių die­ną ve­te­ra­nai žy­giuo­ja per Ry­gą ne­ši­ni Lat­vi­jos vė­lia­vo­mis, o ne puo­šda­mie­si na­cių sim­bo­li­ka, ta­čiau ei­ty­nes vis mė­gi­na­ma užd­raus­ti kaip ne­ona­cis­ti­nes. Pa­tys le­gio­nie­riai pa­sa­ko­ja, kad sto­jo na­cių pu­sėn tik ko­vo­da­mi su dar di­des­niu blo­giu.

Šiemet Rygos valdžia vėl uždraudė veteranams rengti kasmetines eitynes kovo 16 dieną. Taip pat pasielgta ir pernai, bet eitynių išvakarėse leidimas vis dėlto buvo duotas. Buvo tokių, kurie dėl to įžvelgė pataikavimą neonaciams, kitiems galimybė surengti šias eitynes - nacionalinės savimonės išraiška ir pagerbimas tų, kurie net ir vilkėdami vokiškas uniformas, tikėjo kovojantys už Latvijos laisvę. Todėl pastariesiems šios eitynės ne mažiau svarbios nei ką tik referendume pasiekta pergalė ginant latvių kalbą.

SS ženklas taip ir liko išdegintas Latvių legiono istorijoje. Sunku atsikratyti tokio palikimo. Šios dvi raidės visur simbolizuoja tai, kas priešinga pačiam žmogiškumui. Bet ar tikrai galima klijuoti šią etiketę latvių veteranams?

Savanoriai ne savo noru

Dvi latvių SS divizijos (15-oji ir 19-oji grenadierių divizijos) buvo suformuotos 1943 metais ir priskirtos VI-ajam SS savanorių korpusui. Čia pat reikia pastebėti, kad operacine prasme jos buvo pavaldžios ne Waffen SS, o Vermachtui (Armijų grupės "Šiaurė" 16-osios armijos 33-ajam korpusui). O tai reiškia, kaip pažymi ir patys veteranai bei nemažai latvių istorikų, kad šios dvi divizijos buvo fronto daliniai.

Beje, patys vokiečiai pernelyg nepasitikėjo jų pačių į legiono pavadinimą įterptu skambiu žodžiu "savanoriai". Praėjus vos mėnesiui, kai buvo paskelbtas latvių savanorių divizijų formavimas, okupacinė vokiečių valdžia ėmė į tuos dalinius rinkti rekrūtus. Vertinimai gana prieštaringi, tačiau visai tikėtina, kad abejose latvių SS divizijose tikrų savanorių buvo apie 15-20 proc. iš maždaug 100 tūkst. vokiečių armijoje tarnavusių latvių.

Kartą teko skaityti legionieriaus veterano Aivaro Ozolso pasakytus žodžius: "Mes ėjome į karą. Tai nebuvo savanoriška. Paprasčiausiai vokiečiai su mumis elgėsi žmoniškiau. Jie bent jau laikė mus žmonėmis." Tokia ta "nacistinė" motyvacija.

"Išvysim rusus, paskui - vokiečius"

Latvių legionierių motyvus kautis vokiečių pusėje labai aiškiai atspindi 15-osios divizijos vado oberfiurerio Adolfo Axo pasakyti žodžiai: "Pirmiausia jie - latviai. Jie nori nepriklausomos tautinės latvių valstybės. Priversti rinktis tarp Vokietijos ir Rusijos, jie pasirinko Vokietiją, nes ją sieja su Vakarų civilizacija. Vokiečių valdžia jiems yra mažesnė iš dviejų blogybių."

Taip pat visai realistiškai skamba pačių legionierių posakis: "Pirmiausia išvysime rusus, o paskui ir vokiečius." Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, šie žodžiai skamba per daug optimistiškai, net naiviai. Tačiau 1943 metais latviams taip neatrodė. Juk tuo metu buvo gyvi atsiminimai apie 1918-1920 metų nepriklausomybės karą, kai latviai kaip tik taip ir padarė - išvijo iš Latvijos ir bolševikus, ir su baltagvardiečiais susidėjusius vokiečius.

Be to, 1940-1941 metais Latvija pergyveno sovietų okupacijos siaubus, todėl daugelis galėjo stoti vokiečių pusėn vien tam, kad atkeršytų už savo artimųjų kraują, kurį upėmis liejo okupantai.

Seniai išteisinti

Viešojoje erdvėje latvių legionieriai vis dar kaltinami karo nusikaltimais. Pagrindinis kaltintojas - Rusija. Jei kas nors iš legionierių ir dalyvavo civilių žudynėse, juos reikia teisti. Tačiau nereikia šios etiketės klijuoti visiems be išimties.

Jei "antifašistai" pamiršo, 1950 metais JAV internuotųjų asmenų komisija paskelbė tokią oficialią išvadą: "Baltijos šalių Waffen SS daliniai (Baltijos legionai), vertinant jų tikslus, ideologiją ir veiklą, negali būti tapatinami su Vokietijos SS ir todėl Komisija nelaiko jų Jungtinių Valstijų vyriausybei priešišku judėjimu." Kitaip tariant, sąjungininkai nelaikė latvių legionierių naciais.

Net ir Rusija, net ir sovietmečiu, neakcentavo Latvių legiono klausimo. Šiandien jis aktyviai eskaluojamas ne siekiant istorinės tiesos, o tik kaip patogi politinė ir propagandinė spaudimo priemonė. Kas nepatingės atidžiau pažvelgti į Latvijos "antifašistinių" organizacijų veiklą, pamatys, kad jų esmė - rusų kalbos suvalstybinimas ir okupacijos reliktų šlovinimas.

Kas iš tiesų sukūrė Legioną?

Tai ne toks jau ir kvailas klausimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Be abejo, Latvių legioną kūrė okupacinė vokiečių valdžia, bet kodėl iš tiesų atsirado latvių savanorių, ėjusių tarnauti po vokiečių vėliavomis ir stoiškai kovojusių su sovietais iki pat karo pabaigos?

Negi jie tai darė iš meilės vokiečiams, Adolfui Hitleriui ar švento tikėjimo arijų rasės pranašumo teorija? Vargu. Daug daugiau paprastos žmogiškos logikos yra pačių legionierių teiginyje, kad jie kovėsi su didžiausiu blogiu, apie kokį tik buvo girdėję ir kurį jiems patiems teko patirti, - su sovietais.

Taip kad pastariesiems ir tenka daugiau nuopelnų už Legiono gimimą. Vokiečiai tebuvo pirmieji, stoję į kovą su sovietais iškart po to, kai raudonasis maras nusiaubė Latviją. Jei vietoj jų Maskvos link būtų žygiavę prancūzai, švedai, arabai ar net ateiviai iš kitos planetos - jų gretose greičiausiai taip pat būtų ėję ir latviai. Taip ir vokiečių pusėje jie tai darė ne vedami absurdiškos ideologijos, o greičiau norėdami "padėkoti" draugui Stalinui.