Ar iš neišmanymo tas kenkimas?

2014-09-06 "Lietuvos žinios"

Sei­mo na­rės Da­lios Kuo­dy­tės vi­zi­tas į Ar­mė­ni­ją ir jos oku­puo­tą Kal­nų Ka­ra­ba­chą tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip skan­da­lin­gas ir Lie­tu­vos vals­ty­bei kenks­min­gas veiks­mas. To ne­ga­li­ma užg­lais­ty­ti pa­si­tei­si­ni­mais apie pri­va­taus as­mens tei­sę elg­tis taip, kaip kiek­vie­nas ma­no­si tin­ka­mas. 

Sei­mo na­rys yra Sei­mo na­rys. Šis sta­tu­sas ne tik įpa­rei­go­ja, jį taip pat ga­li mums vi­sai ne­pa­lan­kiai iš­nau­do­ti ki­ti in­te­re­san­tai. D. Kuo­dy­tės at­ve­ju tai pa­da­rė Ar­mė­ni­jos ži­niask­lai­da, pa­teik­da­ma šį „pri­va­tų“ vi­zi­tą kaip net la­bai ofi­cia­lų.

De­ja, šio­je sri­ty­je tai to­li gra­žu ne pir­mas ne­ma­lo­nus in­ci­den­tas, ku­ris ver­čia už­duo­ti klau­si­mą, ko­dėl Lie­tu­vos par­ei­gū­nai taip el­gia­si? Iš ne­iš­ma­ny­mo? O gal iš ele­men­ta­raus no­ro ne­mo­ka­mai pa­si­va­ži­nė­ti į ke­lio­nes? Gal dar dėl ko nors, ta­čiau bet ku­ris at­sa­ky­mo va­rian­tas la­bai liū­di­na.

Iš at­min­ties dar ne­iš­si­try­nė į vie­šu­mą iš­ki­lęs mū­sų „ger­bia­mų“ am­ba­sa­do­rių po­kal­bis te­le­fo­nu apie tai, kaip rei­kia rem­ti ar­mė­nus, „nes jie - krikš­čio­nys“. Tai bu­vo pri­va­tus po­kal­bis, to­dėl te­ko tik ap­gai­les­tau­ti dėl pri­mi­ty­vios mū­sų dip­lo­ma­tų mąs­ty­se­nos ir pra­stos dip­lo­ma­ti­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų ap­sau­gos.

Ta­čiau pa­si­tai­ko ir kur kas ofi­cia­les­nių in­ci­den­tų, ku­riuos su­nku įver­tin­ti kaip nors ki­taip, nei kaip tie­sio­gi­nį iš­puo­lį prieš Lie­tu­vai drau­giš­ką Azer­bai­dža­ną. Pa­vyz­džiui, šiais me­tais ki­lu­si „prob­le­ma“ dėl ne­va Vil­niu­je kurs­ty­tos tau­ti­nės ne­san­tai­kos. Mi­nint Cho­dža­ly sker­dy­nių me­ti­nes (D. Kuo­dy­tei no­rė­tų­si pri­min­ti, kad jos įvy­ko Kal­nų Ka­ra­ba­che ir sker­džia­mi bu­vo azer­bai­dža­nie­čiai ci­vi­liai), sos­ti­nė­je bu­vo iš­ka­bin­ti pla­ka­tai, ra­gi­nan­tys su­stab­dy­ti Ar­mė­ni­jos ag­re­si­ją prieš Azer­bai­dža­ną.

Pri­min­siu, kal­ba­me apie ag­re­si­ją, ku­rią iš tie­sų prieš dau­giau nei 20 me­tų Azer­bai­dža­no at­žvil­giu įvyk­dė Ar­mė­ni­ja. Ag­re­si­jos fak­tą pri­pa­žįs­ta be­veik vi­sa tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė, au­to­ri­te­tin­giau­sios tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Ne iš­im­tis ir Lie­tu­va, ku­ri ne kar­tą yra ofi­cia­liai dek­la­ra­vu­si, kad re­mia Azer­bai­dža­no te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą.

Tai­gi, pla­ka­tai kaž­kam ne­pa­ti­ko ir pro­ku­ro­rai ėmė­si tir­ti, kas gi taip kurs­to tau­ti­nę ne­apy­kan­tą. Ke­tu­ris mė­ne­sius ty­rė, kol iš­siaiš­ki­no, kad nie­kas nie­ko ne­kurs­tė. Ta­čiau kar­tė­lis li­ko.

Dar ag­re­sy­ves­nis de­mar­šas - šios ka­den­ci­jos Sei­me įkur­ta Drau­gys­tės su Kal­nų Ka­ra­ba­chu par­la­men­ti­nė gru­pė. Ne­sun­ku at­spė­ti, kad ją įkū­rė D. Kuo­dy­tė. Lai­mei, dau­ge­lis Sei­mo na­rių pa­si­ro­dė ga­na iš­ma­nan­tys is­to­ri­ją ir prie šios gru­pės ne­pri­si­dė­jo. O ir kai ku­rie pri­si­dė­ju­sie­ji da­bar ven­gia tai mi­nė­ti. Nes gė­da dėl sa­vo ne­iš­ma­ny­mo.

Jei jau gru­pės įkū­rė­ja taip mėgs­ta se­pa­ra­tis­ti­nius ar tie­siog oku­puo­tus kraš­tus, kam gi ap­si­ri­bo­ti Kal­nų Ka­ra­ba­chu? Ne­ką ki­taip at­ro­dy­tų drau­gys­tės gru­pės su Ab­cha­zi­ja, Pie­tų Ose­ti­ja, Pa­dnies­tre, o jei no­ri­si ak­tua­liau - su Kry­mu ar­ba „No­vo­ro­si­ja“.

Jei kam nors vis dar at­ro­do, kad to­kios ini­cia­ty­vos nie­ko ne­reiš­kia, pa­gal­vo­ki­me apie tai, kaip tai at­ro­do vie­šo­jo­je erd­vė­je. D. Kuo­dy­tės įkur­tą gru­pę Ar­mė­ni­jos par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Eduar­das Šar­ma­za­no­vas pa­va­di­no „fak­ti­nės Kal­nų Ka­ra­ba­cho ne­prik­lau­so­my­bės liu­di­ji­mu“. Ne­ver­ta abe­jo­ti, kad šie jo žo­džiai nu­skam­bė­jo daug pla­čiau nei lie­tu­viš­ki nu­my­ki­mai „nie­ko čia to­kio“.

Grei­to­sio­mis perž­vel­gus pub­li­ka­ci­jas apie pa­sta­rą­jį D. Kuo­dy­tės vi­zi­tą ar­mė­niš­ko­je ži­niask­lai­do­je, nie­kur ne­pa­vy­ko už­tik­ti tei­gi­nio, kad ji at­vy­ko kaip „pri­va­tus as­muo“. Vi­sur bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma, kad ji - Sei­mo na­rė.

To­dėl vėl no­ri­si už­duo­ti tą pa­tį klau­si­mą: ko­dėl vals­ty­bei tar­nau­jan­tys žmo­nės ga­li štai taip, leng­va ran­ka, kenk­ti vals­ty­bės įvaiz­džiui, Lie­tu­vos san­ty­kiams su ki­to­mis ša­li­mis, vie­šai ne­ig­ti ofi­cia­lią vals­ty­bės po­zi­ci­ją? Ne­gi tai iš tie­sų - pa­pras­čiau­sias ne­iš­ma­ny­mas? Tuo­met to­kiems as­me­nims no­ri­si pa­sa­ky­ti: ne­iš­ma­nai - ne­lįsk ir sa­vo ne­iš­ma­ny­mo ne­skleisk po pa­sau­lį.